Beveik 2 tūkst. „Lietuvos geležinkelių“ ir beveik 600 „Lietuvos pašto“ darbuotojų šią savaitę gavo įspėjimus apie atleidimą. Apie planus atleisti dalį darbuotojų pastaruoju metu pranešė ir kitos įmonės. LRT.lt kalbinti ekonomistai ir personalo atrankos ekspertai teigia, kad tokia situacija neturėtų stebinti ar gąsdinti. Vis dėlto jie neabejoja – apie tokius atleidimus dar girdėsime.
Kaip LRT.lt sako personalo atrankos ir darbo rinkos ekspertės, bene pagrindine atleidimų, apie kuriuos skelbiama pastaruoju metu, priežastimi būtų galima įvardyti karą Ukrainoje. Taip pat įtakos turi ir pasikeitę vartotojų įpročiai, skaitmenizacija ar netgi infliacija.
„Pagrindinė priežastis yra karas Ukrainoje ir visos iš to kylančios pasekmės – pakilusios žaliavų ar gamybos, kuro ir elektros kainos, užsidariusios rinkos, trūkinėjančios komponentų tiekimo grandinės. Turint omenyje, kad karas, deja, dar nesibaigia, neabejotinai ir toliau girdėsime apie atleidimus ir darbo rinkos apsukų lėtėjimą, bet krize tai vadinti dar kol kas anksti“, – tvirtina atrankų ir žmogiškųjų resursų sprendimų kompanijos „Amston“ partnerė Henrika Bivainienė.
Ji priduria, kad didelė problema kiltų tuo atveju, jei dėl infliacijos, mažėjančio vartojimo ar saugumo padėties regione savo veiklą lėtintų visų sektorių bendrovės. Tačiau būtent tai, pabrėžia H. Bivainienė, šiuo metu nėra fiksuojama – atleidimai būdingi tik kai kuriems sektoriams, kuriuos paveikė karas.
„IT ar finansų įmonėse samdos mastai nestoja ir toliau planuojama veiklos plėtra. Ypač tose, kurios dirba su optimizavimo bei efektyvinimo projektais. Tiesa, jau ir dalis šių kompanijų taupo, tačiau ne atleisdamos darbuotojus, bet, pavyzdžiui, jų ieškodamos Azijos šalyse. Pastebime ir dažnesnį samdymą Vakarų Europoje, nes atlyginimai jau beveik nesiskiria nuo Lietuvos, o darbo jėgos mastas čia gerokai didesnis“, – sako H. Bivainienė.
Ji priduria, kad kai kuriose srityse itin trūksta darbuotojų, todėl ji neabejoja, kad ir atleisti žmonės, ypač pasiryžusieji persikvalifikuoti, nesunkiai ras darbą. Vis dėlto H. Bivainienė sutinka, kad darbo netekus didesniam skaičiui specifinę patirtį turinčių specialistų, padaugėja ilgalaikių bedarbių.
„Žvelgiant apskritai, didelė ilgalaikio nedarbo krizė kilti neturėtų, ypač jei specifinių įgūdžių darbuotojams bus suteiktos galimybės persikvalifikuoti“, – daro prielaidą H. Bivainienė.
Specifinę patirtį turinčių ir vyresnių žmonių įdarbinimas gali tapti problema
Kad atleidimų ateityje turėtų pasitaikyti daugiau, teigia ir „CV-OnlineLT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė. Anot jos, tikėtina, kad ir toliau atleidimai dažniau bus fiksuojami tuose sektoriuose ir bendrovėse, kurias paveikė karas, tačiau gali pasitaikyti ir kitų priežasčių nulemtų atleidimų.
„Pavyzdžiui, santykiai su Kinija. Tai atsiliepia ne tą pačią dieną, bet po kurio laiko pajuntamas tas didysis pokytis. Pavyzdžiui, pandemijos įtaka. Tikrieji rezultatai pasirodo bėgant laikui. Atrodo, lyg pandemija pasibaigusi, lyg ir turėtų viskas gal ir būti gerai su turizmu, viešbučiais ir maitinimu, bet tikrai nėra gerai ir rezultatus matome.
Yra rizikos, kiek įmonių sugebės išsilaikyti. Būtent viešbučių, turizmo, maitinimo srityje. Gali būti, kad bus ir tokių, kurios uždarys verslus, net ir, atrodo, pačiame sezono įkarštyje. Yra ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, karo, santykių su Baltarusija ir Rusija padariniai. Reikia šiek tiek laiko ir gali būti, kad didesnė banga arba didesnis poveikis pasijus rudeniop“, – svarsto R. Karavaitienė.
Paklausta apie grėsmę, kad atleisti darbuotojai dėl specifinio išsilavinimo ir srities gali tapti ilgalaikiais bedarbiais, R. Karavaitienė sutinka, kad tokia tikimybė yra. Pasak jos, situaciją galėtų gerinti tiek pačių darbuotojų noras, esant reikalui, persikvalifikuoti, tiek jiems teikiamų individualių konsultacijų kokybė.
„Iš esmės tiems žmonėms reikėtų ir patiems padirbėti tuo klausimu, atrasti nišą – o kur galėčiau pritaikyti savo žinias, patirtį? Bet čia slidus klausimas. Tikrai yra didelė rizika, kad jie taps ilgalaikiais bedarbiais, jeigu negaus reikalingos pagalbos čia ir dabar. Pasižiūrėjus į atleidžiamų darbuotojų profilį, gali būti, kad jie bus vyresnio amžiaus.
Tai Lietuvoje irgi yra viena iš didesnių problemų – vyresnio amžiaus asmenys nėra linkę persikvalifikuoti, įgyti naujų kompetencijų ir žinių, ir pati darbo rinka arba darbdaviai nėra tiek geranoriški ir išskėstomis rankomis nelaukia vyresnio amžiaus darbuotojų. Taip, čia gali būti problema“, – komentuoja R. Karavaitienė.
T. Povilauskas: pranešimus apie atleidimus mes dar girdėsime
Pranešimų apie atleidimus tendencija nevadina ir ekonomistai, tačiau jie taip pat sutinka – atleidimų bus ir daugiau. Kaip pagrindinę to priežastį jie taip pat nurodo karą Ukrainoje.
„Turbūt didžioji atleidimų dalis yra susijusi labiau su karo Ukrainoje pasekmėmis ir labiausiai su tuo, kad sumažėjo tų įmonių prekių ar paslaugų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją. Tiek sankcijos, tiek apskritai su visi draudimai veikia ir yra normalu, kai tavo pajamos krinta keliomis dešimtimis procentų. Akivaizdu, kad toms įmonėms tiek darbuotojų nebereikia – nėra, kaip juos užimti ir [įgalinti], kad jie duotų ankstesnę vertę“, – teigia SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jo vertinimu, tokia situacija neturėtų stebinti, nes apie galimus nuostolius kalbėta nuo pat karo pradžios ir, tikėtina, kad teks išgirsti apie daugiau atleidimų ateityje.
„Sankcijos taip greit neįsigalioja, dar yra tam tikri pereinamieji laikotarpiai, dar eksportas į Rusiją ir Baltarusiją kai kurių prekių net nėra nutrūkęs ir sumažės tik artimiausiais mėnesiais. Manau, kad įmonių, kurios tiesiogiai susijusios su Rusija ir Baltarusija, pranešimus apie atleidimus mes dar išgirsime“, – tvirtina T. Povilauskas.
Anot jo, nereikėtų pamiršti, kad apie galimus pokyčius buvo kalbama ir per pandemiją. Dalis verslų, anot ekonomisto, būtent tuomet pastebėjo, kad dirbant nuotoliniu būdu, pakeitus paslaugų teikimo būdą, veikla gali vykti sėkmingai, o rezultatai gali būti net ir geresni.
„Buvo tokių minčių, kad pandemijai praėjus gali būti tam tikrų sprendimų su darbuotojais ir darbo organizavimu, nes pamatyta, kad su mažiau galima padaryti daugiau. Tam tikrose įmonėse šitai vyksta, nes pandemija parodė, kad tai galima padaryti, bet nemanau, kad tai yra labai masinis dalykas“, – teigia T. Povilauskas.
N. Mačiulis: negalima sakyti, kad grėstų didesnis nedarbo lygis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kiekvieną mėnesį tūkstančiai darbuotojų palieka savo darbo vietas ar jas keičia į kitas, tad vienos ar kitos įmonės sprendimas atleisti dalį savo darbuotojų nėra signalas apie didėsiantį nedarbo lygį
„Vyksta nuolatinė kaita, judėjimas iš sektoriaus į sektorių, iš prasčiau apmokamos darbo vietos į geriau apmokamą darbo vietą, iš vieno regiono į kitą regioną. Tikrai pastebėjus vieną ar kitą įmonę, kuri atleido kelis šimtus ar tūkstantį darbuotojų, negalima daryti išvados, kad yra kažkokia makroekonominė neigiama tendencija, pavirstanti galimai didesniu nedarbo lygiu“, – sako N. Mačiulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sparčiai mažėjo, o užimtumo – didėjo ir netgi pasiekė aukštesnį lygį negu prieš pandemiją.
„Kol kas, žiūrint į bendras tendencijas, tikrai negalima sakyti, kad grėstų didesnis nedarbo lygis ar rimtesnės socialinės problemos. Tai, kad yra daugiau tokių atleidimų, siečiau su tuo, kad patiriame nemažą sisteminį šoką, rinkos Rytuose užsidaro: ir Rusijoje, ir iš dalies Baltarusijoje, ir Ukrainoje, aišku, yra labai problemiška situacija ir sumažėjusi paklausa. Kai kurioms įmonėms iš tiesų tai yra didelis iššūkis. Joms reikia mažinti darbuotojų skaičių, kai kurios gal net ir bankrutuos“, – sako N. Mačiulis.
Jis priduria, kad vis dėlto kitos įmonės atleistus darbuotojus turėtų greitai pritraukti, nes šalyje vis dar fiksuojamas darbo jėgos trūkumas. „Vienintelis neigiamas rodiklis, kurį šiuo metu matome, – laisvų darbo vietų skaičius yra labai sumažėjęs lyginant su šių metų pradžia“, – teigia ekonomistas.
Vis dėlto jis teigia neabejojantis, kad apie atleidimus teks dar išgirsti, tačiau primena – tokių atvejų pasitaiko kasmet. O tai, kad darbo rinka kaista ir joje trūksta darbuotojų, priduria N. Mačiulis, rodo, kad darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 14 proc. didesnis negu prieš metus.
Ragina vyresnius darbuotojus būti lankstesnius, o darbdavius – į juos žiūrėti lanksčiau
Paklausti apie ilgalaikio nedarbo grėsmę, ekonomistai tvirtina, kad, jeigu atleistieji bus netoli pensinio amžiaus, tikėtina, kad jie bus mažiau lankstūs ir susidurs su didesniais iššūkiais ieškodami darbo.
„Viena vertus, galbūt dėl to, kad tokios kvalifikacijos darbuotojų gali būti gana maža paklausa, bet net ir į kitas pozicijas, gal ir už mažesnį atlygį, dažnu atveju galbūt nebus norima. Tai ir tam tikri žmogiški dalykai – nebus taip skubama eiti į naują darbą, jeigu bus siūloma mažesnė alga ar kitoks darbas.
Tai turbūt labai priklauso nuo amžiaus, nes normalu, kad jaunesni ar vidutinio amžiaus žmonės greičiausiai bus daug lankstesni. Jie daug greičiau susiras kitą darbą, nebūtinai tokį patį, kokį dirbo“, – sako T. Povilauskas.
N. Mačiulis primena, kad ilgalaikio nedarbo problema vyrauja visose valstybėse ir Lietuvoje buvo paaštrėjusi pandemijos pradžioje. Vis dėlto jis ragina tiek pačius darbuotojus, tiek darbdavius į situaciją žiūrėti lanksčiau.
„Reikėtų žiūrėti į darbuotojus taip, kaip į juos žiūrima Japonijoje, kur 70 metų pilietis nelaikomas kaip jau nebegalintis dalyvauti aktyviai darbo rinkoje. Iki 75 kas trečias vis dar dirba. Nebūtinai visą savaitę, bet bando save realizuoti darbo rinkoje. Manau, ir Lietuvoje, matydami darbuotojų trūkumo problemą, visuomenės senėjimą gerąja prasme, turėtume neturėti išankstinės nuostatos, kad sulaukus 50 ar 60 metų neįmanoma pakeisti profesijos“, – teigia N. Mačiulis.
Lietuvoje nuosekliai mažėja nedarbas, didėja gyventojų užimtumas
Užimtumo tarnybos duomenys pagrindžia ekonomistų išsakytus argumentus – šalyje nuosekliai mažėja registruotas nedarbas ir didėja gyventojų užimtumas. Kaip rodo tarnybos duomenys, nuo metų pradžios darbo neturinčių asmenų sumažėjo 10,6 tūkst. Gegužės 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 165,5 tūkst. klientų – 2,7 tūkst. mažiau nei balandį. Registruoto nedarbo lygis šalyje šiuo metu yra 9,5 proc.
Kaip nurodo tarnyba, šiais metais įmonių, pranešusių apie grupės darbuotojų atleidimą, skaičius yra mažesnis negu per praėjusių metų pirmus keturis mėnesius.
„Daugiau atleidžiamų darbuotojų buvo pernai, kai buvo pranešta apie kai kurių gamybos įmonių pasitraukimą iš rinkos ar tų pačių įmonių, kaip šiais metais („Lietuvos paštas“), darbuotojų atleidimus. Tad teigti, kad grupės darbuotojų atleidimų dinamika yra didesnė, nebūtų teisinga. Gali būti, kad jei numatomų įspėti apie atleidimą darbuotojų skaičius pasitvirtins, šių metų pirmąjį pusmetį turėsime didesnį atleistų darbuotojų skaičių“, – nurodo Užimtumo tarnyba.
Nuo šių metų pradžios Užimtumo tarnyboje registruota 17 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus ir planuojamus atleisti 885 darbuotojus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu gauti 22 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus bei numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų.
Pastaraisiais mėnesiais dėl susiklosčiusios įtemptos geopolitinės situacijos kai kurios Lietuvos įmonės patiria sunkumų nutrūkus logistikos grandinėms, pripažįsta Užimtumo tarnyba. Numatytų darbuotojų atliekamos darbo funkcijos įmonei yra nebereikalingos dėl ekonominių priežasčių, susijusių su pagrindinės vykdomos veiklos sustabdymu ar jos naikinimu, komentuoja tarnyba.
„Šiuo metu dauguma įspėtų apie atleidimą darbuotojai turi paklausias profesijas, pavyzdžiui, šaltkalviai, elektrikai, inžinieriai, mašinų operatoriai, IT specialistai ar duomenų analitikai. Tokių kvalifikacijų darbuotojų paieškose nuolat dalyvauja nemažai darbdavių, kurie ir šiuo atveju jau aktyviai domisi.
Suprantama, kad grupės darbuotojų atleidimai kelia nerimą ir netikrumo jausmą, tačiau atleidžiančioms darbuotojus įmonėms ir Užimtumo tarnybai bendradarbiaujant tikrai galima sušvelninti pokyčio pasekmes“, – patikina tarnyba.
Asmenims, kurių profesijos yra labiau specializuotos ir nėra paklausios darbo rinkoje, teikiama informacija apie persikvalifikavimo galimybes.
Tarnyba taip pat nurodo, kad pastaruoju metu ne kartą susitiko su „Lietuvos geležinkelių“ administracija ir kartu aptarė veiksmus grupės darbuotojų atleidimo atveju. Numatomi atleisti „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai bus informuojami ir konsultuojami apie teikiamas paslaugas, registraciją Užimtumo tarnyboje ir persikvalifikavimo galimybes. Susitikimuose, reikalui esant, taip pat dalyvaus ir psichologas, kuris pateiks praktinių patarimų, kaip įveikti dėl darbo praradimo kylantį nerimą ir kaip sau tokiu atveju padėti.
Atskiros konsultacijos bus rengiamos profesijų grupėms apie persikvalifikavimo galimybes. Užimtumo tarnybos specialistai pristatys siūlomas mokymo programas, pateiks informaciją apie rinkoje paklausias profesijas ir sėkmingai karjerai reikalingas kompetencijas.
