Lietuviai itin pasitiki parduotuvėmis internete ir nebijo jose pirkti, bet teigia itin dažnai susiduriantys su netikromis Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio nuolaidomis, todėl norėtų, kad jos būtų griežčiau reguliuojamos. Tokias tendencijas atskleidžia „Revolut“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių iš 10 valstybių – JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos, rašoma „Revolut“ pranešime žiniasklaidai.
Lietuviai nori bent perpus pigesnių prekių
Juodais penktadienis ir Kibernetinis pirmadienis visame pasaulyje žinomi kaip ypatingų nuolaidų dienos. Tačiau supratimas, kokio dydžio nuolaida yra geras pasiūlymas, ypač neslopstančios infliacijos kontekste, skirtingose šalyse yra nevienodas: jei daugelis europiečių šiemet džiaugtųsi 30-40 proc. nuolaida, dauguma lietuvių (net 55 proc.) būtų patenkinti tik ne mažesne nei 50 proc. nuolaida.
Tiesa, panašu, kad itin didelių nuolaidų lūkestis atsisuka prieš mus pačius: net 60 proc. lietuvių sako susiduriantys su fiktyviomis nuolaidomis, kai prekės prieš pat Juodąjį penktadienį pabranginamos, ir norėtų, kad tai būtų griežčiau kontroliuojama. Kitų šalių apklausti žmonės prekybininkais linkę pasitikėti labiau: pavyzdžiui, daugiau kaip 60 proc. vokiečių sakė nėra susidūrę su netikromis nuolaidomis ir laiko tai retenybe, kiek mažesni, bet panašūs skaičiai kitose Europos šalyse, JAV.
Populiariausios kategorijos visose šalyse, kur žmonės tikisi gerų nuolaidų – elektronikos prekės bei drabužiai, batai, aksesuarai. Tik jei nuolaidų elektronikos parduotuvėse dvigubai daugiau medžiojančių vyrų, drabužių parduotuvėse viskas atvirkščiai – čia karaliauja moterys. Vos keli procentai lietuvių, kaip ir kitų europiečių, ieško nuolaidų baldams, namų dekoro prekėms, kosmetikai. Lietuviai apklausoje išsiskiria ir tuo, kad bene kas dešimtas Juodojo penktadienio nuolaidų tikisi ir kasdienėms, maisto prekėms.
Mažiausiai jaudinasi dėl atsiskaitymo internete saugumo
Juodojo penktadienio išpardavimai vyksta tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse. Gerokai daugiau nei pusė apklaustųjų visose šalyse (JK, Vokietijoje ir Lenkijoje skaičius siekia 70 proc.) prioritetą teikia apsipirkimui internete, ne išimtis čia ir lietuviai. Tai lemia gerokai didesnis asortimentas, be to, apklausti žmonės jau turi savo pamėgtas parduotuves internete, kur perka nuolat. Vis dėlto apie 17 proc. lietuvių teigė mėgstantys matyti pirkinius gyvai, todėl renkasi fizines parduotuves, kai kitose šalyse taip manančių skaičius buvo 10-12 proc.
Didžiausia baimė, susijusi su apsipirkimu internete – saugus atsiskaitymas. Kitaip tariant, žmonės labiausiai bijo, kad jų kortelių duomenys bus klonuoti ir pinigai dings. Tokią baimę turi bent trečdalis žmonių visose šalyse. Užkirsti kelią nesaugiems atsiskaitymams paprasta – tereikia atsiskaityti virtualia vienkartine kortele, kurios duomenys po atsiskaitymo automatiškai sunaikinami ir iškart sugeneruojama nauja kortelė.
Įdomu tai, kad lietuviai šios baimės turėjo mažiausiai (vos 13 proc.), nes ją aplenkė nerimas, kad įsigyta prekė neatitiks lūkesčių ir ją reikės grąžinti arba vėliau tą pačią prekę ras pigiau. Penktadalis lietuvių pirkti internetu išvis nebijo, nes tai jiems padeda sutaupyti, dar 5 proc. teigia viską perkantys tik internetu, daugiausia taip atsakiusių buvo vyresni nei 55 m. vyrų.
Augančios kainos koreguoja pirkinių planus
Apskritai panašu, kad Juodojo penktadienio nuolaidų medžioklės tradicija mūsų šalyje kelią skinasi labai pamažu: jei JAV ir Europoje kasmet šiuo metu teigia apsipirkinėjantys bent trečdalis apklaustųjų, Lietuvoje tai daro vos 8 proc. Dar maždaug trečdalis visose šalyse sako šiemet pirks tik tada, jei ras itin gerų nuolaidų.
Aukšta infliacija ir išaugę pragyvenimo kaštai neabejotinai paveikė daugelio žmonių planus apsipirkti. Apie dešimtadalis apklaustųjų šiemet Juodąjį penktadienį leis gerokai kukliau, dar panašiai tiek sakė, kad jiems nieko nereikia, dar keli procentai apsipirkimui pinigų nešvaistys, nes skirs juos būtinesnėms reikmėms.
Kaip už Juodojo penktadienio pirkinius žmonės atsiskaitys? Dauguma apklaustųjų visose šalyse už pirkinius planuoja mokėti iš einamųjų lėšų, Lietuvoje šis procentas siekia net 68 proc. Kai kurie lietuviai (daugiausia 18-24 m. kategorijoje) nuolaidoms ruošiasi ir taupo iš anksto. Kas dešimtas, radęs tikrai gerą pasiūlymą norimai prekei, būtų linkęs už ją atsiskaityti kredito kortele (kartais toks būdas gali padėti ir sutaupyti, dalį išleistų pinigų susigrąžinant). Labiau tokį kelią linkę rinktis jauni (18-24 m.) arba vyresni vyrai (45-64 m.).
