Savavališkai koreguoti darbo laiką ar atsisakyti pietų pertraukos, kad darbo diena sutrumpėtų, darbuotojas dažniausiai negali. Kokias galimybes jis turi, priklauso nuo nustatyto darbo laiko režimo. Vis dėlto, pabrėžia Valstybinė darbo inspekcija (VDI), dėl pokyčių darbuotojas ir darbdavys gali susitarti.
LRT.lt primena, ką reikia žinoti apie darbo laiko planavimą bei koregavimą.
Darbo laiką darbuotojas gali prašyti koreguoti
Kaip informuoja VDI, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatomis, pavaldžių darbuotojų darbą organizuoja darbdavys, nustatantis darbuotojams vieną kodekse įtvirtintų darbo laiko režimo rūšių. Darbuotojai privalo dirbti darbo grafiku, kur nurodomos darbo pradžios ir pabaigos valandos ir darbo dienos.
Vis dėlto, yra atvejų, atkreipia dėmesį VDI, kai darbuotojai gali prašyti darbo laiką koreguoti ir darbdavys privalo tokį prašymą tenkinti. Darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu gali prašyti dirbti nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Taip pat teisė dirbti pagal jo prašomą grafiką turėtų būti suteikiama darbuotojui, pateikusiam prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
VDI akcentuoja, kad tokiems prašymams tenkinti taikoma papildoma sąlyga – šie prašymai turėtų būti tenkinami, jei dėl darbo specifikos tai nesudaro darbdaviui per didelių sąnaudų.
Dažniausiai savavališkai koreguoti darbo laiko darbuotojas negali
Kiek laisvės darbuotojas turi koreguoti darbo laiką, priklauso ir nuo to, kokiu nustatytu darbo laiko režimu jis dirba.
DK numato penkis režimus: nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių; suminę darbo laiko apskaitą; lankstų darbo grafiką; suskaidytos darbo dienos laiko režimą; individualų darbo laiko režimą.
Kaip pabrėžia VDI, daugiausia lankstumo turi lankstaus darbo grafiku ir individualaus darbo laiko režimu dirbantys darbuotojai.
Nustačius lankstų darbo grafiką – visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms – darbo dienos ar pamainos pradžią ir / ar pabaigą nustato pats darbuotojas. Tokiu atveju darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos ar pamainos valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje, o nefiksuotos darbo dienos ar pamainos valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir / ar po fiksuotų darbo dienos ar pamainos valandų.
Su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos ar pamainos valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų. Keisti fiksuotas darbo dienos ar pamainos valandas galima įspėjus darbuotoją ne vėliau nei prieš dvi darbuotojo darbo dienas.
Jei dirbama pagal individualų darbo laiko režimą, darbdavys ir darbuotojas turi teisę nuspręsti, kokios darbo laiko taisyklės galios: kuriomis dienomis darbuotojas dirba, kada pradeda ir baigia darbą, kokiais atvejais sutartas darbo grafikas gali būti keičiamas ir pan.
Jei vis dėlto nustatytas kitoks nei minėti darbo laiko režimas, darbo pradžią ir pabaigą nustato darbdavys. Tokiu atveju darbuotojas turi dirbti būtent nurodytomis valandomis ir negali vienašališkai jų keisti, pavyzdžiui, pradėti dirbti anksčiau ir atitinkamai anksčiau baigti. Tai galima tik darbuotojui ir darbdaviui sutarus.
Vis dėlto, net ir tokiu atveju, akcentuoja VDI, atskiroms darbuotojų kategorijoms numatytos papildomos garantijos. Inspekcija pateikia pavyzdį, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir dirbama nepastoviu, lanksčiu grafiku, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, per dvi darbo dienas nuo grafikų pranešimo turi teisę pasirinkti pamainą.
„Dirbau per pietų pertrauką, todėl išeisiu anksčiau“
Pietų pertraukos laiką ir trukmę, kaip ir darbo pradžią ir pabaigą, taip pat nustato darbdavys.
Pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po 5 valandų darbo, jos trukmė negali būti mažesnė nei 30 minučių bei ilgesnė nei 2 valandos. Išimtis taikoma tada, kai nustatytas suskaidytos darbo dienos laiko režimas.
Per pietų pertrauką laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir per pietų pertrauką nedirba. Dėl šios priežastis pietų pertrauka nėra įskaičiuojama į darbo laiką.
Be to, tvirtina VDI, darbuotojas negali atsisakyti naudotis pietų pertrauka ar vienašališkai jos sutrumpinti.
Sutarus su darbdaviu, pietų pertrauka gali būti trumpinama iki minimalios jos trukmės – 30 minučių.
Pietų pertrauka gali būti nesuteikiama tik tada, kai dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos. Tokiu atveju darbuotojams turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Jei dėl kokių nors asmeninių priežasčių darbuotojui iškyla poreikis darbą pradėti vėliau ar baigti anksčiau, su darbdavio sutikimu darbuotojui gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas. Tačiau tik tais atvejais, kai darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.
Taip pat, nurodo VDI, yra galimybė sutarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną. Pavyzdžiui, jei darbuotojui prireikia vieną dieną iš darbo išeiti valanda anksčiau, gali būti sutarta, kad kitą dieną jis darbą taip pat pradės atitinkamai valanda anksčiau.
VDI akcentuoja, kad tokie susitarimai galimi, kai nepažeidžiamas maksimalus darbo laikas ir minimalus poilsio laiko reikalavimas.
