Jau nuo kitų metų naujose mokyklose, koncertų salėse ar kituose už viešuosius pinigus statomuose objektuose turės dominuoti medinės konstrukcijos. Pokyčius priėmusi Aplinkos ministerija tikisi taip prisidėti tvarkantis su klimato kaitos problemomis. Statybų ekspertai žingsnį sveikina, bet įspėja – tai gerokai kels projektų kainą.
Gyventi tarp medžių arba iš dalies mediniame būste – nuosavus namus gyventojai statosi pagal savo poreikius. Tačiau už viešuosius pinigus statomi pastatai nuo kitų metų lapkričio privalės atitikti naujus Vyriausybės reikalavimus, pagal kuriuos statyboms bus privaloma naudoti bent 50 proc. medienos ar kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių.
„Šitas sprendimas susijęs ir su kitais uždaviniais – klimato kaitos valdymu, CO2 išmetimo mažinimu arba jo užrakinimo, šiuo atveju, toje medinėje statyboje“, – aiškina aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.
Aplinkos ministerijos vertinimu, naujoji tvarka turės įtakos ne daugiau nei 80 naujų pastatų per metus – tiek, sako, kasmet Lietuvoje statoma už biudžeto ar fondų lėšas.
Be to, skaičiuoja ministerija, iki šiol netaikyta statybų praktika papildomai nekainuos, o gal net atpigins statybą.
„Mes negalime sulyginti dviejų pastatų, kurių vienas buvo projektuojamas galbūt naudojant vienas medžiagas, kitas – kitas. Ir tas nuoseklus sprendimų priėmimas, jis ir veda į tai, kad kaštų kažkokio ypatingo padidėjimo tikrai ekspertai neprognozuoja“, – sako aplinkos viceministrė.
Neįmanoma, kad mediena kainuotų tiek pat, kiek betonas, sako statybininkų asociacija.
„Jeigu mediena apdorota chemiškai, jeigu ji apdorota termiškai, jeigu po apdorojimo specialias savybes įgauna, tai į tokią medieną yra [sutelkiamos] didžiulės investicijos ir nėra abejonės, kad tokios medienos kaina yra didelė. Tokia mediena būna iki 3 kartų brangesnė negu paprastai“, – akcentuoja Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Be to, pabrėžia D. Gedvilas, paradoksalu tai, kad statyboms naudojant neapdorotą medieną, ji bus nepatvarti ir trumpamžė, o tinkamai apdorota – praranda organines savybes, kurios ir yra pagrindinis pokyčių tikslas.
„Šitame pastate <...> didžioji dalis apdailos yra numatyta medinė“, – apie vieną iš planuojamo ministerijų miestelio statinių pasakoja Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius. Jis bus perdaromas, tačiau bent pusei projekto objektų planuojama nauja statyba, kurios pirminėje sąmatoje kvota organinėms statybinėms medžiagoms nenumatyta.
„Dabartinis biudžetas visam ministerijų miestelio projektui numatytas apie 170 mln. eurų. Tai mūsų manymu, jeigu bus projektuojama apie 50 proc. organinių medžiagų, atsinaujinančių medžiagų, tai tikriausiai sąmata gali didėti“, – nurodo jis.
Maždaug 30 procentu, patikslina M. Sinkevičius.
Būtent dėl didelių išlaidų priežiūrai, medienos atsisakyta ir pernai baigto Kauno Dariaus ir Girėno stadiono fasade. Medį pakeitė aliuminis.
Betono galima ir reikia naudoti mažiau, sako nekilnojamojo turto vystytojai ir sveikina priimtus pokyčius. Bet, sako M. Statulevičius, norint kokybiškų rezultatų, valstybei teikiant užsakymus reikės keisti įpročius.
„Lietuvos valstybėje pirkimai vykdomi „mažiausios kainos“ principu. Ir nors reikalavimus pakelia, vis tiek konkuruojama su ta mažiausia kaina, bandoma ieškoti dar kažkokių susimažinimo galimybių. Dalis konkursų finale ir neįvyksta, nes būna per pigiai nuperkami ir neįmanomi įgyvendinti. Tai ta rizika išlieka“, – dėmesį atkreipia Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Todėl, pasak jo, keliant vis aukštesnius kokybės reikalavimus, būtina suprasti – ji kainuoja.
