Kas savaitę – naujas elektros kainos rekordas biržoje. Lietuva už elektrą moka maždaug šimtą kartų daugiau nei Švedija. Ir brangimo pikas, energetikos ekspertai sako, dar nepasiektas, todėl valdžiai gali tekti ne tik pratęsti kompensacijas gyventojams, bet kompensuoti ir daliai verslo. O kokią sutartį sudaryti iki metų pabaigos elektros tiekėją privalėsiantiems pasirinkti žmonėms, vieno atsakymo neturi niekas.
Derlius – puikus, ponia Janina negali atsidžiaugti. Tačiau, sako, aplinkos priežiūra – kainuoja. Praeitą mėnesį už elektrą sumokėjo beveik 17 eurų.
Elektros tiekėją Pumpėnų kaimo gyventoja jau turi. Apsisprendė pavasarį. Sako, patarė pardavėja.
„Kaip liepė, taip darėm. Kas čia žino. Niekas čia nevažinėja, nieks neaiškina“, – sako Janina.
Kas tiekėjo dar neturi būstui, sodui, garažui, apsispręsti duotas laikas iki gruodžio 18-osios.
„Jokių kalbų apie pratęsimą nėra. Galutinė liberalizavimo data yra visai Lietuvai šių metų galas. III etapo vartotojai turi pasirinkti iki gruodžio 18 d. Tos datos jau į akmenį įkaltos. Jos nesikeičia“, – teigia ESO atstovas Paulius Kalmantas.
Apsispręsti žmonėms teks metu, kai elektra rinkoje – itin brangi.
Tiekėjų atstovas sako, ką tik 300 eurų už megavatvalandę atrodė daug, dabar – jau 400.
Ekspertų teigimu, Lietuva už elektrą moka daugiau nei kai kurie skandinavai.
„Švedijoje elektros kainos yra beveik 100 kartų mažesnės elektros biržoje negu Lietuvos zonoje. Ir mūsų zonoje elektros kainos iš tikrųjų muša rekordus – siekia daugiau negu 400 eurų už megavatvalandę. Arba tai būtų maždaug 40 centų už mums įprastą buitiniams vartotojams kilovatvalandę“, – aiškina Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas.
Kodėl Lietuva elektrą perka šitiek brangiau nei Švedija, ekspertai aiškina paprastai: didžiąją dalį elektros Lietuva nepasigamina, o importuoja. Bet jungčių pralaidumas – ribotas: galima tiek, kiek galima. Poreikis – nepatenkinamas.
„Tenka tą likutį gamintis naudojant patiems jau vartojant dujas. O dujos pastaruoju metu vėl gi yra ypatingai brangios“, – aiškina T. Janeliūnas.
Du trečdaliai gyventojų elektros tiekėją jau turi. Bet ir jie nepatenkinti – tikėjosi, bus pigiau, išėjo priešingai.
„Tai yra tik sutapimas. Elektros rinkos dereguliavimas nekelia kainų, patirtis rodo, kad jas mažina. Bet, deja, gyvename tokiais laikais, kai taip, už energiją tenka mokėti nemažai“, – sako ESO atstovas.
Patarimų ekspertai nedalina, sako, nėra vieno teisingiausio. Esą akivaizdu tik, kad anksčiau sudarę ilgalaikes sutartis su fiksuota kaina išlošė.
Bet yra ir tų, kurie neprašovė, pasirinkę kintamą, kainos biržoje lemiamą, tarifą – per porą metų esą buvo finansiškai apsimokėjusių etapų.
Bet apskritai, norint sumažinti sumą sąskaitoje, reikia mažinti elektros vartojimą.
„Ypač, jeigu tai yra kokie vieniši pensininkai, kurie ir taip jau taupo tą elektrą, jų galimybės kažkaip sutaupyti dar labiau yra labai labai menkos. Tai čia gerų sprendimų nėra. Nebent galime laukti vėl kažkokių tai kompensacijų iš valstybės pusės“, – teigia Energetinių tyrimų instituto vadovas T. Janeliūnas.
„Kompensacija vartotojams yra gerai, tačiau nepamirškime to, kad, jeigu Jūs ateinate ir perkate prekę parduotuvėje, tos prekės kainoje yra įskaičiuota elektra. Ir didžioji dalis verslo šiuo metu yra būtent „ant biržinių planų“. Kas reiškia, kad tą biržos kainą vartotojas vienaip ar kitaip sumoka. Tik jisai sumoka pirkdamas pieną, sūrelį, duoną“, – dėsto Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas Vilius Juraitis.
Elektros teikėjų asociacija turi kitokį pasiūlymą – kad elektros kaina bent jau stabilizuotųsi, dirbtinai numušti dujų kainą, kurią elektros gamintojai naudoja, skaičiuodami parduodamos elektros savikainą.
„Dienos kainos yra nustatomos pagal tai, kokia įvyko didžiausi tos dienos sandoriai. Tai ką galima pasakyti, kad galima tiesiog apriboti viršutinę ribą sandorių. Pasakyti, kad gamintojai arba tiesiog tiekėjai negali parduoti už brangiau negu, arba tie, kurie perka, negali nupirkti už brangiau negu. Ir dalį jiems tos kainos tiesiog kompensuoti“, – teigia V. Juraitis.
Anot tiekėjų asociacijos, Ispanija ir Portugalija taip jau darys. Nieko nedarant Lietuvoje, anot V. Juraičio, elektra biržoje metų pabaigoje gali kainuoti 600-700 eurų už megavatvalandę.
Energetikos reguliavimo taryba sako, tiekėjų siūlymą reikia išanalizuoti – ir teisiškai, ir ekonominę naudą.
