Bankams pradėjus taikyti žemesnes maržas, Lietuvos bankas siūlo pabandyti refinansuoti paskolą ir taip sutaupyti kelis tūkstančius eurų.
Nors bazinė palūkanų norma pakilo į aukščiausią lygį per daugiau nei 10 metų, Lietuvoje veikiantys bankai pradėjo mažinti naujų būsto palūkanų maržas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtame forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ kalbėjo Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Dar 2020 m. pradžioje būsto paskolų marža siekė 2,38 proc., o 2023 m. pirmąjį ketvirtį ji sumažėjo iki 1,89 proc.
„Daugėja konkurencijos, be to, atsiranda papildomas spaudimas bankams nedidinti palūkanų“, – sako J. Markevičius.
Anot jo, sumažėjus palūkanų maržai, gali būti labai naudinga refinansuoti senas būsto paskolas.
Pavyzdžiui, jei pavyksta būsto paskolos banko maržą sumažinti 0,4 proc. punkto (nuo 2,4 iki 2 proc.), tai 30 tūkst. eurų paskolą turintis asmuo per 20 metų laikotarpį galėtų sutaupyti 1 205 eurus, jei paskolos dydis 90 tūkst. – 3 615 eurų, o turintiesiems 150 tūkst. eurų paskolą – daugiau nei 6 tūkst. eurų.
Vis dėlto J. Markevičius perspėja, kad refinansuojant paskolą yra patiriami refinansavimo kaštai, jie siekia kelis šimtus eurų.
„Svarbu paminėti, kad kartais gali būti taikoma bauda, kada paskola yra atiduodama anksčiau, tačiau ji nėra taikoma palūkanų pasikeitimo dieną. Jei jūs turite 6 mėn. EURIBOR, tai kas 6 mėn. galima refinansuoti paskolą be papildomų mokesčių“, – primena J. Markevičius.
Įmokoms tenka skirti vis daugiau
Nors dalis būsto paskolų turėtojų skundžiasi, kad padidėjus EURIBOR drastiškai išaugo paskolos įmokos, Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinė paskolos įmoka Lietuvoje išaugo 78 eurais.
„Toks pokytis yra vidutiniam žmogui, kurio būsto paskola siekia apie 50 tūkst. eurų“, – teigia ekonomistas.
Vis dėlto J. Markevičius pastebi, kad naujai išduodamų paskolų sumos yra daug didesnės, todėl kai kuriems naujiems būsto paskolų turėtojams įmokos galėjo išaugti ir daugiau.
Pavyzdžiui, jei prieš metus 100 tūkst. eurų paskolos turėtojas (paskolos laikotarpis 30 m.) bankui mokėdavo apie 370 eurų, tai dabar jo įmoka yra išaugusi iki 540 eurų.
J. Markevičius taip pat skaičiuoja, kad paskolų ir pajamų santykis naujoms būsto paskoloms yra išaugęs. Dar 2020 m. tipiniam namų ūkiui paskolos įmoka sudarydavo 26 proc. pajamų, o 2023 m. šis skaičius pakilo iki 33 proc.
Įperkamo būsto plotas mažėja
J. Markevičius pažymi, kad pabrangęs būstas ir išaugusios palūkanos mažino būsto, kurį gali įsigyti statistinis lietuvis, plotą.
Pavyzdžiui, dar 2020 m. žmogus, gaunantis vidutinį atlyginimą, su paskola galėjo įsigyti 163,3 kv. m būstą, o dabar – 117,6 kv. m. Vis dėlto istoriškai tai vis dar yra vienas iš aukščiausių rodiklių.
„Pagal šį matą mes pasiekėm 2012 m. lygį, tačiau palūkanų augimas ir laikinas skausmas yra būtinas“, – tikina ekonomistas.
Išaugus palūkanoms ir sumažėjus būsto įperkamumui, reikšmingai sumažėjo ir naujų būsto paskolų išdavimas.
„Šiuo metu išduodamų būsto paskolų skaičius yra apie 17 proc. mažesnis nei 2019 m., o išduodamų paskolų nominali vertė yra 30 proc. didesnė nei 2019 m. Taip yra todėl, kad, pakilus būsto kainoms, žmonės turi imti vis didesnes paskolas. Tai galbūt ne taip blogai bankams, nes jie gauna daugiau palūkanų įmokų, tačiau paskolų gavėjų skaičius yra sumažėjęs“, – sako J. Markevičius.
Pardavimas sumažėjęs
Kad paskolų išduodama mažiau, rodo ir NT pardavimų statistika. Antrinė būsto rinka šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, buvo smukusi 16 proc.
Pirminėje rinkoje naujų butų pardavimas išlieka mažas, todėl neparduotų butų pasiūla pamažu pildosi.
„Turime apie 200 butų pardavimų per mėnesį, tačiau iki tol turėjome po 400 butų, todėl rinka patiria stagnaciją. Tai leidžia lėtai pildyti sandėlį. Pakilome nuo dugno, kada buvo 3 000 laisvų butų, iki 4 482 butų. Tokia tendencija gera pirkėjui, nes yra didesnis pasirinkimas, be to, stoja kainų augimas“, – pažymi Lietuvos banko ekonomistas.
Anot J. Markevičiaus, NT kainos nuo praėjusių metų spalio stagnuoja.
„Tai, kad kainos nebeauga, gerina būsto kainų ir atlyginimo santykio rodiklį“, – sako ekonomistas.
Blogiausias būsto įperkamumas yra Vilniuje, o geriausias – šalies regionuose.
„Vis dėlto Lietuva praėjusiais metais pateko tarp EBPO šalių, kur įperkamumas ir vėl ėmė gėrėti. Tarp tų šalių nepateko Latvija ir Estija, įperkamumas ten pablogėjo“, – teigė ekonomistas.
