Atominės elektrinės yra ne mažoms, ne rinkos ekonomikos šalims ir mes čia galime nesvajoti, kad galėjome ją turėti, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Pasigirsta kalbų – jeigu būtume turėję atominę, tai elektros kaina būtų mažesnė. Nebūtų. Atominė mums būtų kainavusi milžiniškus pinigus, nežinia, ar būtų pastatyta laiku.
Demokratinėje Europoje turime dvi atomines elektrines, kurios vis dar statomos. Vienos statybos, Suomijos, baigtos tik dabar, vėluojant 12 metų. Panašiai yra įklimpusios atominės elektrinės statybos Prancūzijoje. Atominės elektrinės yra ne mažoms, ne rinkos ekonomikos šalims ir mes čia galime nesvajoti, kad galėjome ją turėti“, – Lietuvos socialdemokratų partijos organizuotoje diskusijoje apie elektros rinkos liberalizaciją kalbėjo energetikos ekspertas V. Jankauskas.
LRT.lt primena, kad rugpjūčio viduryje energetikos ministras Dainius Kreivys pažymėjo, jog jei Visagine būtų pastatyti nauja atominė elektrinė, lietuviai dabar galėtų tikėtis kur kas mažesnių elektros kainų.
Taip pat skaitykite
Anot D. Kreivio, buvo planuojama, kad vienos megavatvalandės kaina Visagino atominėje elektrinėje galėjo siekti apie 68 eurus, kai dabar rinkoje kaina svyruoja tarp 400–600 eurų už MWh.
2012 m. spalį Lietuvoje vyko patariamojo pobūdžio referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos šalyje. 34,09 proc. dalyvavusių pritarė atominės elektrinės statybai, 62,68 proc. − nepritarė.
Būdų suvaldyti augančias elektros kainas – nėra
V. Jankausko teigimu, šiuo metu būdų suvaldyti elektros kainų šoką nėra.
„Jei turėtume daugiau atsinaujinančios elektros energijos šaltinių, galėtume apsaugoti daugiau vartotojų. Tie, kas turi savo saulės elektrinę, labai džiaugiasi. Tačiau tai nereiškia, kad jei turėtume daugiau žaliosios generacijos, elektros kainos biržoje būtų mažesnės.
Puikus pavyzdys yra Vokietija. Joje beveik pusė elektros energijos pagaminama iš vėjo ir saulės. Tačiau nei saulė visada šviečia, nei vėjas visada pučia. Jeigu pažiūrėtume, kokia yra elektros kaina jų biržoje, tai ji netgi didesnė nei pas mus. Todėl stebuklingų variantų Lietuvai nėra“, – nuogąstauja energetikos ekspertas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, VDU ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų ekspertas Juozas Augutis taip pat sutinka, kad greitų sprendimų nėra, tačiau pažymi, kad Lietuva privalo diversifikuoti savo energetikos sektorių.
„Labai greitai susižavėjome pigiu elektros importu, visada turėjome gerą kainą, jei ne vienoje, tai kitoje biržoje. Kelias visiškai teisingas, tačiau pamiršome auksinę taisyklę – negalime susikoncentruoti į vieną tiekimo rūšį. Ar tai būtų importas, viena technologija, kuro rūšis.
Lygiai taip pat su biokuru. Kažkada aiškiai sakėme, kad negalima sutelkti šilumos ūkio vien į biokurą. Taip, šiandien turime tokias taisykles, kada medieną galima deginti, nes manome, kad CO2 poveikis aplinkai yra nulinis. Tačiau medis auga daug metų, o mes jį sudeginame labai gretai. Niekas nežino, gali pasikeisti ES direktyvos ar požiūris į tai ir mes turėsime mokėti dideles baudas. Auksinė taisyklė yra diversifikavimas“, – siūlo profesorius.
Jei Lietuva būtų geriau pasiruošusi energijos krizei, anot J. Augučio, dabar turėtume šiek tiek mažesnes elektros kainas, tačiau jos vis tiek būtų aukštos.
„Pakeisti kažko per trumpą laiką negalėsime, ar tai būtų taisyklės, kompensacijos, perskaičiavimai. Vis tiek turėsime labai didelę kainą. Jei Lietuva būtų tinkamai investavusi į energetiką, tai nereiškia, kad dabar neturėtume kainų šuolio. Vis tiek turėtume, turi tą kainų šuolį visa Europa. Žinoma, ten jis nėra toks didelis, todėl negalime sakyti, kad energijos išteklių kainos tokios didelės vien tik dėl karo, sausros, tai yra ir mūsų pačių kaltė“, – mano J. Augutis.
Apsukus ratą grįžtama į tą pačią vietą
Kalbėdamas apie elektros rinkos liberalizacijos klaidas V. Jankauskas pažymi, kad rinkos dalyviai galėjo labiau pasverti savo rizikas, o apie tai jiems galėjo priminti reguliuotojas.
„Šį pavasarį energetikos reguliuotojai diskutavo ar esant sunkioms sąlygoms reikėtų griežčiau prižiūrėti tiekėjus. Tuomet buvo pasakyta, kad jei elektros tiekėjai siūlo fiksuotas kainas, tuomet būtinai reikia reikalauti, kad jie dėl galbūt didėsiančių elektros kainų būtų apsidraudę. Kaip suprantu, mūsų tiekėjai žinojo, kad reikia drausti tas rizikas, net ir pati „Perlo Energija“ buvo apsidraudusi, tačiau kažkas nepavyko“, – pažymi V. Jankauskas.
Jo teigimu, vertinant elektros rinkos liberalizaciją, ji nebuvo itin nesėkminga, nes „Ingtis“ turės daugiau nei 80 proc. visų klientų.
„Kyla įtarimas, ar likusiems dviem tiekėjams dar yra ką veikti šioje rinkoje. Galbūt turės jie šiek tiek klientų. Tačiau apsukome ratą ir grįžome, nuo ko pradėjome. Grįžome prie to, kad gyventojams yra beveik vienas tiekėjas, tik jis dabar kitaip reguliuojamas“, – V. Jankauskas.
Pasirinktas netinkamas metas
Tuo metu J. Augutis atkreipia dėmesį, kad elektros tiekimu neturėtų užsiimti įmonės, kurios neturi patirties energetikos srityje.
„Jeigu į liberalizacijos procesą būtų įtrauktos įmonės, susijusios su energetika, kurios yra gamintojos... Įsivaizduokite, jeigu kažkuri dalyvaujanti įmonė turi savo vėjo parkus, saulės elektrines, turi patirties tiekiant elektrą, situacija galėtų būti kitokia.
Dabar man visiškai nesuprantama, kaip galima į rinką įleisti visiškai kitos srities vadybininkus. Žinoma, principai išlieka vienodi. Tačiau įsivaizduokime, kad duonos kepimo rinkoje pradėtų varžytis žaislų gamintojai. Atsiranda tarpinė grandis, kuri turi savo kaštus ir, kaip pasirodė, per dideles rizikas“, – sako J. Augutis.
Jis pastebi, kad nevykdyti elektros rinkos liberalizacijos Lietuva negalėjo, nes tai numatė Europinės direktyvos, tačiau pasirinktas laikas nebuvo tinkamas.
„Žinoma, liberalizacijos laikas nebuvo tinkamas. Jei elektros rinkoje keletą metų situacija būtų stabili, tuomet modelis veiktų, atsirastų ribojimų. Kaip pasielgti šioje situacijoje – net nežinau“, – konstatuoja J. Augutis.
