Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui keisti šildymo kompensacijos suteikimo tvarką. Jeigu tam bus galutinai pritarta, dėl šildymo kompensacijos užtektų kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną.
LRT.lt apžvelgia, ką reikia žinoti apie planuojamus pokyčius.
Kas turėtų keistis?
Jeigu Seimas galutinai pritars siūlomiems pakeitimams, šildymo kompensacija gyventojams bus suteikiama šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra šiuo metu.
Be to, dėl šildymo kompensacijos gyventojai turės galimybę kreiptis iš anksto, šildymo sezonui dar neprasidėjus.
Kas galėtų gauti kompensaciją?
Tai, ar kompensacija gyventojui skiriama, priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šį šildymo sezoną kompensacijos galėtų tikėtis ne tik nedideles, bet ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Iš viso, anot ministerijos, paramos galėtų tikėtis du trečdaliai dirbančiųjų.
LRT.lt primena, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1718,3 euro, neatskaičius mokesčių, arba maždaug 1081 eurą į rankas.
Remiantis nustatyta formule, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Skiriant šildymo kompensaciją, neatsižvelgiama į būsto šildymo būdą – kompensaciją gali gauti tiek besinaudojantieji centralizuotu šildymu, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ar kt.
Skiriant šildymo kompensaciją kreipiamas dėmesys į būsto naudingąjį plotą.
Būsto naudingasis plotas – tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotas. Į jį neįskaičiuojamas nešildomų balkonų, lodžijų, terasų, rūsių grindų plotas.
Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja vienas asmuo, taikomas naudingojo ploto normatyvas siekia 50 kv. metrų.
Jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja šeima, pirmam šeimos nariui skaičiuojamas normatyvas siekia 38 kv. metrus, antram – 12 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.
Kompensacija skiriama atsižvelgiant į deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad dėl kompensacijos gali kreiptis ir kartu gyvenantys asmenys, kurie nėra šeimos nariai.
Iki 2024 m. balandžio 30 d. skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).
Kur kreiptis dėl kompensacijos skyrimo?
Kompensacija nėra skiriama automatiškai, dėl jos privalu kreiptis.
Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gyventojai turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
Jeigu žmogus nėra tikras, ar jam priklauso kompensacija, tai galima pasitikrinti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, esančioje Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklėje.
Jeigu kompensacija priklauso, skaičiuoklė taip pat nurodys preliminarų jos dydį.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Kreipiantis dėl kompensacijos gyventojai privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, gautas už tris paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jeigu ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Vis dėlto, siekdamos išvengti piktnaudžiavimo, savivaldybės gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
