Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą iki 2026 metų sausio. Tikimasi, kad per šį laikotarpį Lietuvoje bus įrengta pakankamai saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus pigesnė.
Už įstatymo pataisas balsavo 121 Seimo narys, balsavusiųjų „prieš“ nebuvo, susilaikė vienas parlamentaras.
Trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinko pusė.
Trečiajame elektros rinkos liberalizacijos etape tiekėją renkasi gyventojai, sunaudojantys iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus, bei namų bendrijos, būsto administratoriai ir visi likę vartotojai.
Energetikos ministerija akcentuoja, kad į trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą patenka pažeidžiamiausios visuomenės grupės, kurioms pasirinkus nepriklausomą tiekėją galimai už elektrą tektų mokėti daugiau nei pirmojo ir antrojo etapų dalyviams.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Seime Valdemaras Valkiūnas teigė, kad šis įstatymo projektas yra kompromisinis, esą rinkos liberalizavimas apskritai žalingas.
„Liberalizacija yra įvedusi visą šalį ir valstybės valdymą į aklavietę“, – Seime kalbėjo V. Valkiūnas.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys sakė palaikantis įstatymo projektą, tačiau akcentavo ir pasekmes.
„Atliepiama dalis žmonių lūkesčių, nes jie galės per ilgesnį laiką pasirinkti tiekėją. <...>
Vyriausybė turi pateikti naują modelį, kuris tuos kelerius metus į priekį bus taikomas, kaip į kainų svyravimus bus atsižvelgiama“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius kalbėjo, kad šį sprendimą reikėjo priimti kur kas anksčiau.
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė pritariantis įstatymo projektui.
„Jeigu energetikos sistemoje nebūtų jokios krizės, situacija būtų stabili tiek Lietuvoje, tiek Europoje, vargu, ar šį įstatymo projektą šiandien svarstytume ir nagrinėtume“, – kalbėjo jis.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė teigė mananti, kad nė vienas parlamentaras nepasisakys esantis prieš šias įstatymo pataisas.
„Mes kalbame apie nemažą dalį gyventojų, kurie dar rugpjūčio mėnesį buvo pakliuvę į neaiškius spąstus, kurie buvo pasirašę sutartis su „Perlu Energija“. <...> Problema galbūt buvo gilesnė, tai, kad mes išdavėme licencijas tiekėjams, kurie patys iš tiesų net ir negamina. Būtina priimti tam tikrus teisės aktus, išspręsti šią problemą ir užtikrinti, kad tai nepasikartotų“, – kalbėjo parlamentarė.
Vis tiek turės pasirinkti tiekėją
Pagal dabartinę tvarką šie elektros vartotojai tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o galutinis elektros rinkos dereguliavimo projekto terminas yra 2022 m. gruodžio 31 d.
Vartotojai gali pasirinkti vieną iš įmonių: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Birštono elektra“, „EGTO energija“. Elektros energijos tiekėjas „Perlas Energija“ dėl finansinių sunkumų veiklą sustabdė.
Vartotojai, kurie renkasi arba keičia savo tiekėją ir nori paslaugas iš naujo tiekėjo gauti nuo kito mėnesio pradžios, pasirinkti gali iki einamojo mėnesio priešpaskutinės dienos.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę 1,14 mln. vartotojų (69 proc. visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 519 tūkst. (31 proc.), iš jų 429 tūkst. priklauso trečiajam liberalizavimo etapui, o 83 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.
Gyventojui nepasirenkus nepriklausomo elektros tiekėjo, garantinio tiekimo paslaugą jam dar pusę metų užtikrina ESO, įmonė, skirstanti elektrą. Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina rugsėjį siekia 82 ct/kWH.
Atkreipiamas dėmesys, kad garantinio tiekimo kaina apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25.
Kartu su garantinio tiekimo kaina mokama ir valstybės reguliuojamos kainos dalys (persiuntimo paslaugos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, skirstymo paslaugos papildomos dedamoji).
LRT.lt primena, kad, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimu, visuomeninio tiekimo kaina už elektrą nuo sausio gali būti 64 centai už kilovatvalandę. Šiuo metu ji perpus mažesnė – 33 centai, o pritaikius 9 centrų kompensaciją, vartotojai moka 24 centus už kilovatvalandę.
