Nepaisant pasipriešinimo iš žaliųjų, ES institucijos vieningai sutaria dujas ir branduolinę energiją laikinai pripažinti tvarios ir žalios energijos rūšimis. Vadinasi, branduolinėms ar dujomis kūrenamoms jėgainėms skirti pinigai galės būti panaudoti žaliesiems projektams įgyvendinti. Oponentai tai vadina žaliuoju smegenų plovimu ir sako, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste toks sprendimas dar labiau padidins priklausomybę nuo rusiškų išteklių.
Branduolinė energija ir dujos, įskaitant ir šias, į Europą atitekančias iš Rusijos, – žalioji energetika ar ne?
Europos Komisija dar naujųjų metų naktį pasakė „taip" – tada, kai Europai politika rūpėjo mažiausiai. Po pusmečio aršių derybų – galutinės diskusijos Europos parlamente, kurios tik dar kartą įrodo, koks tai prieštaringas klausimas.
„Ukrainoje vyksta karas. Kaip mes gamtines dujas galime vadinti žaliąja energija? Kaip gali būti, kad suskystintų dujų terminalai neatitiks kriterijų, o dujos iš Rusijos – atitiks? Tai – netinkama kryptis, turime sustabdyti šį įstatymą“, – ragina europarlamentaras Bas Eickhout.
Komisija savo poziciją gina, sako, tai laikinas sprendimas, šalims padėsiantis susitvarkyti su rekordiškai augančiomis energijos kainomis ir galiausiai pereiti prie žaliųjų projektų.
„Dujos yra iškastinis kuras. Tai nėra žalioji energija. Galiu tai pasakyti keliomis kalbomis, jei reikia: niekada ir nesakiau, kad dujos nėra iškastinis kuras. Bet kai kurioms valstybėms dujų prireikti gali tam, kad pavyktų atsisakyti labiau taršaus iškastinio kuro. Štai kodėl mes įtraukėme gamtines dujas“, – aiškina eurokomisarė Mairead Mcguinness.
Vis dėlto parlamentas pritaria komisijos siūlymui – pasigirsta plojimai, čia pat lydimi klimato kaitos aktyvistų šūksnių „išdavystė".
Iškart po to prie komisijos būstinės Briuselyje aktyvistai laidoja „Europos žaliąjį kursą, kurį nužudė dujos ir branduolinė energija." Europarlamentarai net skirtingose frakcijose sprendimą vadina dideliu pralaimėjimu.
„Nebūna taip, kad elektrinė būtų statoma 5 ar 10 metų, akivaizdu, kad tada tos vadinamos „žaliosios" investicijos būtų ilgalaikės, vadinasi, ir priklausomybė nuo dujų, aišku, kad ir tikriausiai ir nuo rusiškų dujų, ji būtų palaikoma ligą laiką“, – teigia europarlamentaras Liudas Mažylis.
„Didžiąją dalį dujų naudojam rusiškų, vos ne pusę, ir gerą penktadalį branduolinio vėl iš Rusijos – taigi remiam Rusijos, ir prisirišame toliau prie Rusijos paramos ir tos kalbos, kad taikykim sankcijas, darbai atrodo kitaip“, – sako europarlamentaras Bronis Ropė.
Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kartoja – Bendrija pasiruošusi visiškai atsisakyti rusiškos energijos, todėl teiginiai, jog tai tik padidins žemyno priklausomybę nuo Rusijos, – nepagrįsti. Tuo labiau, kai Bendrija šiuo metu ieško alternatyvių rinkų, iš kur atsigabenti dujų, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Artimųjų Rytų.
Tačiau dėl naftos embargo sutarti buvo sunku, derybos išsitęsė mėnesį, o septintasis sankcijų paketas, kuriame galėtų būti dujų embargas, dar net ne pakeliui. Žaliasis smegenų plovimas, kuris dar ir padidins priklausomybę nuo rusiškų dujų – taip sprendimą vadina kritikai ir kai kurios Bendrijos šalys
Austrija ir Liuksemburgas Bendrijos sprendimą ketina ginčyti Europos Teisingumo Teisme.
Lietuva, nors prioritetu laiko saulės ir vėjo energetiką, siūlymui pripažinti branduolinę energiją ir dujas žaliosiomis neprieštarauja, o prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs matantis galimybes ateityje diskutuoti dėl branduolinės jėgainės statybų
