Šios savaitės trečiadienis – juodžiausia diena verslui. Nors kainų šuolis truko tik valandą, verslininkai mano, kad tai rimtas įspėjimas ne tik įmonėms, bet ir valdžiai, kad artėjančiai žiemai būtina rimtai ruoštis. Pramonininkai sako patys darantys viską, ką gali, kad išgelbėtų įmones, – Vyriausybės slenksčius mina nuo pat karo Ukrainoje pradžios, tačiau valdžios veiksmų plano nėra iki šiol. Energetikos viceministras visiškai ramus – žiemą kainos visada šokteli, šiemet gal kiek daugiau šoktels ir prie to tiesiog teks priprasti.
Kol kas valandą trukęs kainų šuolis – tik lengvos pratybos prieš realią grėsmę.
„Išjungėme šviesas, padarėme pertrauką, žmones leidome papietauti ir stengėmės nieko tą valandą neveikti“, – pasakoja „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas.
„Plamikos“ direktorius Marius Maslauskas sako, kad kol kas įmonė turi fiksuotos kainos elektros tiekimo sutartį, tačiau ji gali būti nutraukta bet kada. Penktadienį kai kurios įmonės sulaukė „Ignitis“ pranešimo apie nutraukiamas neterminuotas sutartis, nes fiksuota elektros kaina nebepadengia „Ignitis“ išlaidų. M. Maslauskas teigia, kad šie procesai vyksta pusmetį, o įmonės paliekamos ant ledo.
„Įmonė vaikščiojo į Vyriausybę ir ministeriją, negavo jokios pagalbos, negavo“, – teigia M. Maslauskas.
Inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis sako, kad valdžios pagalbos ieškota dar žiemą, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo energetikos karą su visa Europa. Pramonininkai įspėjo valdžią, kad reikia greitų sprendimų, juolab, kad savo rekomendacijas pateikė ir Europos Komisija (EK).
„Mes siūlėme atsižvelgti į rekomendacijas, ką siūlė EK. Vienas iš būdų – taikomi tam tikri lengvatiniai mechanizmai arba subsidijos, bet tie sprendimai pasilieka kiekvienos šalies narės teisė, kaip ji tuos mechanizmus taikys“, – aiškina D. Lasionis.
Įmonės peržiūri įrangą, patalpų apšvietimą, kondicionavimą ir šildymą, o kad darbuotojai nešaltų, perka šiltų rūbų. Tos, kurios turi išmaniuosius skaitiklius, diegia technologijas, padedančios sutaupyti energiją. Estų „Fusebox“ išmanioji programa įspėja mažinti apsukas, kai energijos vartojimas išauga ir viršija pasiūlą, biržoje šoka kaina.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad ši technologija labai padeda išvengti kainų šuolių, sutaupyti, tačiau ja pasinaudoti gali ne visos įmonės.
„Didžiausia problema yra tie šuoliai, kai per 2 valandas tu sumoki už elektrą tiek, kiek už 4 dienas. Arba reikia stabdyti gamybą, bet kai kurios gamybos lengvai susistabdo, kai kurios labai sunkiai dėl savo cheminių procesų. Tiesiog jie dirba 24 valandas. Tokių tarp mūsų yra vos ne pusė“, – teigia V. Janulevičius.
Pramoninkai tikina pasirengę keisti darbo laiką. Savo ruožtu valdžia turi parengti tvarkas, kad būtų koordinuojamas didžiųjų energijos vartotojų darbo laikas. Sutinkantys dirbti išeiginėmis ar naktį, turi būti skatinami.
„Jeigu įmonė niekada nedirbo naktį, neturėjo ketvirtos ar trečios pamainos naktinės, ji neišlaikys, nes darbuotojai tiesiog neišlaikys. Tai čia reikia koordinuotis tam, kad šitos įmonės keistųsi: vieni vieną savaitę naktį dirba, praeina pora savaičių – kiti. Ir aš manau, VERT arba Energetikos ministerija ir ESO, „Litgrid“ turėtų prisidėti, kad galėtų išdalinti, išskirstyti tuos visus pajėgumus, kad jie būtų kuo tolygesni“, – tikina V. Janulevičius.
„Tai gali būti subsidija padidėjusioms elektros kainoms, tai gali būti lengvatinės paskolos, beprocentinės paskolos įmonėms ypatingai, kurios imlios energijai“, – priduria D. Lasionis.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius ramina: nurodymai duoti, procesas vyksta. Už sutaupytą „pikinę“ elektrą „Litgrid“ mokės per vadinamuosius lankstumo paslaugų tiekėjus. Tam būtini teisės aktai šiuo metu derinami.
„Šiai dienai mes turime tokią situaciją, kad perdavimo operatorius jau yra pasitvirtinęs visas tvarkas, tvarkos yra derinamos su VERT. Perdavimo sistemos operatoriaus lygyje ESO yra įpareigoti pagal įstatymą parengti tvarkos aprašą iki šių metų gruodžio 1 dienos“, – LRT TELEVIZIJAI sako viceministras.
Tuo metu verslininkai teigia, kad būtinas veiksmų planas valstybiniu mastu.
„Kur yra tikrai lūkestis, tai dėl ateities – kaip mes tokius dalykus valdysime. Visos įmonės turi pasiruošti planus, ką darytų. Tai tikrai norėtųsi tų pačių veiksmų ir iš Energetikos ministerijos, tautos išrinktųjų atstovų, atsakingų už tai, kaip mes darome“, – pabrėžia M. Gudas.
„Politikai turi suprasti, kad gali baigtis labai liūdnai. Iki šiol mes puikiai išsilaikėme, rodikliai buvo geri, bet su tokiomis energetikos kainomis... Pasikartosiu: jeigu kitos šalys rems, palaikys, o mes – ne, mes iškrisime iš žaidimo“, – aiškina V. Janulevičius.
Energetikos ministerijos vadovybė ragina situacijos nedramatizuoti
„Aš manyčiau, kad šitas naujas kainų lygis vienaip ar kitaip yra nauja realybė. Mums visiems teks su tuo išmokti gyventi“, – sako A. Zananavičius.
Mes klausėme taip pat, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi parengusi paramos planą verslui. Kol kas tokio dokumento negavome.
„Jūs suprantate, kad užsisuks spiralė, prasidės (įmonių – LRT.lt) sustojimai, tada bankrotai ir galų gale baigsis tuo, kad įmonės paleis darbuotojus, nes negalės gaminti ir būti produktyvios“, – svarsto V. Janulevičius.
