Nors dujos per pastaruosius metus nuo aukščiausio savo taško pigo daugiau nei 10 kartų, mažėja naftos ir kitų žaliavų kainos, vartotojai dar vangiai mato krentančias maisto produktų kainas. Ekonomistai teigia, kad įtaką darė augantys darbuotojų atlyginimai, o kai kurie ūkininkai dar neišnaudojo praėjusiais metais brangiai pirktų trąšų. Ryškesnis maisto pigimas gali pasireikšti vasaros pabaigoje.
Lietuvoje jau trečią mėnesį pastebimas akiai malonus reiškinys – mėnesinis kainų mažėjimas.Vis dėlto, nors bendras kainų lygis krenta, prekybos lentynose esančių maisto prekių kainos išlieka panašios.
Nuo metų pradžios maisto kainos netgi šiek tiek augo. Gegužę kainų augimas nefiksuotas, o birželį fiksuotas minimalus -0,7 proc. kainos nuosmukis.
Tarp dažniausiai vartojamų maisto produkų nuo metų pradžios labiausiai pigo – saulėgrąžų aliejus (-13,5 proc.), sviestas (-8,5 proc.) ir bananai (-7,4 proc.). Tarp labiausiai brangusių – bulvės ir karštai rūkyta kiaulienos nugarinė be kaulo (po 9,9 proc.), malta kiauliena (8,5 proc.), šokoldas (8,6 proc.).
Kainoms kristi neleidžia kylantis darbo užmokestis
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt komentavo, kad pirmoji priežastis, kodėl dar pastebimos aukštos maisto kainos, yra kilęs darbo užmokestis.
„Visoje pramonėje tiek praeitais metais, tiek ir šiais metais auga darbo kaštai. Mano žiniomis, nemažai pramonės įmonių dar nuo šių metų pradžios kėlė atlyginimus darbuotojams. Kitas dalykas yra techninis – iš asmeninių pokalbių su įvairiomis įmonėmis ir ekspertais girdžiu, kad dalis ūkininkų žemės ūkio srityje dar naudoja praėjusių metų trąšas, kurios buvo pirktos už labai aukštą kainą“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, kol ūkininkai neišnaudos anksčiau pirktų trąšų, sunku tikėtis didesnio maisto kainų kritimo.
„Yra rizikos, kad maisto kainos vasarą gali netgi pakilti. Rizika yra susijusi su sausra tiek Lietuvoje, tiek ir Pietų Europoje, nes turime rekordinius karščius ir sausrą Ispanijoje. Lietuvoje irgi buvo sausra. Nepaisant to, jog energijos kainos pasaulyje krinta, šiais metais mes turėsime mažesnį žemės ūkio produktų derlių“, – akcentavo A. Izgorodinas.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pastebėjo, kad šiuo metu matome jautresnius pokyčius tarptautinėse žaliavų rinkose.
„Praėjusių metų energijos kainos šiemet atslūgo, bet natūralu, kad per pridėtinės vertės grandinę impulsai iš žaliavų rinkų taip tiesiogiai netransliuojami į galutinio vartotojo infliaciją. Tiesa, jau galime pastebėti, kad ir bendras vartojimo kainų indeksas stabilizavosi, jo mėnesiniai pokyčiai taip nebegąsdina kaip praėjusiais metais“, – kalbėjo ji.
Gyventojai perka vangiau
Anot I. Genytės-Pikčienės, praėjusiais metais per mėnesį kainų indeksas šoktelėdavo apie porą procentų.
„Šiemet jau matome, kad stabilizavosi, nebeauga. Galime matyti, kad pandemijos, o vėliau karo paaštrintas infliacijos šokas išsikvėpė ir pasijus, matyt, įvairiose prekių ir paslaugų kategorijose. Vienose anksčiau, kitose nuo specifinių prekėms būdingų aplinkybių“, – akcentavo pašnekovė.
Anot jos, su nerimu laukiama derliaus rezultatų šiauriniame pusrutulyje, nes jau dabar Europą veikia sausros.
„Tokių orų sąlygų, neapibrėžtumo yra nemažai. Nuo to priklausys, ar bus gausus derlius, kaip toliau judės žemės ūkio žaliavų kainos“, – teigė ekonomistė.
Anot A. Izgorodino, išlieka poreikis mažinti maisto kainas – Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje gana sparčiai mažėja maisto produktų mažmeninė prekyba.
„Tai reiškia, kad dėl pakilusių kainų ir palūkanų Lietuvos vartotojai tikrai mažina maisto produktų vartojimą. Žiūrint iš šitos perspektyvos, poreikis ir logika yra [mažinti kainas]“, – akcentavo pašnekovas.
Anot A. Izgorodino, jeigu darbo rinkoje nematysime didelio kritimo, tikėtina, kad maisto kainų mažėjimas bus lėtesnis.
„Prekybininkai nebus suinteresuoti mažinti kainų, kad priviliotų vartotoją. Darbo rinka bus svarbiausias komponentas, nuo kurio labai nemažai priklausys maisto kainų dinamika“, – sakė jis.
Prancūzijos pavyzdį vertina skeptiškai
Politikai imasi įvairių veiksmų mažinti maisto kainas vartotojams. Kaip rašė „The Guardian“, Prancūzijos Vyriausybė pranešė, jog spaus pramonininkus mažinti kainas. Toks sprendimas priimtas, nes rinkoje esantys ženklai rodo, jog žaliavos pinga. Taigi 75 gamintojai Prancūzijoje įsipareigojo mažinti savo produktų kainas. Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire`as teigė, jog jei kainos nemažės, įmonių lauks finansinės sankcijos.
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė sakė, jog tokie veiksmai primena Sovietų Sąjungos metodus.
„Jeigu Vyriausybės pradės stipriai kištis į rinkos santykius, mes galime atsigręžti į Sovietų Sąjungą ir prisiminti, kokias pasekmes tuomet turėjome – žemas kainas, bet neturėjome, ką už tas kainas nusipirkti. Tiesiog susiformuoja deficitai, kai būna pernelyg stiprios valdžios intervencijos, nes kaina yra pasiūlos ir paklausos sankirtos taškas“, – akcentavo pašnekovė.
Anot jos, pati rinka diktuoja, kokios sąlygos verslui yra tinkamiausios.
„Susiklosčiusius tam tikroms aplinkybėms, kurios kaitina kainų augimą, jas suvaldyti intervencijomis be praradimų yra sudėtinga. Tada prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai, tokie kaip prekių trūkumas ir pan. Čia yra nemažai rizikos, todėl kištis į rinkos santykius reiktų kuo mažiau“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Panašios pozicijos laikosi ir A. Izgorodinas – jo nuomone, valstybės įsikišimas mažinti maisto kainas gamintojams arba prekybininkams yra labai žalingas dalykas.
„Jis siunčia signalą, kad valstybėje kainas diktuoja ne rinka, o kažkokia „nematoma ranka“, šiuo atveju Vyriausybė. Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokie žingsniai tik lemtų kainų augimą, nes sumažintų įvairių gamintojų ir prekybininkų polinkį plėstis Lietuvoje“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, Lietuvoje būtų pravertęs PVM maisto produktams mažinimas, bet šiuo metu tai daryti jau per vėlu.
„Geriausias variantas būtų laikinas PVM maisto produktams sumažinimas, tą darė ir kitos Europos Sąjungos šalys. Tai būtų sąžiningesnis sprendimas negu lengvatinio PVM restoranams įvedimas, jeigu norima apsaugoti ne tuos žmones, kurie dažnai leidžia pinigus restoranuose, o tuos, kurie kasdien apsiperka parduotuvėse. Dabar tą daryti, mano supratimu, yra per vėlu, kadangi šiaip ar taip mes jau tikriausiai netrukus turėsime maisto kainų kritimą“, – sakė ekspertas.
I. Genytė-Pikčienė sakė, kad tolesniems veiksmams, kokios bus maisto kainos, įtaką daro ir patys vartotojai.
„Jų elgsena, palyginti su pernai, yra pasikeitusi – jie vartoja mažiau maisto prekių. Tai reiškia, kad įvairių ne pirmo būtinumo maisto prekių vartojama mažiau. Taip pat renkantis prekes ieškoma pigesnių, akcinių variantų arba renkamasi prekybos centrus, kuriuose yra žemesnės kainos. Toks vartotojų elgsenos pokytis yra stipriausias signalas visai pridėtinės vertės grandinei ir nuo mūsų pačių priklauso, kaip gamintojai ir mažmeninės prekybos sektoriaus atstovai į tai reaguos“, – kalbėjo ekonomistė.
