Ant žydų kapinių Vilniuje sovietmečiu pastatytą sporto rūmų pastatą ir jo teritoriją planuojama paversti atminties vieta, tik dar neaišku, kokia forma tai bus įgyvendinta. Pasak specialios darbo grupės vadovo Arūno Gelūno, kalbama apie memorialinį šios teritorijos įprasminimą, siekiant išreikšti pagarbą tiems, kurie čia buvo palaidoti. Verslo atstovai piktinasi, kad idėja statyti konferencijų centrą nebus įgyvendinta, teigia, kad tai buvo galima padaryti išlaikant pagarbą kapinėms.
Paskutinis didelis renginys – grupės Antis koncertas – čia vyko prieš 20 metų. Dabar koncertų ir sporto rūmai apipaišyti grafičiais, aplink apžėlusi žolė, apžiūrimi rūmai tik iš išorės – viduje nesaugu.
Pastatu besirūpinantis Turto bankas skaičiuoja – per mėnesį išlaikyti pastatą kainuoja 5000 eurų. Kad būklė neblogėtų, per dešimtmetį investuota apie 400 tūkst.
„Ką mes esam padarę – užsandarinę langus, kad nelįstų žmonės ar paaugliai papildomai nesusižalotų, esame sutvarkę stogą, kad nepraleistų vandens, <...> ką liko tai sutvarkyti – elektros instaliaciją ir priešgaisrinę“, – pasakoja Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Pastatas sovietmečiu pastatytas ant žydų kapinių.
„Toje vietoje žydų kapinės, kapai aplink ir po pastatu. O idėjos – visiškai pasaulietiškam panaudojimui. Anksčiau tai buvo Sporto rūmai. Dabar galvota apie konferencijų centrą. Dėl to visada buvo trintis, dabar jos nebeliko“, – teigia JAV žydų komiteto departamento direktorius Andrew Bakeris.
Įtampos nebeliko, nes Vyriausybės suburta darbo grupė nusprendė – pastate konferencijos nevyks, čia bus atminties vieta – memorialas.
„Dabar svarstome, kokio tipo memorialinė erdvė galėtų būti šis pastatas ir ką daryti su teritorija, kokiu būdu išreikšti pagarbą tiems, kas ten buvo palaidoti – ištisos kartos žmonių“, – aiškina Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

Jau aišku, kad pastatas griaunamas nebus.
„Tai buvo rūmai, kur pašarvotos Sausio 13-osios aukos, Lietuvos istorijai atminčiai tai svarbus pastatas, kurio neišeina nugriauti“, – tikina A. Gelūnas.
Turizmo asociacijos piktinasi sprendimu – ilgą laiką kalbant apie konferencijų centrą, aplink Koncertų ir sporto rūmus pastatyta viešbučių.
„Apmaudu iš verslo pusės, <...> verslas pasiruošė, investavo, pastatė infrastuktūrą, sukūrė reikiamą apgyvendinimo infrastuktūrą aplink tą vietą“, – tikina Verslo turizmo asociacijos valdybos pirmininkas Linas Žabaliūnas.

„Kaip mums nereikia to konferencijų centro? Jis idealioje vietoje, kiek išleista pinigų, padarytas projektas, suderintas su žydų bendruomenėm. <...> Ar negali būti elegantiškesnis, variantas – ir atminti žuvusius, ir turėti konferencijų centrą, ne koncertų pasilinksminimo“, – piktinasi Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Vilniaus meras sako, kad konferencijų centrui mieste bus ieškoma kitos vietos.
„Jo finansinė ar ekonominė perspektyva būtų miglota, mums visąlaik būtų prikaišiojama, kad centras nelegalus ta prasme – atvažiuotų užsienio svečiai, gautų priekaištą, kad pažeidinėja sakralinės vietos principą“, – argumentuoja Valdas Benkunskas.
Tikimasi, kad darbo grupė galutinius siūlymus dėl koncertų ir sporto rūmų ateities pateiks iki metų pabaigos.







