Europai nesutariant dėl bendro vizų draudimo Rusijos piliečiams, šie ne tik gali laisvai keliauti po Europą, bet ir įsigyti čia būstą. Ne išimtis ir Lietuva, kur per pastaruosius 5 metus rusai įsigyja vis daugiau nekilnojamojo turto (NT).
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos piliečiai Lietuvoje įsigijo 520 NT objektų (iš jų – 184 butai ar gyvenamieji namai).
2021 m. rusai įsigijo per 1 000 NT objektų Lietuvoje (322 butai ar gyvenamieji namai), 2020 m. – 800 (262 butai ar gyvenamieji namai), 2019 m. – 646 (247 butai ar gyvenamieji namai), 2018 m. – 650 (250 butų ar gyvenamųjų namų), rodo Registrų centro duomenys.
Labiausiai pamėgti – šalies didmiesčiai. Vilniuje rusai turi įsigiję 2,7 tūkst. NT objektų, Visagine – 1,1 tūkst., Klaipėdoje – 1,1 tūkst., Vilniaus rajone – 600.
Iš viso rytų kaimynai Lietuvoje turi įsigiję 12 tūkst. NT objektų, iš jų – apie 6 tūkst. butų. Visos Lietuvos mastu tai nėra dideli skaičiai ir sudaro 0,4 proc. visų butų ar gyvenamųjų namų, kurių Lietuvoje yra apie 1,5 mln.
Dalį NT Lietuvoje rusai perka ir per čia įsteigtas įmones. Pavyzdžiui, Rusijos juridinių asmenų sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje į NT sritį siekia 106 mln. eurų.
Būstą Lietuvoje noriai perka ir baltarusiai, jie šių metų pirmąjį pusmetį įsigijo 240 NT objektų (88 butai ar gyvenamieji namai), 2021 m. – 500 (174 butai ar gyvenamieji namai), 2020 m. – 400 (114 butų ar gyvenamųjų namų), 2019 m. – 285 (118 butų arba gyvenamųjų namų), 2018 m. – 270 (101 butą arba gyvenamąjį namą).
LRT.lt kalbinti ekspertai vardija skirtingas priežastis, kodėl rusai ir baltarusiai Lietuvoje perka NT, bei atkreipia dėmesį, kad leidimas režimo asmenims įsigyti NT Lietuvoje – tai Trojos arklys.
Reikia svarstyti draudimą rusams įsigyti NT
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad tikėtina, jog dalis rytų kaimynų NT Lietuvoje perka bandydami išvesti pinigus iš Rusijos.
„Jie dideli Rusijos imperializmo rėmėjai, bet vaikai studijuoja Vakaruose. Čia ta pati logika, siekiama išvesti pinigus iš autoritarinio režimo. Pinigai investuojami Europoje, kur yra teisės viršenybė, apsauga. Tai parodo dviveidiškumą – Vakarai blogi, bet Vakaruose geriau“, – pažymi L. Kasčiūnas.
Jis mano, kad rusų vis dažniau Lietuvoje įsigyjamas NT nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau verta kalbėti, ar koncentracija nėra per didelė.
„Kai kalbame apie grėsmes nacionaliniam saugumui, visada turėtume vertinti poveikį strateginiams sektoriams, kurie turi įtakos mūsų ūkio, politinės sistemos raidai. Čia turime susikūrę apsaugos sistemą, ribojame rusiškas investicijas. Turime saugiklius, turime nuo Rusijos, Kinijos ir Baltarusijos atsparią ekonomiką. Jeigu to nekilnojamojo turto koncentracija būtų labai didelė, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Bet kokiu atveju šitą reiškinį vertinu neigiamai. Kalbėti, kad rusų NT Lietuvoje yra grėsmė nacionaliniam saugumui, – galbūt per stiprus žodis, bet galima per didelės koncentracijos rizika – tikrai ne“, – pažymi politikas.
ES dar šeštajame sankcijų pakete siūlė uždrausti Rusijos piliečiams bendrijoje pirkti NT, tačiau vėliau toks siūlymas iš sankcijų paketo išimtas. L. Kasčiūnas pažymi, kad prie draudimo siūlymo būtų galima grįžti dar kartą.
Tai ne tik Putino, bet ir visos Rusijos karas. Todėl jie turėtų tą kainą mokėti lygiai taip pat.
L. Kasčiūnas.
„Situacija dėl vizų rodo, kad sprendimas turi būti priimtas visos ES mastu. Jeigu europinio sprendimo nebūtų, galime kalbėti apie regioninį sprendimą. Tokias sankcijas vertinčiau kaip savalaikes ir reikalingas. Nes tai ne tik Putino, bet ir visos Rusijos karas. Todėl jie turėtų tą kainą mokėti lygiai taip pat“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.
Drausti tik režimo žmonėms
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis LRT.lt sako, kad rusai ir baltarusiai perka būstą Lietuvoje, nes žmogaus teisių situacija minėtose šalyse negerėja.
„Tai susiję su blogėjančia žmogaus teisių situacija tose valstybėse, su blogėjančia situacija kurti verslą. Dalis verslų yra priversti išsikelti iš minėtų šalių, nes ten situacija jiems nepalanki.
Ko vertas bendrovės „Wargaming“ įsigytas NT (2021 m. įsigijo 76 butus Vilniuje, rašė „Verslo žinios“). Tai taip pat daro įtaką statistikai. Tokių įmonių yra ne viena. Nuomos kainos taip pat kyla, tad dalis mato tai kaip investiciją ir artimiausiu metu neplanuoja grįžti į savo gimtines. Pats žinau bent du atvejus, kai žmonės pardavė savo būstą Rusijoje, kad galėtų keltis gyventi į Lietuvą“, – sako V. Jurkonis.
Jo teigimu, drausti visiems rusams ir baltarusiams Lietuvoje įsigyti NT neverta, o kalbėti reikia tik apie tuos žmones, kurie kolaboruoja su režimu. Jiems, anot eksperto, neturėtų būti leista Lietuvoje pirkti NT.
„Lengviausia būtų pasakyti, kad tai yra grėsmė. Ji tikrai yra, tačiau toks atsakymas būtų nepakankamas. <...> Reikia kalbėti apie konkrečius asmenis – Kremliaus aplinką, oligarchus, valdininkus, regionų vadovus, kad mes juos matytume, žinotume. Grėsmė čia ne kad kažkas įsigijo turto, o kad nelabai žinome, kas jį įsigyja.
Kitą vertus, yra juridinių asmenų, kurie įkurti ES šalyse, už kurių slepiasi galutiniai naudos gavėjai. Be to, Rusijos pilietis gali atvažiuoti su Bulgarijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, JAV pasu ir įsigyti būstą. Nežinojimas yra didesnė grėsmė nei pats turto įsigijimas. <...> Jei pradėsime kapstytis tarp tokių smulkių dalykų ir nepastebėsime didžiųjų veikėjų, tai bus kaip rusiškoje patarlėje – degtukams taupom, o degtinei ne“, – mano V. Jurkonis.
Būstą perka dėl vizų ir leidimo gyventi šalyje?
Viena iš priežasčių, kodėl rusai ir baltarusiai Lietuvoje gali norėti įsigyti NT, – lengvesnė galimybė gauti Šengeno vizą. Šengeno viza yra skirta trumpam ir laikinam apsilankymui šalyje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Vienos Šengeno šalies viza suteikia teisę keliauti visoje Šengeno teritorijoje.
Pavyzdžiui, dar 2017 m. 15min.lt rašė, kad nekilnojamojo turto agentūra „Balt Estate“ parduoda namą Anykščiuose už 4,5 tūkst. eurų, o skelbime buvo pažymėta, kad turtas yra puikus sprendimas siekiant lengviau gauti Šengeno vizą.
Visgi Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad vadovaujantis vizų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais trečiosios šalies piliečio nekilnojamojo turto turėjimas Lietuvoje nėra vizos gavimo palengvinantis veiksnys, o tik atvykimo į Lietuvą tikslą pagrindžianti aplinkybė, atleidžianti nuo reikalavimo pateikti kvietimą arba kitus dokumentus, įrodančius kelionės tikslą.
„Vizos prašymas nagrinėjamas kompleksiškai, įvertinant visas su vizos išdavimu susijusias aplinkybes, be kita ko, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ar ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Be to, verta pažymėti, kad solidarizuodamasi su Ukraina ir jos žmonėmis, patiriančiais Rusijos karinę agresiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuo vasario galo yra sustabdžiusi vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Migracijos departamentas taip pat pažymi, kad NT turėjimas Lietuvoje nėra pagrindas gauti leidimą gyventi šalyje ir nesuteikia jokių lengvinančių aplinkybių.
Kad rusai ir baltarusiai perka būstą Lietuvoje dėl galimybės lengviau gauti vizą ar nuolatinį leidimą gyventi šalyje, nemano ir V. Jurkonis.
„Suprantama, kad turi būti ryšys su šalimi ir NT galėtų būti vienas iš argumentų. Tačiau šia prasme Lietuva neatrodo kaip patraukliausias variantas, žinant, kad yra kitų valstybių, kur NT turėjimas, jei jis atitinka kokią nors vertę, būdavo galimybė prašyti leidimo gyventi. Šiuo atveju klausimas – kiek Lietuva yra patraukli. Turbūt priežastingumas yra priešingas. Žmonės nusprendžia atvykti į Lietuvą ir įsigyja turto, o ne įsigyja turto tam, kad galėtų atvažiuoti. Kitose valstybėse tą daryti daug paprasčiau, tai kam vargti Lietuvoje?“ – svarsto ekspertas.
Rinka rusų pasitraukimo nepajustų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad pastaraisiais metais NT vystytojai nepastebi didesnio rusų noro pirkti butus Lietuvoje.
„Ženklaus rusų pirkėjų srauto šiais metais ir susidomėjimo pirminėje būsto rinkoje mes nepastebime. <...> Žinoma, yra galimybė, kad Rusijos piliečiai yra tam tikrų čia veikiančių įmonių akcininkai, kurios ir įsigyja NT. <...> Galbūt labiau pastebime tendenciją, kad į Lietuvą keliasi baltarusiškos įmonės, suinteresuotos savo darbuotojų apgyvendinimu, ir perka NT“, – teigia M. Statulevičius.
Jis sako, kad nuo didesnio pirkėjo srauto iš Rytų atbaido ir tai, kad trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje negali įsigyti žemės, tad, pavyzdžiui, susidomėjimas nuosavais namais yra ne toks didelis.
M. Statulevičius tikina, kad šiuo metu Vilniaus NT rinka yra įkaitusi nuo didelės paklausos iš Ukrainos, Baltarusijos bendrovių, tad net ir uždraudus rusams Lietuvoje įsigyti būstus poveikis NT rinkai būtų nepastebimas.
„Rusų, norinčių pirkti būstą Lietuvoje, nėra daug. Žinant ukrainiečių poreikį, baltarusiškų kompanijų poreikį Lietuvoje įsigyti NT, jų formuojama paklausa tikrai atsvertų Rusijos piliečių paklausą. Esminės įtakos pirminei NT rinkai tai neturėtų“, – mano NT vystytojų atstovas.
