Dalis Vilniaus rajono gyventojų iki šiol neturi įstatymu numatytos galimybės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, pasinaudoti valstybės kompensacija už sunaudotas kilovatvalandes ar statytis saulės elektrinę. Jie pasakoja esantys priversti pirkti elektrą iš „Lietuvos geležinkelių“. Kaip paaiškina tiek gyventojai, tiek pati bendrovė, tokia situacija susiklosčiusi seniai ir ieškoma būdų, kaip ją keisti.
Tremtinė Aldona gyvena Viktariškių kaime, Vilniaus rajone. Nors turi viryklę, maistą devyniasdešimtmetė šildosi lauke, ant laužo. „Dujų bijau, o anksčiau virdavau naudodama elektrą. Dabar pradėjau labai taupyti. Miške malkų daug, tik reikia netingėti atsinešti“, – sako ji.
Elektrą moteris ėmė taupyti dėl dvigubai išaugusių sąskaitų. Anksčiau mokėdavusi iki 20 eurų, dabar Aldona sako – į mėnesį išeina po 50 ar net 70 eurų.
Elektrą Aldonai ir dar kelioms dešimtims jos kaimynų Viktariškėse tiekia transporto bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Gyventojai teigia neturintys kito pasirinkimo, o tiekėjas, anot jų, vienašališkai diktuoja sąlygas.
„Paprasčiausiai nieko negalėjome suprasti. Mums pasikeitė kaina, o niekas nieko nepaaiškino. Dabar mes dar mokame 30 ct/kWh. Tokią kainą mokame seniai, bet buvo pranešta, kad dabar teks mokėti dvigubai. Ir klausimų nelabai galime kam nors užduoti“, – sako Karklėnų kaimo gyventojas Kazimieras.
Skirtingai nei dauguma vartotojų, rinktis kito elektros tiekėjo Viktariškių ir dalies Karklėnų kaimų gyventojai galimybės neturi iki šiol. Elektros linija iš geležinkelio čia buvo atvesta, prižiūrėta ir tvarkoma geležinkelio specialistų septintajame dešimtmetyje.
Situacija paaštrėjo, kai „Lietuvos geležinkeliai“, anot gyventojų, juos vienus paliko rūpintis elektros linijomis. Anot Viktariškių senbuvio Edmundo Gradausko, dabar elektra dažnai dingsta, o linijas tvarkyti tenka savo lėšomis.
„Iš pradžių viską tvarkė geležinkelių įmonė, bet paskui sugalvojo, kad čia ne jų linija ir jie jos netvarkys. Kartą tvarkydami laidus sumokėjome virš 1 000 eurų. O „Lietuvos geležinkelių“ atstovai atvyksta tik vėliau ir pajungia vėl elektrą. Seniai mes norime iš jų įmonės išeiti, norime, kad mus prijungtų prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO), o paskui jau žiūrėtume, ką daryti toliau.
(...) Visada už elektrą mokėjome brangiau nei kiti. Čia nieko negalima keisti, nei naktinio tarifo, nei saulės elektrinės pastatyti, nieko mums neleidžia. Žodžiu, taip, kaip dabar yra, tokios situacijos būti negali“, – įsitikinęs Viktariškių gyventojas.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Gediminas Petrauskas teigia, kad elektros linijos – ne gyventojų, o bendrovės rūpestis: „Mes esame atsakingi už tą infrastruktūrą ir natūralu, kad ir sudarome sąlygas, kad tiek gyventojus, tiek įmones pasiektų elektra.“
„Dabartinėje situacijoje mes negalime pasiūlyti pasirinkti tiekėjo, nes mes esame verslo įmonė, mes galime pasiūlyti tik tą tarifą, kuris yra rinkoje. Tiekdami elektros energiją mes siekiame padengti susidariusias sąnaudas, bet tai nėra mūsų pagrindinė veikla. Ir jeigu tik būtų surastos alternatyvos, kurios būtų patrauklios ir palankios tiek gyventojams, tiek įmonėms, mes galėtume dėl to tikrai tartis“, – LRT RADIJUI teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovas G. Petrauskas.
ESO atstovas Paulius Kalmantas teigia, kad bendrovė yra pasiruošusi perimti geležinkelių tinklą ir klientus, tačiau kiek laiko truks derybos ir kokios sąlygos jose keliamos – nedetalizuoja.
„ESO, pasiekus sprendimą, galėtų perimti šiuos klientus, prijungti prie mūsų valdomo skirstomojo elektros tinklo. Tiesiog reikia pasiekti susitarimą su „Lietuvos geležinkeliais“. Mano žiniomis, tos derybos šiuo metu ir vyksta“, – pažymi ESO atstovas.
Elektros skirstymas – licencijuojama veikla. Licencijos „Lietuvos geležinkeliai“ neturi, tačiau elektrą tiekia beveik 3 tūkst. abonentų visoje Lietuvoje. Anot G. Petrausko, bendrovės veikla tiekiant elektrą yra teisėta.
„Licencijos neturime, nes, kaip jau minėjau, nesame elektros tiekėjas. Bet yra Elektros energetikos įstatymas, juo įsipareigojame lokaliaisiais elektros tinklais užtikrinti elektros energijos tiekimą gyventojams. (...) Taip istoriškai susiklostė, kad žmonėms, gyvenantiems šalia geležinkelio, tiesiog buvo tokiu būdu perduodama elektra ir tokia situacija yra išlikusi iki šių dienų.
Aišku, norime, kad kuo greičiau įvyktų klientų perdavimas. Girdime gyventojų nusiskundimus dėl nesuteikiamos galimybės pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Mes kalbamės, bet yra tam tikros sąlygos iš abiejų pusių. Sunku pasakyti, kada pavyks ką nors padaryti, tikimės situaciją kuo greičiau išspręsti“, – teigia G. Petrauskas.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) situaciją komentuoja tik raštu ir gyventojams pateikia dvi išeitis – toliau laukti arba rašyti prašymus prijungti prie ESO tinklo.
Pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Domantė Slavinskaitė.
