Į LRT GIRDI kreipęsis gyventojas teiraujasi, kodėl pirkdamas buitinę techniką negavo naudojimosi instrukcijos lietuvių kalba. Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovės, suteikti informaciją apie prekę valstybine kalba yra pardavėjo pareiga. To nesilaikant, pardavėjui gali būti skiriama bauda.
Naudojimosi instrukcijos lietuvių kalba į LRT GIRDI kreipęsis Norbertas pasigedo jo tėvams vienoje Panevėžio parduotuvėje nusipirkus indaplovę.
„Išardėme, norėjau pažiūrėti, ar yra lietuvių kalba instrukcija. Atidarau ir žiūriu, kad ten yra [instrukcijos] vokiečių, danų, Šiaurės šalių kalbomis, o, pavyzdžiui, lietuvių ir anglų – nėra“, – LRT RADIJUI pasakoja vyras.
Su tokia situacija gyventojas sako susidūręs ne pirmą kartą – taip nutiko ir anksčiau įsigijus orkaitę. Tuomet jis kreipėsi į pardavėjus, tačiau, nesulaukęs atsakymo, susisiekė su gamintojais. Tada instrukciją lietuvių kalba jis gavo. Klausytojas pabrėžia, kad galiausiai parduotuvė taip pat atsakė ir informaciją suteikė.
„Tiesiog keista – kodėl parduoda prekę ir negali suteikti iš karto prekės su instrukcija?“ – svarsto Norbertas.
LRT RADIJUI kreipusis į VVTAT, šios atstovė Dalia Malinauskienė akcentuoja, kad informacija apie prekę privalo būti suteikta valstybine kalba.
„Pardavėjo pareiga yra suteikti vartotojui tikslią ir išsamią informaciją apie prekę, jos naudojimą valstybine kalba. Taip numato įstatymai“, – aiškina specialistė.
Jos teigimu, už tokių reikalavimų nesilaikymą pardavėjui gresia ir administracinė atsakomybė.
„Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta net ir sankcija: nuo įspėjimo iki 150 eurų [baudos] už pirmą kartą pardavėjo padarytą pažeidimą“, – įvardija tarnybos atstovė.
Anot D. Malinauskienės, gyventojai, įsigiję prekę ir pastebėję, jog instrukcijos valstybine kalba nėra, visų pirma, turėtų kreiptis į patį pardavėją. Jei reikalavimo suteikti informaciją lietuvių kalba pardavėjas nepatenkina, gyventojai turi teisę kreiptis ir į VVTAT.
„Jeigu vėliau kiltų ginčų, sakykim, [prekė] būtų panaudota ne pagal paskirtį, atsirastų tam tikrų trūkumų, (...) žinoma, įvertintume, kad informacija nebuvo suteikta. Tačiau ir pats vartotojas turėtų būti atsakingas ir vertinti tą situaciją.
Sakykim, jeigu gaminys tikrai labai sudėtingas, reikia [jį] instaliuoti, (...) tikrai [vartotojas] neturėtų pats (...) kažko daryti. (...) Nagrinėdami ginčą, mes kiekvieną vertintume individualiai ir žiūrėtume, kokie buvo pardavėjo veiksmai, kokie buvo pirkėjo veiksmai, kiek atsakingai jie abu elgėsi“, – dėsto VVTAT atstovė.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
