Naujienų srautas

Verslas2022.03.24 11:22

Landsbergis apie Rusijoje veikiančius lietuviškus verslus: tai silpnina mūsų argumentus reikalauti Vakarų įmonių trauktis iš Rusijos

atnaujinta 11.44
00:00
|
00:00
00:00

Spaudimas atsisakyti kontraktų su Rusija yra teisingas dalykas, o lietuviški verslai, ir toliau veikiantys Rusijoje, silpnina Lietuvos poziciją raginant iš Rusijos pasitraukti Vakarų kapitalo bendroves, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  

„Turime ir lietuviško verslo Rusijoje, kuris dar veikia. Tiesą sakant, tai silpnina mūsų argumentus reikalauti iš vakarietiškų įmonių, kad jos atsisakytų verslų Rusijoje“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

LRT.lt primena, kad viena iš tokių įmonių yra „Vičiūnų grupė“, kurios dalis produkcijos gaminama Kaliningrado srityje ir yra parduodama Rusijoje, kitose Rytų rinkose. Bendrovė po visuomenės spaudimo kovo 7 dieną pranešė stabdanti veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, įmonė gamyklos uždaryti neskuba ir konkrečių terminų nepateikia.

Pasiteiravus, kaip G. Landsbergis vertina tai, jog kai kurios valstybinės institucijos vis dar perka iš rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ elektrą arba degalus iš sąsajų su Rusija turinčios bendrovės „Viada“, jis pažymėjo, kad reikia atsisakyti tokių kontraktų.

„Kaip ir premjerė minėjo, kai kurie dalykai yra techniniai ir įmonės paprasčiausiai susidurs su sunkumais atsiskaityti už suteiktas prekes arba paslaugas. Tą reikia įvertinti. Manau, kad atsisakymas, spaudimas atsisakyti kontraktų su Rusija yra teisingas dalykas ir valstybės institucijos tame dalyvauja“, – pažymėjo jis.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusiją paliko ar šalyje veiklą sustabdė per 400 tarptautinių bendrovių, praneša Jeilio universitetas. Dar apie 80 žinomų Vakarų prekių ženklų iš Rusijos rinkos nepasitraukė.

Rusijos ir Baltarusijos darbuotojai Lietuvoje laukiami

Dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje į Lietuvą dirbti persikeliantys Rusijos ir Baltarusijos darbuotojai yra laukiami Lietuvoje, tačiau jie bus vertinami su atsargumu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, supaprastinus reikalavimus Rusijos ir Baltarusijos įmonių persikėlimui ir atvykus į Lietuvą daugiau darbuotojų, bendrovės mokės mokesčius Lietuvoje, o pinigai bus vėliau panaudoti ir karinei bei kitai pagalbai Ukrainai.

„Nemažai jų atvažiuoja, jie yra iš tarptautinių įmonių, kurios Lietuvoje turi arba centrinius biurus, arba vienas iš atšakų. Jie tiesiog sujungia savo biurus ir toliau vykdo veiklą. Jos mokės mokesčius Lietuvai, Lietuva už tuos mokesčius padeda Ukrainai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.

„Tai aš manau, kad čia yra labai paprastas netgi praktinis naudos aspektas, kai mes ištraukiame pinigus iš Rusijos ir perduodame ginkluotės arba humanitarinės pagalbos forma Ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.

Anot G. Landsbergio, Lietuva yra pasiruošusi šių žmonių priėmimui ir yra įvertinusi „potencialias rizikas“, jei durys į šalį būtų atvertos visiems Rusijos piliečiams, tad juos kviečiant laikomasi tam tikro atsargumo.

Pasak jo, priimant darbuotojus, bus svarbios ir jų pažiūros, viešų asmenų atveju, bus žiūrima į jų deklaruotą nepritarimą karui.

„Tai yra kariaujanti valstybė, tai yra agresorė, kuri pradėjusi karą prieš mūsų partnerį, draugą, dėl to mes atsargiai žiūrime. Dėl to, įvertinus tam tikrus racionalius argumentus, manau, tą galima daryti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

I. Šimonytė: sutartis reikėtų nutraukti

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valstybinės įstaigos, perkančios elektrą iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai kontroliuojamos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“, sutartis turėtų nutraukti.

Pasak jos, jau daug institucijų tokias sutartis nutraukė ir pasirinko garantinį tiekimą.

„Manau, kad turėtų (nutraukti sutartis – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė.

„Nežinau, ar tiekėjas („Inter RAO Lietuva“ – BNS) galės užtikrinti elektros tiekimą. (...) Jeigu tiekėjas biržoje negali tiekti elektros, tai tokia sutartis su juo negalėtų galioti. Tai negalės galioti“, – pridūrė I. Šimonytė.

„Žinau, kad daug institucijų tokias sutartis jau yra nutraukusios, išėjo į garantinį tiekimą ir turės skelbti naujus konkursus“, – sakė premjerė.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi