Rekordinė infliacija negailestingai ryja lietuvių dešimtmečius kauptas santaupas. LRT.lt kalbinti investicijų ekspertai pataria, ką daryti su santaupomis, kur jas investuoti bei kokias turto klases apeiti iš toli.
Maistas, būsto išlaikymas, transportas – itin smarkiai piniginę kas mėnesį paploninančios išlaidos. Publikacijų cikle „Gyvenu taupiau“ LRT.lt žurnalistai pasakoja, kaip keisdami savo kasdienius įpročius bei priimdami racionalesnius ir tvaresnius vartojimo sprendimus galime sutaupyti energijos, pinigų ir laiko.
Lietuviai finansų įstaigose turi sukaupę per 20 mlrd. eurų. Pastarąjį dešimtmetį finansinė tinginystė lietuvių, laikančių pinigus banke ar kojinėje, stipriai nebaudė – infliacija buvo nedidelė, tad pinigų vertė menko lėtai.
Tačiau šiemet viskas apsivertė aukštyn kojomis. Lietuvoje bei kitose Vakarų valstybėse fiksuojama dešimtmečius neregėta infliacija.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks apie 20 proc. Vadinasi, jei banke ar kojinėje laikėte 10 tūkst., jų perkamoji galia per metus sumažės 2 tūkst. eurų, jei 100 tūkst., – 20 tūkst. eurų.
LRT.lt kalbinti investuotojai bei finansų ekspertai vieningi – vienintelis būdas apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo – juos investuoti. Pavyzdžiui, jei kiekvieną mėnesį investavimui skirtumėte po 100 eurų, investuotumėte į „S&P 500“ indeksą, kuris per metus vidutiniškai generuoja 10 proc. grąžą, po 10 metų savo sąskaitoje turėtumėte daugiau nei 20 tūkst. eurų. Po 20 metų – daugiau nei 70 tūkst. eurų, po 30 metų – daugiau nei 200 tūkst. eurų, o po 46 metų – milijoną.
Prieš investavimą – finansinė pagalvė
Vis dėlto, stačia galva pulti investuoti, neatlikus finansų higienos, gali būti rizikinga. Visų pirma, anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, reikia sukaupti 3–6 mėnesių išlaidų pagalvę. Jei per mėnesį išleidžiate 1 000 eurų, taupyklėje privalote turėti bent 3–6 tūkst. eurų.
J. Cvilikienės teigimu, taupyti privalu net ir esant didelei infliacijai. „Per savo darbo praktiką nesu išgirdusi iš žmogaus, kad jam dabar yra labai geras metas taupyti. Kai ekonominė situacija gera, norime keliauti, pramogauti, kai ekonominė situacija bloga, sakome, kad tam nėra lėšų. Tačiau santaupų nenumatytam atvejui mes privalome turėti“, – pataria J. Cvilikienė.
Idealiu atveju, apie 50 proc. pajamų per mėnesį reikėtų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – viskam, kas nėra būtina, ir 20 proc. atidėti taupymui.
„Tačiau šią žiemą tokia formulė gali nebetikti, nes būtinos išlaidos bus didesnės ir teks sumažinti pramogoms skiriamą pajamų dalį, galbūt ir taupymui atsidėti pavyks mažiau. Visgi lietuviai yra kūrybingi. Galbūt negalėsime šią žiemą iškeliauti, kur planavome, tačiau galime su draugais pasidaryti gražią vakarienę. Pramogos nebūtinai turi daug kainuoti“, – sako J. Cvilikienė.
Vidutiniškai apie pusė lietuvių per mėnesį sutaupo 31–150 eurų. Trečdaliui pavyksta sutaupyti tik iki 30 eurų per mėnesį, rodo Lietuvos banko duomenys.
Turint finansinę pagalvę – galima pradėti investuoti. Tačiau tai daro labai mažai lietuvių.
Investuojantys teigia 29 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau jie tai daro dalyvaudami II-ojoje pensijų kaupimo pakopoje. Tuo metu į įmonių akcijas investuoja vos 5 proc. lietuvių, rodo Lietuvos banko duomenys. Palyginimui, JAV tai daro daugiau nei 50 proc. gyventojų.
Palankus metas investuoti
Ar šiuo metu yra tinkamas metas investuoti? Finansų ekspertai teigia, kad smulkiajam investuotojui investuoti blogo meto nėra, tačiau tai reikia daryti reguliariai ir daug metų. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį skirti kad ir po 50 eurų.
Vis dėlto, INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, kad norint pradėti investuoti, dabar yra tikrai palankus metas.
„Dabar daug geresnis metas investuoti, nei buvo prieš pusmetį ar metus. Tiek akcijų, tiek obligacijų kainos yra sumažėjusios. Obligacijų pajamingumas jau yra didelis. Pavyzdžiui, perkant valstybių obligacijas galima gauti kelių procentų metinę grąžą arba dviženklę grąžą, perkant įmonių obligacijas“, – tikina investuotojas.
Renkantis, kur investuoti, vertėtų įsivertinti ir rizikos toleranciją. Pavyzdžiui, investicijos į žaliavas ar auksą laikomos rizikingomis, be to, istorinė grąža nėra didelė (4–5 proc.). Didžiausia grąža pasižymi investicijos į besivystančių rinkų, smulkių įmonių akcijas (daugiau nei 10 proc.), tačiau rizika prarasti investicijas yra didelė. Aukšto pajamingumo įmonių obligacijos, ilgalaikės valstybių obligacijos pasižymi mažesne rizika, tačiau ir istorinis pelningumas vidutinis (apie 6 proc.), mažiausiai rizikingos yra trumpalaikės obligacijos ir indėliai, tačiau jų istorinė grąžą yra labai maža (iki 2 proc.).
„Jei žmogus nevengia rizikos ir yra išprusęs, jis gali formuoti savo investicinį krepšelį, kur būtų rizikingesnių investicijų, tokių kaip akcijos, NT fondų vienetai, portfelį būtų galima papildyti ir obligacijomis. Nes kuo plačiau išskaidytas portfelis, tuo rizika bus mažesnė. Galbūt toks portfelis neuždirbs maksimalios grąžos, tačiau jis bus pritaikytas įvairesniems scenarijams“, – pataria V. Rūkas.
Jis taip pat išskiria ir kelias turto klases, į kurias investuoti pradedantiesiems tikrai nepataria.
„Nepatarčiau investuoti į priemones, kurios nėra investicija, o tik spekuliacinis objektas. Ar investicija yra spekuliacinio pobūdžio, galima nuspręsti pažiūrėjus, ar investicija generuoja periodinę grąžą. Pavyzdžiui, investuodami į obligacijas mes gausime palūkanas. Investuojant į akcijas, galime gauti dividendų grąžą, nekilnojamąjį turtą galima išnuomoti. Viską, kas negali duoti grąžos, aš vadinčiau spekuliaciniu objektu. Tai galėtų būti kriptovaliutos, NFT. Jie neduoda jokios grąžos“, – įspėja investuotojas.
Norintiems investuoti į NT rizika didėja
Net 62 proc. lietuvių mano, kad NT yra geriausias būdas investuoti pinigus, rodo Lietuvos banko apklausa. Įdomu tai, kad ši turto klasė nuo 1996 iki 2021 m. Lietuvoje buvo pelningiausia ir generavo 14,1 proc. metinę grąžą (nuoma kartu su turto vertės augimu).
Norint investuoti į NT, galima pasirinkti keletą investavimo būdų. Pavyzdžiui, įsigyti būstą ir jį nuomoti, pirkti NT ir suremontavus parduoti už didesnę kainą. Į NT taip pat galima investuoti perkant fondų vienetus arba dalyvaujant sutelktinio finansavimo platformose.
Atsižvelgiant į investavimo į NT pobūdį, skirsis investicijų poreikis, investicinė grąža. Pavyzdžiui, perkant būstą nuomai su paskola sostinėje, teks turėti apie 30 tūkst. eurų, o investuoti į NT fondus ar per sutelktinio finansavimo platformas galima pradėti ir nuo 50 eurų.
Finansų ekspertas, fondų „Milvas“ valdytojas Tautvydas Marčiulaitis sako, kad mažiausia rizika – už nuosavas lėšas įsigyti būstą ir jį nuomoti. Jei nuosavo kapitalo nėra, geriau rinktis NT investicinius fondus.
Ar vertėtų šiuo metu pirkti būstą ir jį išnuomoti? T. Marčiulaitis mano, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu yra geresnių alternatyvų.
„Jei norime grąžos trumpuoju laikotarpiu, reikia būti atsargiam. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje pardavėjai neskuba leisti kainų, o nuomos kainos jau yra sumažėjusios. Būstas vis dar brangus, tačiau grąža iš nuomos sumažėjusi, įmokos bankui auga, todėl trumpuoju laikotarpiu tai nėra labai gera investicija. (...) Jau dabar Vilniuje yra projektų, kurių nuomos kaina dėl padidėjusių palūkanų nebepadengia įmokų bankui. (...) O kelti nuomos kainą nuomininkui negali, nes recesija ir jis neturės iš ko sumokėti“, – sako finansų ekspertas.
T. Marčiulaitis mano, kad lietuvių perdėtas noras investuoti į NT nėra gerai, todėl įsigijus nuosavą būstą, vertėtų galvoti ne apie dar vieno būsto pirkimą, o apie kitas turto klases investicijoms.
„Statistiniam lietuviui būsto įsigijimas, kuriame jis gyvena, yra didžiausia investicija. Todėl diversifikuojant rizikas reikėtų ieškoti kitų turto klasių“, – pataria T. Marčiulaitis.
Akcijų rinkos dar neprisijaukinome
Viena populiariausių turto klasių Vakaruose – investicijos į įmonių akcijas. Tiesa, lietuviai šios turto klasės dar nėra pamilę, o į akcijas investuoja tik kiek daugiau nei 5 proc. šalies gyventojų, rodo Lietuvos banko duomenys. Ir be reikalo, pavyzdžiui, jei 1980 m. būtumėte už 1000 JAV dolerių įsigiję kompanijos „Apple“ akcijų, šiuo metu jų vertė siektų per 1 mln. JAV dolerių.
Investuotojas bei mentorius Mindaugas Navickas pastebi, kad ilgalaikėms investicijoms į akcijų rinką, ypač norint pradėti investuoti periodiškai, šiuo metu yra tinkamas metas, kadangi rinka yra susitraukusi.
„Žmogus psichologiškai daug geriau jaučiasi pirkdamas akcijas, kai jos kyla. Tačiau, kalbant apie ilgalaikį investavimą, daug palankesnis metas pirkti akcijas, kai jos krenta. Yra daug stiprių kompanijų, kurių vertė šiuo metu yra sumažėjusi“, – akcentuoja investuotojas.
Norintiems pradėti investuoti į akcijų rinka, M. Navickas įvardija kelias prekybos platformas, kaip tai padaryti.
„Pradėti investuoti galima ir per banką, kuriame žmogus turi sąskaitą. Tai daryti saugu, tačiau investuojama suma, jei perkamos ne vietinių įmonių akcijos, turi būti bent 2–3 tūkst. eurų, kadangi bankai ima komisinius mokesčius, jie vidutiniškai siekia apie 10 eurų.
Jei žmogus nori investuoti mažas sumas, tai paprasčiausias pasirinkimas yra naudoti „Revolut“ banko programėlę. Jei žmogus labiau finansiškai išprusęs, numeris vienas mūsų regionui yra investavimo platforma „Interactive Brokers“. Užsiregistruoti ten sudėtinga, reikia pateikti daug duomenų, tačiau platforma suteikia daug įrankių investicijoms“, – sako M. Navickas.
Vengiantiems rizikų – rinktis fondus
M. Navickas pataria – renkantis bendrovių, į kurias norima investuoti akcijas, reikia atkreipti dėmesį į kelis kriterijus.
„Pirmas patarimas – investuoti į įmonių akcijas, kurios yra „S&P 500“ indekse. Taip pat vertėtų rinktis bendroves, kurių kapitalizacija siekia bent 1 mlrd. JAV dolerių. Jokiu būdu nepirkti „Penny“ akcijų (paprastosios mažų akcinių bendrovių akcijos, kurių kaina yra mažesnė nei vienas doleris už akciją). Na, nebent labai trūksta adrenalino ir noro lošti, kai pavienės pigios akcijos gali pakilti ir dešimtimis kartų be jokių argumentuotų naujienų. Tokioms investicijoms galima skirti iki 5 proc. investicinio krepšelio, jog nebūtų gaila prarasti. Pavyzdžiui, 2018 m. JAV akcijų rinkoje buvo 227 įmonės, kurių akcijų vertė siekė iki 1 JAV dolerio, o 2019 m. pabaigoje iš jų beliko 130 bendrovių“, – sako investuotojas.
Investuoti galima ir į gerai žinomas bendroves, kurių produktus mes naudojame. „Pavyzdžiui, vairuojate automobilį „Toyota“, jums patinka šis prekės ženklas, tad galite įsigyti įmonės akciją. Taip bus daug įdomiau rinkti informaciją apie pačią bendrovę“, – pataria M. Navickas.
Daug pradedančiųjų investuotojų taip pat žavisi technologijų akcijomis, tačiau skubėti čia dėti visas savo santaupas naujokui taip pat nederėtų. „Gegužę technologijų įmonės buvo vidutiniškai kritusios apie 55 proc. Per vasarą jos krito dar 10 proc. Yra daug technologijų įmonių, kurios nukritusios po 60–70 proc. ir vis tiek klausimas, ar jos tiek vertos.
Pavyzdžiui, smulkių ir pigių daikčiukų internetinė parduotuvė „Wish“ Prieš dvejus metus, ėmus prekiauti jos akcijomis, biržoje buvo įvertinta beveik 12 mlrd. JAV dolerių, tik nelabai buvo aišku, už ką. Šiandien akcijos kaina yra smukusi daugiau nei 95 proc., bet ir tokiu atveju, klausimas, ar ji verta ir dabartinio pusės milijardo įvertinimo“, – svarsto investuotojas.
Vis dėlto, net ir ilgalaikės investicijos į pavienių įmonių akcijas yra rizikingos, todėl nepatyrusiam investuotojui patartina investuoti į investicinius fondus (tai iš daugelio žmonių suneštų lėšų sudarytas investicinis portfelis, valdomas profesionalių investuotojų, jie surinktas lėšas nukreipia į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus investicinius instrumentus ir jų derinius) ar indeksus.
„Pavyzdžiui, galima investuoti į indeksą „S&P 500“ arba jį sekančius fondus. Tikimybė, kad jis bankrutuos arba ilguoju laikotarpiu jo vertė smuks, yra labai maža. Pavyzdžiui, „S&P 500“ indeksas per 50 metų vidutiniškai generuoja apie 10 proc. metinę investicijų grąžą. Norint investuoti į fondus, daug žinių nereikia, nebūtina domėtis akcijų rinka“, – pataria investuotojas.
M. Navickas teigia, kad investuoti į akcijų rinką galima pradėti ir nuo 50 eurų, tačiau, norint pragyventi iš investavimo, tam reikės skirti kur kas daugiau.
„Jeigu investuojame į dividendines akcijas, tai per metus, norinti uždirbti 12 tūkst. eurų, reikės į dividendines akcijas investuoti 200–300 tūkst. eurų“, – teigia M. Navickas.
Palankesnio meto lauks pavasarį
Apie tai, kaip savo santaupas investuoja, su LRT.lt sutiko pasidalinti ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jis teigia savo santaupas kol kas laikantis banke ir ketinantis jas investuoti kitų metų pavasarį.
„Lėšas žadu investuoti į JAV indeksus. JAV pasirinkau todėl, kad ten greičiau prasidės ir pasibaigs recesija. JAV rinka yra saugesnė užuovėja investicijoms, nes šalyje nėra energetinės krizės. Be to, JAV Federalinis rezervų fondas, tikėtina, greičiau pabaigs didinti palūkanų normą nei Europos Centrinis Bankas“, – aiškina ekonomistas.
Jis teigia manantis, kad JAV akcijų rinka dar nepasiekė dugno, todėl verta palaukti.
„Tikra krizė JAV dar neprasidėjo. Ji prasidės šių metų gale ar kitų metų pradžioje. Todėl bent jau aš linkęs tikėti ir laukti, kol indeksai pasieks mažiausias savo reikšmes. Jie turėtų žemiausią tašką pasiekti kovą–balandį. Tuo metu centrinis bankas JAV nustos kelti palūkanas. JAV dar bus recesija, tačiau indeksai reaguoja anksčiau į makrorodiklius, todėl indeksai pavasarį pradės rodyti atsigavimą“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Jis teigia atidžiai stebėsiantis JAV indeksus, kurie apima įmones, pardavinėjančias pigesnes prekes ir paslaugas.
A. Izgorodinas sako susilaikantis nuo investicijų Europos akcijų biržoje, kadangi jos dėl energetinės krizės yra labai nestabilios.
„Tas stabilumas nedings tol, kol Europa neišspręs savo energetinių problemų. Labai tikėtina, kad kita žiema Europai bus tokia pat sudėtinga, kaip ir ši“, – mano ekonomistas.
Svarbu nepakliūti sukčiams į rankas
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis įsitikinęs, kad investuoti reikia.
„Investavimas yra galimybė išsaugoti turimų lėšų vertę arba ją net padidinti. Lietuvoje dar nėra investavimo kultūros, žmonės linkę pinigus laikyti indėliuose arba investuoti į NT. Investuoti reikia, kadangi vien tik indėlių laikymas finansų institucijose nenaudingas“, – sako jis.
Vis dėlto, labai svarbu investuojant nepapulti sukčiams į rankas, jie aktyviai veikia, iš žmonių bandydami išvilioti santaupas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per 2022 m. I pusm. gyventojai, patikėję investiciniais sukčiais, iš viso prarado apie 84 tūkst. eurų, o didžiausia vieno žmogaus šiemet prarasta suma – 54 tūkst. eurų.
„Yra du populiariausi būdai, kuriais naudojasi investiciniai sukčiai. Pirmasis – reklamos internete. Jose vaizduojami populiarūs asmenys ir jų investavimo sėkmės istorijos. Dažniausiai teigiama, kad jie rado slaptą būdą praturėti, ta galimybe siūloma pasinaudoti ir kitiems. Tokios reklamos 100 proc. veda tiesiai pas sukčius.
Kitas būdas – skambučiai. Dažniausiai skambinama iš užsienio, kalbama nelietuviškai. Pateikiama daug informacijos apie galimus investicinius projektus, siūloma investuoti į valiutų rinką, kriptovaliutas. Žadamos didelės grąžos per trumpą laiką be jokios rizikos. Prašoma prisijungti prie jų prekybos platformos ir persivesti ten lėšas.
Investuoti siūloma netgi per pažinčių svetaines. Žinome atvejį, kai lietuvis pažinčių svetainėje susipažino su užsieniete, pradėjo bendrauti, o ji užsiminė, kad sėkmingai investuoja „Forex“ rinkoje bei pasiūlė tą pabandyti ir vaikinui. Taip vyras neteko per 10 tūkst. eurų“, – šiemet nutikusią istoriją pasakoja A. Šilgalis.
Jei asmuo pervedė pinigus sukčiams, reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką ir prašyti operaciją blokuoti. Vis dėlto, tikimybė, kad atgausite pinigus, – labai maža.
„Anuliuoti transakcijas, jei jas patvirtino pats asmuo, yra labai sunku. Bankas gali bandyti kreiptis į lėšų gavėjo banką ir, jei ten dar yra pinigai, galima bandyti inicijuoti lėšų grąžinimą. Visgi, sukčiai stengiasi lėšas išimti iš banko, vos tik pinigai ten įkrenta“, – akcentuoja A. Šilgalis.
