Vienuolikos didžiausių valstybinių įmonių vadovams 2021 metais už gerus praėjusių ketvirčių ar metų rezultatus išmokėti priedai prie atlyginimų, kurių dydžiai siekė iki 58 tūkst. eurų. Ekspertų teigimu, priedais neretai vis dar bandoma kompensuoti kai kurių valstybinių įmonių vadovų žemus atlyginimus.
Šiuo metu valstybė valdo 47 įmones, o jų vadovų atlyginimų pastovioji dalis yra reglamentuota Vyriausybės nutarimu ir priklauso nuo pardavimo pajamų, vidutinio darbuotojų skaičiaus arba valdomo turto.
Nors pastoviosios atlyginimų dalys nėra įspūdingos ir daugeliu atvejų labai atsilieka nuo privačiojo sektoriaus, valstybinių įmonių vadovai už gerus rezultatus papildomai pretenduoja gauti kintamąją atlygio dalį ir (arba) premiją.
Valstybės įmonės (VĮ) mėnesinė kintamojo atlygio dalis negali viršyti 50 procentų valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Be to, VĮ vadovas gali pretenduoti į metinę premiją, kuri negali viršyti jo 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių, arba iš sutaupytų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, į premiją, kurios dydis negali viršyti jo vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Jei valstybės valdomos įmonės juridinis statutas yra akcinė bendrovė (AB) ar uždaroji akcinė bendrovė (UAB), ji gali nusistatyti kiek kitokius dydžius ir mokėti tik premiją arba tik kintamąją atlygio dalį.
LRT.lt pateikia 11 didžiausių pagal pajamas valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimus ir jų gautus priedus prie atlyginimo 2021 metais (atlyginimų ir priedų sumos pateiktos iki mokesčių).
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 57 879 eurai
Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas 2021 metais už gerus 2020-ųjų rezultatus gavo ir premiją, ir kintamąją atlygio dalį. Premijos dydis, kaip ir nurodyta teisės aktuose, siekė maksimalią ribą – 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžius, arba 23 151 eurą.
„Susisiekimo ministras 2021 metų gegužės 3 dieną pasirašė įsakymą dėl premijos skyrimo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui skirta 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių premija iš valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2020 metais“, – komentuoja uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Už gerus ketvirčio rezultatus A. Latakui šiais metais kiekvieną mėnesį buvo skirta ir kintamoji atlygio dalis, kuri per mėnesį siekia 2 894 eurus, o per metus iš viso bus išmokėti 34 728 eurai.
„Mėnesinės algos kintamosios dalies dydį nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – mūsų atveju Susisiekimo ministerija. Ji skiriama ketvirčiui, jam pasibaigus ministras ir vėl įsakymu sprendžia, ar skirti kitam ketvirčiui. Kintamoji dalis mokama kiekvieną mėnesį su pastoviąja algos dalimi kartu“, – akcentuoja I. Rotautaitė-Pukenė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo A. Latako darbo užmokestis 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 8 682 eurus.
Registrų centras – 57 380 eurų
Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius už gerus 2020 metų rezultatus bei už gerą darbo pareigų vykdymą 2021-aisiais, įgyvendinant COVID-19 pandemijos valdymo priemones, šiemet gavo 22 380 eurų premiją, informuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ministerija pažymi, kad Registrų centro pajamos 2020 metais siekė 48,3 mln. eurų ir, palyginti su 2019 metais, buvo 13 proc. didesnės. Įmonės grynasis pelnas per metus padidėjo daugiau kaip du kartus iki beveik 11 mln. eurų.
„Veiklos efektyvumas ir pasiektas rezultatas leido sukurti didesnę naudą valstybei – į valstybės biudžetą pervesta pelno įmoka buvo didžiausia iki šiol įmonės sukurta grąža valstybei.
Įmonė vykdė ministerijos iškeltus tikslus – gerinti klientų aptarnavimą, efektyvinti veiklą, didinti skaidrumą, plėsti paslaugas ir atverti duomenis visuomenei. Registrų centro vadovui keliami ambicingi tikslai ir ateinančiais metais, jais taip pat laukia nemažai iššūkių“, – skelbia ministerija.
Taip pat pažymima, kad Registrų centras šiais metais buvo įpareigotas įgyvendinti galimybių paso techninį sprendimą, kuris buvo svarbus valdant COVID-19 pandemiją: „Tai šiai valstybės įmonei buvo netipinė funkcija, tačiau ji su šia užduotimi susitvarkė greitai“, – rašoma atsakyme.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus teigia, kad premijų 2021 metais už 2020-ųjų rezultatus sulaukė ne tik vadovai, bet ir kiti darbuotojai.
„Bendra darbuotojams už 2020 metais pasiektus individualius tikslus išmokėta suma siekė 1,9 mln. eurų. Ji išmokėta vadovaujantis Registrų centro atlygio politikos, darbuotojų veiklos vertinimo politikos ir darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įmonės darbuotojams šių metų viduryje buvo išmokėta kintamoji metinė atlygio dalis, priklausanti nuo darbuotojų metinių veiklos tikslų pasiekimo“, – komentuoja M. Samkus.
Be to, Registrų centro vadovui už pasiektus 2020 m. tikslus 2021 yra mokama mėnesinė kintamoji atlygio dalis, kuri už visus 2021 m. turėtų sudaryti apie 35 000 eurų.
Registrų centro vadovo S. Urbanavičiaus atlyginimas 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 8 706 eurus (pastoviojo dalis + mėnesinė algos kintamoji dalis)
„Lietuvos geležinkeliai“ – 29 032 eurai
Savo ruožtu „Lietuvos geležinkeliai“ informavo, kad įvertinus praėjusių metų veiklos rezultatus ir asmeninius pasiekimus įmonės vadovui Mantui Bartuškai išmokėta 29 032 eurų premija.
Premija išmokėta dar balandžio mėnesį.
Remiantis įmonės nuostatomis, maksimali metinio paskatinimo išmokos galimybė negali viršyti 30 proc. nustatyto metinio bazinio darbo užmokesčio. „2021 metų balandį bendrovės generaliniam direktoriui išmokėta mėnesinė (1/12) metinio paskatinimo dalis už 2020 metų tikslų įgyvendinimą sudarė 2 419 eurų. Bendra priskaičiuota (prieš mokesčius) metinio paskatinimo už 2020 metų rezultatus suma sudarė 29 032 eurus“, – komentuoja įmonės ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.
Ji taip pat pažymi, kad pagal nustatytą tvarką bendrovės generaliniam direktoriui gali būti išmokama ir kintamoji metinio darbo užmokesčio dalis (metinis skatinimas), kuri yra tiesiogiai susieta su metinių tikslų pasiekimu ir priklauso nuo faktinių nustatytų metinių rodiklių pasiekimo.
„Kiekvienais metais bendrovės valdyba patvirtina bendrovės metinių tikslų struktūrą, jų pasiekimo slenksčių reikšmes ir lyginamuosius svorius, o metams pasibaigus tvirtina šių tikslų pasiekimo rezultatus ir metinio paskatinimo išmokėjimo galimybę“, – sako ji.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovo M. Bartuškos atlyginimas 2021 metų pirmąjį ketvirtį siekė 9 305 eurus.
„EPSO-G“ – 25 163 eurai
Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „EPSO-G“ pažymi, kad vadovui Rolandui Zukui už 2020 metais įmonių grupės pasiektus rezultatus šiemet buvo išmokėta vidutinė mėnesinė 2 097 eurų kintamoji atlygio dalis, arba iš viso 25 163 eurai.
„Daugiau bendrovės vadovas jokių papildomų priedų ar priemokų negavo“, – komentuoja bendrovės komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Jis taip pat pažymi, kad kintamoji atlygio dalis bendrovės vadovams, įskaitant ir generalinį direktorių, mokama už jų pasiektus veiklos rezultatus ir gali sudaryti iki 30 proc. pagrindinio atlygio dalies.
„EPSO-G“ vadovo Rolando Zuko vidutinis priskaičiuotas pagrindinis mėnesio darbo užmokestis 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 8 378 eurus.
„Lietuvos oro uostai“ – 24 225,35 euro
„Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius Marius Gelžinis LRT.lt teigia už 2020 metų pasiekimus šiemet premijos negavęs.
Tačiau kiekvieną ketvirtį už praėjusio ketvirčio pasiektus rezultatus jam mokama kintamoji atlygio dalis, kuri pagal Vyriausybės nutarimą gali siekti iki 50 proc. valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
„Dažniausiai iškeliami 4–5 tikslai. Jeigu pasiekiami visi, tuomet kintamoji atlygio dalis gali siekti 50 proc., jei pasiekiu vieną, tai bus 5–10 proc.“, – vardija M. Gelžinis.
Iš viso per šių metų 12 mėnesių M. Gelžiniui turėtų būti išmokėti papildomai 24 225,35 euro.
Jis taip pat pažymi, kad su „Lietuvos oro uostų“ valdyba yra sutarta, kad pasiekus numatytus 2021-ųjų tikslus kitąmet jam gali būti išmokėta premija, kuri sieks dviejų darbo užmokesčių dydį.
Paklaustas, ar dabartinė premijavimo sistema yra motyvuojanti, „Lietuvos oro uostų“ vadovas pažymėjo, kad ji skatina siekti aukštesnių rezultatų: „Ketvirtinis kintamosios dalies skaičiavimas motyvuoja. Apskaičiavimo būdas yra motyvuojantis ir verčiantis siekti aukštesnių rezultatų. Manau, tokia atlyginimo peržiūrėjimo sistema yra sąžininga“, – LRT.lt teigė jis.
„Lietuvos oro uostų“ vadovo M. Gelžinio darbo užmokestis 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 7708,53 euro.
„Ignitis grupė“ – 22 008 eurai
Energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ atstovas Lukas Zadarackas teigia, kad tiek įmonės vadovui, tiek kitiems grupės aukščiausio lygio vadovams premijos nėra mokamos, vietoj jų, remiantis „Ignitis grupės“ atlygio politika, visiems darbuotojams, tarp jų ir pagrindiniams grupės vadovams, kartą per metus gali būti išmokama kintamoji atlygio dalis.
„Pagrindiniams grupės vadovams ji yra išmokama už pasiektus iškeltus veiklos tikslus, o šios atlygio dalies dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų ir gali sudaryti nuo 0 iki 20 proc. pastoviosios atlygio dalies“, – sako L. Zadareckas.
Jo teigimu, kintamoji atlygio dalis „Ignitis grupės“ vadovui Dariui Maikštėnui už 2020 metų rezultatus buvo išmokėta šių metų pavasarį ir siekė 22 008 eurus.
2021 metų trečiąjį ketvirtį D. Maikštėno atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 10 957 eurų (pastovioji atlygio dalis).
„Kelių priežiūra“ – 19 168 eurai
Bendrovė „Kelių priežiūra“ vadovui Rolandui Rutėnui už gerus praėjusių metų rezultatus šiemet išmokėjo 19 168 eurų premiją.
Įmonės Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Čekavičienė LRT.lt pažymėjo, kad bendrovės generalinio direktoriaus darbo apmokėjimo nuostatas ir dydį nustato valdyba. Darbo užmokestį sudaro bazinis atlyginimas ir metinis priedas, kuris, jei įmonė dirbo pelningai, išmokamas metams pasibaigus, paskelbus finansinio audito rezultatus. Yra nustatyta maksimali priedo dalis, t. y. ji negali viršyti 20 proc. nustatyto metinio darbo užmokesčio.
„2021 metų balandžio mėnesį valdybos pirmininkas ir nariai teigiamai įvertino bendrovės generalinio direktoriaus R. Rutėno 2020-ųjų veiklą, inicijuotus ir sėkmingai vykdytus projektus, kurie ne tik efektyvino veiklą, bet ir keitė bendrovės darbo kultūrą. Valdyba priėmė sprendimą išmokėti metinę premiją − 19 168,80 euro“, – LRT.lt sako G. Čekavičienė.
Ji taip pat pažymi, kad 2020 metais bendrovės pardavimo pajamos augo 16,1 proc., uždirbta 4,75 mln. eurų grynojo pelno. Atsižvelgdama į vieną iš bendrovės strateginių krypčių – grąžą valstybei – bendrovė akcininkui (Susisiekimo ministerijai) išmokėjo 6 mln. eurų dividendų.
„Kelių priežiūros“ vadovo R. Rutėno darbo užmokestis 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 8 838 eurus.
Lietuvos paštas – 17 600 eurų
Lietuvos pašto atstovė Monika Pulokė pažymėjo, kad premiją Lietuvos pašto vadovui už praėjusių metų laikotarpį skiria valdyba pasibaigus kalendoriniams metams, turint akcininko patvirtintus finansinius rezultatus ir įvertinus pasiektus tikslus.
Už 2020 metais pasiektus rezultatus Lietuvos pašto vadovei Astai Sungailienei valdyba skyrė 17 600 eurų dydžio premiją.
Kintamoji atlygio dalis Lietuvos pašto vadovei mokama nėra.
Astos Sungailienės darbo užmokestis šių metų birželio mėnesį siekė 8 800 eurų.
„Regitra“ – 16 313 eurų
Kaip pažymi „Regitros“ atstovė Emilija Bardauskienė, buvusiam įmonės vadovui Daliui Preveliui, kuris iš pareigų pasitraukė dar birželį, už praėjusių metų pasiekimus šiemet premija nebuvo mokama.
Nors premija vadovui skirta nebuvo, už gerus 2020 metų rezultatus šiemet jam paskirta kintamoji atlygio dalis, jos dydis siekė 40 proc. mėnesinės algos.
Kokio dydžio buvo kintamoji atlygio dalis, „Regitros“ atstovė teigė įvardyti negalinti, nes tai pažeistų Darbo kodekso nuostatas.
Įmonės interneto svetainėje nurodyta, kad 2021 metų trečiąjį ketvirtį vadovo atlyginimas siekė 4 758 eurus. Jei tokį pat atlyginimą gavo ir buvęs vadovas D. Prevelis, tuomet jo kintamojo atlygio dalis turėjo siekti 1 359,43 euro per mėnesį, arba 16 313 eurų per metus.
„Klaipėdos nafta“ – 14 720 eurų
Valstybinės įmonės „Klaipėdos nafta“ vadovui Dariui Šilenskiui 2021 metų antrąjį ketvirtį išmokėta metinė premija už pernai pasiektus rezultatus – 14 720 eurų.
Bendrovės komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė pažymi, kad „Klaipėdos naftos“ valdyba dėl metinių premijų mokėjimo sprendžia pasibaigus kalendoriniams metams ir įvertinus bendrovės audituotus finansinius rezultatus. Pagal bendrovėje galiojantį atlygio reglamentavimą generalinio direktoriaus metinė premija priklauso nuo bendrovės rezultatų ir bendrovės metinių tikslų pasiekimo.
Be premijos, kitokios kintamojo atlygio dalies „Klaipėdos naftos“ vadovas negauna.
„Klaipėdos naftos“ vadovo Dariaus Šilenskio darbo užmokestis pernai siekė 11 301 eurą (įmonė 2021 metų atlyginimų dydžių neskelbia).
Valstybinių miškų urėdija – 0 eurų
Valstybinių miškų urėdijos vadovui Valdui Kaubrei, bendrovės teigimu, premija už 2020 metų pasiekimus skirta nebuvo.
Urėdijos vadovui už 2020 metų pasiekimus šiemet taip pat nebuvo mokama kintamoji atlygio dalis, pažymi komunikacijos vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.
Valstybinių miškų urėdijos vadovo V. Kaubrės darbo užmokestis 2021 metų trečiąjį ketvirtį siekė 8 778 eurus.
Vadovų atlyginimai vis dar atsilieka nuo rinkos vidurkio
Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius pažymi, kad valstybės valdomų įmonių vadovų metiniai atlyginimai, skaičiuojant gautas premijas bei kintamąsias atlygio dalis, vis dar atsilieka nuo rinkos vidurkio.
„VĮ vadovų metinis atlygis vidutiniškai sudaro 50–70 proc. rinkos vidurkio. Vadinasi, daugumos vadovų atlygis yra ženkliai mažesnis nei vyraujantis rinkoje. Ypač dideli skirtumai matomi vertinant pastoviąsias atlygio dalis. Kintamojo atlygio dydžiai yra artimi rinkos vidurkiams“, – akcentuoja V. Danielius.
Kalbėdamas apie vadovams skiriamų premijų, kintamųjų atlygio dalių pagrįstumą, V. Danielius pažymi, kad visais atvejais įmonių vadovų kintamasis atlygio dydis yra susiejamas su nustatytais metiniais tikslais, kuriuos įprastai tvirtina įmonės valdyba.
„Tai reiškia, kad nepasiekus dalies nustatytų tikslų vadovui bus išmokama tik dalis nustatyto kintamojo atlygio. Pavyzdžiui, 2020 metais apie pusei VĮ vadovų išmokėta kintamoji dalis buvo mažesnė, nei nustatyta. Vis dėlto iš atliekamų tyrimų matome, kad žemas bendras atlygio dydis sudaro prielaidas siekti nustatyti lengviau įgyvendinamus tikslus tam, kad vadovo atlygis galėtų būti bent iš dalies konkurencingas“, – akcentuoja ekspertas.
Nors kai kurių valstybės valdomų akcinių bendrovių atstovai pažymėjo, kad įmonėje atsisakyta premijų, o taikomos tik kintamosios atlygio dalys, V. Danielius pažymi, kad tiek metinė premija, tiek kintamasis atlygis yra išmokamas už pasiektus veiklos rezultatus, skiriasi tik išmokėjimo principas.
„Metinė premija yra išmokama kartą per metus, o kintamasis atlygis mokamas dalimis kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą VĮ vadovų atlygio politiką, tarp valstybės valdomų įmonių dažniau taikoma praktika, kai už nustatytų tikslų pasiekimą yra mokama kasmėnesinė kintamoji atlygio dalis. Taikant šį atlygio modelį, įmonės vadovas gali papildomai gauti ir metinę premiją. Vis dėlto pastaraisiais metais dalyje įmonių pereinama prie praktikos, kai už pasiektus veiklos rezultatus vietoj mėnesinės kintamosios atlygio dalies išmokama tik metinė premija“, – sako jis.
Priedais sprendžiama mažų algų problema
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas LRT.lt teigia, kad vadovui mokėti kintamą atlygio dalį, kuri priklauso nuo pasiektų rezultatų, yra visiškai įprasta praktika ir privačiame versle, o jos dydis įprastai siekia 30–40 proc. pastoviosios metinės atlygio dalies.
Nepaisant to, anot D. Misiūno, visuomenėje vis dar nėra priimtinas faktas, kad vadovas už pasiektus tikslus gali būti skatinamas.
„Yra bendra nuostata, kad vadovų atlyginimai yra blogis. Jei šalia jų atsiranda dar ir priedai, kurie padidina atlygį, tai dar blogiau. Istoriškai įmonės stengiasi apie tai daug nekalbėti, nesigirti ir kartais pateikia užmokesčio informaciją ne visiškai aiškiai. Yra baimė, kad bus neigiama reakcija iš politikų, visuomenės ir vėl bus keliamas senas kaip gyvenimas klausimas, ar gali įmonės vadovas uždirbti daugiau nei prezidentas“, – pastebi jis.
Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas (dabar „Ignitis grupė“) D. Misiūnas akcentuoja, kad papildomi priedai prie atlyginimo motyvuoja stengtis ir siekti tikslų.
„Tai yra visiškai universalu visiems vadovams. Tai yra dalykas, kuris motyvuoja. Aš savo darbą vertinu gerai, kai pasiekiu tikslus. O kai už tuos tikslus dar ir atlygį gauni… Jei prie pastovios dalies dar ir 30 proc. papildomai gauni, tai motyvuoja, nes suma yra nemaža suma“, – sako rektorius.
Vis dėlto, D. Misiūnas pastebi, kad kintamosios atlygio dalis ne visada išmokamos pelnytai, pasiekus numatytus tikslus, o taip daroma, nes kai kurių valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra maži.
„Valstybė yra iškėlusi kiekvienai įmonei finansinės grąžos tikslą. Praėjusiais metais dariau analizę ir pastebėjau, kad visi vadovai gauna premiją arba kintamą dalį, nors trečdalis vadovų tų tikslų net neįvykdo. Tai rodo, kad valdybos ar akcininkas nusprendžia mokėti premijas todėl, kad taip sprendžiama mažų atlyginimų problema. Taip kartais būna, kad įmonės nėra mažos, bet atlyginimai yra gerokai mažesni rinkos vidurkio“, – akcentuoja jis.
