„Gyventojai kabina dantis ant lentynos“: apmoka ne visas sąskaitas, kad pinigų liktų maistui

Maisto kainos gyventojams tampa vis didesne našta. Dėl augančių kainų daliai jų jau tenka rinktis tarp būtiniausių prekių ir paslaugų – apmokama mažiau sąskaitų, kad daugiau pinigų liktų maistui. Nors kai kurie prekybininkai teigia, kad maisto kainos šiemet galėtų trauktis, ekspertai verslininkams negaili kritikos. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 1,4 proc. Labiausiai pabrango vaisių ir daržovių sultys, traškučiai, saldumynai, mėsos konservai, margarinas, bet atpigo kakava, saulėgrąžų aliejus, lydytas sūris, ryžiai.

Maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė rodo, kad gruodį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šalies parduotuvėse kainavo 20,24 euro ir buvo 36,4 proc. brangesnis nei 2021 m. gruodį.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Daiva Skučienė sako, kad dėl išaugusių kainų kiekvieno namų ūkio vartojimo struktūroje atsirado poreikis skirti didesnę dalį pajamų būtiniausioms išlaidoms, t. y. maisto produktams.

„Jų pakeisti ar kaip nors kitaip gauti žmonės tiesiog neturi galimybės. Tiesa, vieni kainų augimą pajuto labiau, o kiti tiesiog sumokėjo didesnę kainą, bet vartojimo struktūros tai ženkliai nepakeitė. Tai priklauso nuo kiekvieno turimo biudžeto“, – sako ji.

Vertindama šalyje gaunamų pajamų ir maisto kainų parduotuvėse santykį, D. Skučienė sutinka, kad išaugusios išlaidos lietuviams kelia didesnę įtampą nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių gyventojams.

„Turint galvoje, kad mes vis dar atsiliekame pagal savo pajamas, žinoma, įtampa pas mus yra šiek tiek didesnė. Nors skelbiama, kad gyventojai vartoja, perka, bet vidutiniškai. Mes negalime įvertinti poveikio atskiroms šeimoms, atskiroms grupėms ar atskiriems namų ūkiams“, – akcentuoja D. Skučienė.

Kas antrą dieną negali sau leisti žuvies, mėsos

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė taip pat sako girdinti vis daugiau atvejų, kai žmonės kreipiasi į „Maisto banką“, labdaros valgyklas, o ir apskritai daugiau taupo.

„Kai kurie žmonės arba renkasi, arba tiesiog neapmoka dalies sąskaitų ir tarsi gyvena skolon. Arba apmoka tik mažą dalį tam, kad galėtų skirti daugiau pinigų maistui“, – LRT.lt teigia A. Adomavičienė.

Ji sutinka, kad gyventojų išlaidos maistui sudaro vis svaresnę pajamų dalį. „Akivaizdu, kad nuo 30 proc. mes tikrai šoksime aukščiau“, – pažymi A. Adomavičienė.

„Lietuvoje yra apie 9 proc. žmonių, kurie negali kas antrą dieną sau leisti nusipirkti tokių [mėsos, žuvies] produktų. Tikėtina, kad šis procentas gali kiek augti“, – sako ji.

Dėl to A. Adomavičienė neatmeta poreikio ištirti maisto kainų augimo priežastis. „Taip, visi žinome, kad pagrindinė maisto kainų kilimo priežastis yra energijos kaštai. Dėl to kyla visų žaliavų kainos, nuo to priklauso ir kyla kainos.

Bet kartu tikrai reikėtų stebėti, ar nėra manipuliuojama tam tikrais dalykais, tarkime, ar tikrai konkurencija yra įgyvendinama visa apimtimi“, – svarsto ji.

P. Čepkauskas: verslas remiasi kita logika

Nors, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, parduodamo maisto kiekiai mažėja, pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas atkreipia dėmesį – situacija priklauso nuo atskirų regionų.

„Jau turime ne dviejų, o trijų greičių Lietuvą. Vilniaus burbulas ieško įdomesnių kavinių ar paruošto maisto. Tai rodo ir kylanti viešojo maitinimo statistika – pardavimas palyginamosiomis kainomis kyla. Pietų Lietuvos burbulas (maždaug iki Kauno) – tie, kurie siaubia Lenkijos parduotuves (čia galima priskirti visus vidutinių pajamų gyventojus, kurie nesutinka permokėti Lietuvoje). O štai žemų pajamų gyventojai kabina dantis ant lentynos. Tai matome iš „Maisto banko“ pranešimų, kad pas juos daugėja klientų“, – vardija jis.

P. Čepkauskas neslepia besistebintis bankų analitikų mėginimu prognozuoti mažmeninių kainų tendencijas remiantis pasaulinėmis žaliavų kainomis. „Realaus verslo logika kita“, – sako pricer.lt atstovas.

„Ką daro verslas rizikingoje aplinkoje, jei pardavimai kyla <...>? Didina pelną ir investicijų grąžą. Galite apeliuoti į jų sąžinę, vargšą pirkėją – verslo saugumas jiems bus svarbiausia“, – pažymi P. Čepkauskas.

Pasak analitiko, verslininkai ima mažinti kainas tada, kai krenta pardavimas, konkurentai užima tam tikrą rinkos dalį arba valdžios institucijos ima domėtis viršpelniais ir gąsdina reguliavimu.

„Mūsų brangiųjų ekonomistų bandymai iš naftos, degalų ir kviečių kainų dinamikos nuspėti galutinę infliaciją yra tas pats, kas būrimas iš kavos tirščių. <...> Nuo 2009 metų (14 metų) verslas dirbo su pajamas auginančiu vartotoju, prarado gebėjimą ieškoti pigesnių alternatyvų ir lengvai perkelia augančias kainas vartotojui“, – sako kainų analitikas.

Jo teigimu, gyventojų išlaidos per mėnesį siekia beveik 30 proc. „Pusė Lietuvos gyventojų artėja prie situacijos, kad kiek uždirba, tiek išleidžia“, – sako analitikas.

„Grįžtant prie trijų greičių Lietuvos, paskutinei daliai gyventojų maistas ir komunalinės [paslaugos] bus 50 ir 50 proc., o visos kitos išlaidų dalys bus nukapotos“, – priduria P. Čepkauskas.

Apibendrindamas kainų politiką analitikas teigia manantis, kad konkurencinė situacija šalyje yra iškreipta.

„Kainodara nėra skaidri. Visų pirma reikia sutvarkyti šią situaciją – visi mažmeniniai maisto prekybos verslo dalyviai turi viešai skelbti visas savo kainas, kad gyventojas galėtų rinktis tarp visų prekybininkų iš viso asortimento, o ne tik pagal akcinius pasiūlymus. T. y. reikėtų suteikti galimybę vartotojui rinktis tarp tinklų. <...>

Taip pat yra įtarimų, kad gamintojai subsidijuoja kainas užsienio vartotojams, kad neprarastų tinklų. Maisto prekių infliacija yra virš 30 proc., eksportuojamos maisto prekės brangsta 9 proc., o importuojamos brangsta 30 proc. Taigi reikia čia rasti sprendimus. <...> Kai bus išspręsti šie dalykai, tada galima koreguoti ir mokestinę bazę“, – komentuoja P. Čepkauskas.

Vieno didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis LRT.lt sako įžvelgiantis tendenciją, kad šiais metais maisto produktų kainos galėtų mažėti.

„Jeigu savikainos iš tiekėjų mums keisis, [kainos] tikrai mažės. <...> Matome, kad kai kurių produktų kainos jau mažėja“, – sako verslininkas.

„Konfliktas tarp pirkėjo ir pardavėjo egzistuoja tūkstančius metų. Kas parduoda, galvoja, kad parduoda per pigiai, o kas perka, galvoja, kad moka per brangiai“, – priduria jis.

Paramos gavėjais tapę iki gyvenimo galo

Lyginant 2021 ir 2022 metų duomenis, paramos gavėjų skaičius „Maisto banko“ organizacijoje išaugo kiek daugiau nei 18 tūkst. žmonių.

Šio augimo priežastys, anot organizacijos atstovės Miglės Petronytės, labai skirtingos, tačiau tam įtakos turi ir augančios maisto kainos.

„Yra dalis žmonių, kurie greičiausiai tapę „Maisto banko“ paramos gavėjais iki gyvenimo galo. Liūdna, bet didžioji jų dalis yra mažą pensiją gaunantys, vieniši ar sunkiai sergantys senjorai, taip pat vieniši neįgalieji. Nuo iššvaistymo išsaugoto maisto krepšeliai šiems žmonėms tikras išsigelbėjimas – taip jie sutaupo šiek tiek lėšų ir gali jų skirti kitiems poreikiams (dažniausiai vaistams), taip pat svarbu, kad jie gauna visaverčio maisto – vaisių, daržovių, pieno, mėsos gaminių.

Viena senjorė neseniai pasakojo, kad „Maisto banko“ parama per mėnesį padeda sutaupyti apie 100–150 eurų ir tai yra beveik pusė jos pensijos. Po vyro mirties jai tai tapo labai reikšminga pagalba, dėl jos moteriai lengviau susimokėti komunalinius mokesčius už būstą“, – pasakoja M. Petronytė.

Infliaciją labiausiai kaitins maisto kainos

Lietuvos bankui (LB) kiek padidinus 2023 metų infliacijos prognozę Lietuvoje, banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad keičiasi infliacijos struktūra – šiemet didžiausios įtakos jai turės maisto produktų kainos.

Metinis maisto kainų augimas praėjusių metų pabaigoje siekė apie 35 proc. Labiausiai per metus brango pienas ir jo produktai – per metus kainos augo virš 50 proc., aliejaus ir riebalų – virš 40 proc., duonos ir grūdinių produktų – beveik 40 proc.

„Pieno ir grūdų kainos auga visoje Europoje, bet Lietuvoje sparčiau. Žalio pieno supirkimo kainos Europoje vidutiniškai augo 30 proc., Lietuvoje – apie 60 proc. Lietuvoje grūdų supirkimo kainos pokyčiai taip pat buvo didesni nei Europos Sąjungoje“, – anksčiau kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė anksčiau ragino Vyriausybę imtis tikslinių priemonių, kad būtų pažabotas maisto kainų augimas. Ji teigė mananti, kad ministrų kabinetas turėtų „giliau ir kompleksiškiau padirbėti su maisto produktų sektoriumi“.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.