Pasibaigus šildymo sezonui pradedami hidrauliniai bandymai, per juos gyventojams laikinai atjungiamas karštas vanduo. Visuomenėje neretai manoma, kad toks būdas jau yra atgyvena. LRT.lt paaiškina, kodėl hidrauliniai bandymai yra neišvengiami ir ar tam yra alternatyvų.
Hidrauliniai bandymai yra būdas patikrinti po žeme glūdinčių vamzdynų stiprumą ir techninę būklę.
Atliekant hidraulinius bandymus ir dalį kitų remonto darbų gyventojams laikinai išjungiamas karštas vanduo. Apie tai jie įspėjami iš anksto. Paprastai be karšto vandens tenka apsieiti nuo paros iki kelių.
Visuomenėje neretai manoma, kad sistemos galėtų būti testuojamos operatyviau ir šiuolaikiškiau.
Vis dėlto, Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovo Jono Kimonto aiškinimu, šiuo metu galiojantys įstatymai visas Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekimo paslaugas teikiančias įmones įpareigoja kasmet atlikti hidraulinius bandymus, per juos laikinai stabdomas karšto vandens tiekimas.
Anot VŠT atstovo, didžioji dalis, pavyzdžiui, sostinės tinklo, šiuo metu siekiančio 758 km, yra paveldėta iš sovietmečio, todėl labiausiai susidėvėjusias jo dalis kasmet tenka rekonstruoti.
Apie 30 proc. sostinės šilumos tiekimo infrastruktūros turi gedimo kontrolės sistemas, padedančias aptikti nuotėkius ir juos pašalinti.
Šilumos ir karšto vandens tiekimas yra reguliuojama veikla, todėl Šilumos ūkio įstatymas, kaip jau minėta, visus Lietuvos šilumos tiekėjus įpareigoja kasmet visame tinkle atlikti hidraulinius bandymus.
„Priešingai negu kitos užsienio šalys, kurios tokius bandymus atlieka rečiau ir tik ten, kur yra poreikis, mes tokio pasirinkimo kol kas neturime“, – tvirtina J. Kimontas.
Net jei hidraulinių bandymų nebūtų, J. Kimonto tvirtinimu, atliekant vamzdynų remontą ar rekonstrukcijas, iš tam tikrų ruožų privaloma išleisti termofikacinį vandenį.
„Šiuo atveju paslaugos tiekimo daliai klientų neišvengiamai negalėtume užtikrinti“, – akcentuoja VŠT atstovas.
Kad ir kaip būtų, J. Kimontas sutinka, jog karšto vandens atjungimas kelia nepatogumų gyventojams.
„Tačiau privalome valdyti bet kokias avarijų rizikas, nes avarijos, įvykusios šaltuoju metų laiku, sukeltų kur kas rimtesnių nepatogumų“, – priduria jis.
