Valstybė ne pirmus metus skiria lėšų jaunų šeimų pirmojo būsto, jei jis ne didmiestyje, subsidijoms. Tačiau šiemet paskatai skirtų pinigų gerokai mažiau, nei norinčiųjų ją gauti. Šimtai šeimų laukia mėnesiais, todėl finansinė parama kai kuriems virsta santaupų ir būsto praradimu. Jaunos šeimos pasigenda informacijos apie galimas grėsmes.
Iš užsienio į Lietuvą grįžusi jauna šeima pirmagimę greitai sups nuosavame būste Vilniaus rajone. Nors pirkimo data artėja, nuotaikos – slogios. Visus planus, kaip sako, dėliojosi taip, kad gautų iš valstybės subsidiją, kuri priklauso jaunai šeimai, nusprendusiai įsigyti pirmąjį būstą regione.
„Šiuo metu eilėje esame tik 336 numeriu, tai šansai gauti subsidiją realiai yra neįmanomi, nes už būstą turim sumokėti jau spalio gale“, – nuogąstauja Roberta Vaškienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) subsidijoms metų pradžioje skyrė 20 milijonų eurų, rugsėjį – dar 4. Tačiau po paskutinio lėšų skyrimo eilė pajudėjo vos per du šimtus šeimų. Dar vis laukia apie 800. Dauguma sumokėję rezervacijos mokestį būsto pardavėjui. Robertos šeima – taip pat, todėl sako, kad kelio atgal nėra. Būstą įsigys, tačiau mokės didesnes įmokas bankui.
„Būtų galima kažkaip padaryti, jei valstybė šiuo metu neturi pinigėlių, tai kai jie turės, padengs tą sumą. Dabar išeina tokia neteisybė. Vieni gauna tą subsidiją, o kiti ne“, – aiškina moteris.
Lijanos šeima, planuojanti kurtis Klaipėdos rajone, sako, kad prieš juos eilėje per 500 šeimų. Namo pardavėjas sutiko laukti pusę metų, tačiau su kiekviena diena nežinomybės vis daugiau.
„Labai viliamės gauti, nes jeigu negausime, visi pinigai, avansai ir viskas pradings“, – atskleidžia Lijana Bergelienė.
Jei taip nutiktų, nebūtų galimybės įsigyti būstą, nes ši šeima planuoja subsidiją skirti pradiniam įnašui, be kurio nė vienas bankas paskolos nesuteiks. Ir tokių žmonių – ne vienetai, šimtai. Socialiniuose tinkluose jaunos šeimos neslepia nusivylimo.
„Skambinu, klausiu, bet niekas nieko nežino. Atsakymas – laukite lėšų papildymo“, – rašoma žinutėje.
„Apmaudu prarasti išsirinktą būstą, nes ir jo paieškos užtruko“, – teigiama kitoje.
Savivaldybės sako sulaukiančios nuogąstavimų, tačiau patarimų dalyti negali.
„Esame tas juodadarbis, kuris išnagrinėja visus prašymus, sudeda viską į SPIS sistemą ir tik po to, kai atsiranda pinigai, išduodame pažymą. Jokios įtakos savivaldybė nei eilės sudaryme, nei eilės skyrime, nei pinigų suteikime neturi“, – supažindina Kauno rajono Ekonomikos skyriaus vedėjas Arūnas Pupalė.
SADM teigimu, kasmet šiai subsidijai skiriama vis daugiau pinigų, tačiau šiemet daugiau lėšų skirti jau neplanuojama.
„Ta eilė, kuri liks, tai visi tie eilėje esantys žmonės persikels į kitus metus“, – dėsto socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Kiek pinigų šiai subsidijai bus skirta kitąmet, viceministras negali pasakyti. Šiemet, pasak jo, vyks vertinimas ir tik po to bus sprendžiama. Garantijų bent kol kas nėra.
„Ar buvo kažkoks poveikis demografijai, ekonominei situacijai būtent regionuose ir tada jau atlikę tą analizę galėsime toliau diskutuoti“, – sako M. Šiurkus.
Nekilnojamojo turto specialisto, „Centro kubas NT“ vadovo Viktoro Račkovskio teigimu, teoriškai pirkėjas gali apsisaugoti, jei preliminarioje sutartyje įrašomas punktas dėl avanso grąžinimo negavus subsidijos, tačiau įprastai pirkėjui derėtis – sudėtinga.
„Daugeliu atveju pardavėjai nesutinka su tomis sąlygomis, nes tos sąlygos aktyvioje rinkoje jiems yra nepalankios“, – teigia jis.
Pernai valstybės subsidija pirmam būstui pasinaudojo 1600 jaunų šeimų, šiemet iki rugsėjo per – 1300. Apie trečdalį visų paramos gavėjų sudaro naujakuriai, pasirinkę gyventi trijų didžiųjų Lietuvos miestų rajonuose. Kita dalis – atokesniuose regionuose.
