Kaunietis apstulbo išvydęs naujus Lietuvos pašto įkainius: paprasto laiško siuntimas pabrango dvigubai

Dėl išaugusių kaštų nuo vasario didėjo Lietuvos pašto įkainiai. Įmonės atstovė teigė, kad daugiausia išlaidų sukėlė infliacija, darbo užmokestis, todėl nekeičiant kainų būtų dirbama nuostolingai. Pastebima, jog į užsienį siunčiamų siuntų tarifai augo vidutiniškai 94 proc.

Gerokai keitėsi kainos

Kaunietis Jonas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, jog pastebėjo, kad Lietuvos paštas nuo vasario 1 dienos gerokai didino įkainius. Jo teigimu, paties paprasčiausio daikto siuntimo Lietuvoje įkainis nuo 0,49 euro padidintas iki 1,20 euro.

„Tai yra, ponios ir ponai, vienu ypu pakelti konkrečią kainą 145 proc. Aišku, prieš tai išplatinus manipuliatyvų pranešimą spaudai su teiginiu, kad nuo vasario „kainos didės vidutiniškai 35 proc.“ – svarstė jis.

Pasak jo, analogiškos kainos siųsti atviruką šalies viduje Estijoje – 0,90 euro, Lenkijoje – apie 0,82 euro pagal kursą, Čekijoje – apie 0,96 euro pagal kursą.

„Kitose panašaus dydžio kaip Lietuva šalyse: Kroatijoje – 0,47 euro, Bosnijoje ir Hercegovinoje – 0,56 euro, o gal net panašiausioje į Lietuvą Slovakijoje – 0,75 euro (PVM netaikomas). Tiesa, Airijoje paprasčiausias išsidirbinėjimas su atvirute kainuoja 1,35 euro, yra dar bent viena labiau nei Lietuva nustebinusi šalis ir jos paštas šiuo konkrečiu atžvilgiu... Tai mūsų šiaurinė kaimynė Latvija – ten siųsti atvirutę (ar labai ploną laišką) savo šalies viduje kainuoja 1,65 euro. Gal kad einant per miškus paštininkui tenka nelengvi darbai praskleisti miško medžių šakas ir nuginti šunis, nežinau“, – rašė Jonas.

Keitėsi siuntų svorių pakopos

Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė patikslino, jog pigiausia atviruko siuntimo kaina iki vasario 1 d. buvo ne 0,49 euro, o 0,55 euro.

„Lietuvos pašto taikomi universaliosios pašto paslaugos (UPP) tarifai didele dalimi yra nustatomi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), atsižvelgiant į bendrovės patiriamas paslaugų teikimo sąnaudas. Šių metų sausį RRT pritarus naujiems tarifams, Lietuvos paštas priėmė sprendimą dėl minėtų tarifų pokyčių, kurie įsigaliojo vasario 1 d.“ – sakė pašnekovė.

Anot jos, korespondencijos siuntų bei siuntinių, siunčiamų Lietuvoje, tarifai dėl to padidėjo vidutiniškai 35 proc.

„Vis dėlto skirtingų paslaugų tarifai pakito nevienodai – atvirlaiškių ar laiškų iki 50 g siuntimas pabrango dvigubai, o sunkesnių siuntų siuntimo kainos padidėjo vidutiniškai penktadaliu. Be to, nuo vasario 1 d. įsigaliojo ir dar viena naujovė – buvo pakeistos korespondencijos siuntų svorių pakopos“, – akcentavo D. Žebrauskaitė.

Kaip teigė vadovė, šiuo metu yra paliktos dvi mažųjų korespondencijos siuntų svorio pakopos (iki 50 g ir nuo 51 iki 500 g) bei dvi didžiųjų korespondencijos siuntų svorio pakopos (iki 500 g ir nuo 501 iki 2000 g).

„Iki pokyčio minėtų pakopų buvo šešios, siuntos pagal svorį buvo skirstomos tokiomis grupėmis iki 20 g, 20–50 g, 50–100 g, 100–500 g, 500–1 000 g, 1 000–2 000 g. Į užsienį siunčiamų korespondencijos siuntų tarifai nuo vasario 1 d. padidėjo vidutiniškai 94 proc., tačiau kalbant apie penkias populiariausias siuntų kryptis – Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Italiją ir JAV – tarifų pokytis yra gerokai mažesnis“, – komentavo atstovė.

Brango ir prenumeratų pristatymas

Anot D. Žebrauskaitės, tarifai į Vokietiją ir Prancūziją pakilo atitinkamai 6 ir 7 proc., o į Didžiąją Britaniją jie sumažėjo 6 proc.

„Tarifai siunčiant į Italiją pakito 22 proc., o į JAV – 65 proc. Kalbant apie šių pokyčių priežastis, svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgą laiką į užsienį siunčiamų korespondencijos siuntų tarifai nepadengė šios paslaugos teikimo sąnaudų ir buvo itin nuostolingi. Be to, pastaraisiais metais fiksuota didelė prekių ir paslaugų infliacija, brangstantis kuras ir pervežimo paslaugos bei augantys atlyginimai darbuotojams dar labiau padidino atotrūkį tarp minėtos paslaugos sąnaudų ir siūlomų tarifų klientams“, – kalbėjo vadovė.

Pasak jos, dėl šios priežasties, RRT pritarus naujiems siūlomiems UPP tarifams, priimtas sprendimas dėl tarifų pokyčio.

„Kiekvienais metais bendrovė tarnybai pateikia sąnaudas už praėjusius kalendorinius metus, kurios buvo patirtos teikiant įstatymais įpareigotą universaliąją pašto paslaugą. Tarnyba tai įvertinusi ir priima sprendimą dėl to, ar yra būtini šio tarifo pokyčiai. Reguliarus sąnaudų peržiūrėjimas ir pritarimas paslaugų kainų korekcijoms ateityje leistų išvengti staigių tarifų pokyčių“, – komentavo vadovė.

Anot pašnekovės, prenumeratų pristatymo įkainiai nuo šių metų sausio 1 d. padidėjo nuo ketvirtadalio iki 2,5 karto, priklausomai nuo leidinio svorio.

„Nuo šių metų padidėjo tik fiksuota prenumeratos tarifo dalis už vieną leidinio vienetą, o tarifo dalis už leidinio svorį liko nepakitusi. Sprendimą keisti periodinių leidinių pristatymo tarifus, kaip ir UPP įkainius, taip pat lėmė prekių ir paslaugų kainų infliacija bei augantys darbuotojų atlyginimai. Atkreipiame dėmesį, kad prenumeratos išnešiojimas yra itin darbui imli paslauga, apie 70 proc. jos savikainos sudaro darbo užmokestis laiškininkams, skirstytojams ir logistikos darbuotojams“, – akcentavo D. Žebrauskaitė.

Kaip teigė pašnekovė, įmonė, siekdama užtikrinti darbo rinkos sąlygas atitinkančius atlygius darbuotojams ir neatsilikti nuo sparčiai augančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, neišvengiamai privalėjo didinti ir paslaugų įkainius, įskaitant ir prenumeratos pristatymo miestuose tarifus.

„Norime pabrėžti, kad Lietuvos paštas pirmiausia visada ieško sprendimų mažinti sąnaudas, didinti procesų efektyvumą ir diegti papildomus technologinius sprendimus – tik išsėmus šias galimybes ryžtamasi koreguoti teikiamų paslaugų kainodarą“, – kalbėjo vadovė.

Reikalingi faktiniai duomenys apie sąnaudas

Ryšių reguliavimo tarnybos Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė LRT.lt komentavo, kad vertindami Lietuvos pašto įkainius jie privalo atsižvelgti, ar universalios pašto paslaugos tarifai yra pagrįsti šios paslaugos teikimo sąnaudomis – tarifai neturi viršyti Lietuvos pašto sąnaudų, patiriamų teikiant universaliąją pašto paslaugą.

„Šiuo metu, pagal galiojantį reglamentavimą, didžiausi UPP tarifai gali būti keičiami ne dažniau nei kartą per metus Lietuvos pašto iniciatyva. Ši tarifų peržiūra yra numatyta atsižvelgiant į tai, kad tarifai būtų nustatomi atsižvelgiant į bendrovės auditoriaus patikrintas metines UPP sąnaudų apskaitos ataskaitas ir įvertinus UPP teikimo nuostolių pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, didžiausius UPP tarifus tikslinga keisti, kai gaunami pagrįsti įrodymai ir faktiniai duomenys apie Lietuvos pašto patiriamas sąnaudas“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, Lietuvos pašto UPP įkainius svarbu peržiūrėti, vertinant bendrovės sąnaudų pokyčius, nes įmonės taikomi tarifai turi būti pagrįsti sąnaudomis.

„Tarifus taip pat svarbu peržiūrėti ir dėl Lietuvos pašto nuostolių apimčių, t. y. kuo taikomi UPP tarifai yra artimesni patiriamoms sąnaudoms, tuo mažesni bus universaliųjų pašto paslaugų nuostoliai ir mažesnė našta valstybės biudžetui“, – akcentavo R. Liuokaitytė.