Verslas

2021.09.27 10:26

Sankcijos Baltarusijai blogina šalies ekonomikos prognozę: BVP šiemet augs 4,9 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

atnaujinta 11.00
Jonas Deveikis, LRT.lt2021.09.27 10:26

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 m. turėtų augti 4,9 proc., o kitąmet 3,5 proc., prognozuoja Lietuvos bankas. Lėtesnį, nei prognozuota anksčiau, ekonomikos atsigavimą lems sumažėjęs privatus vartojimas ir sankcijos Baltarusijai.

„Šiek tiek patikslinome šių metų ekonomikos prognozę. Geresni, nei laukta, pirmojo pusmečio investicijų ir eksporto rezultatai leidžia tikėtis spartesnio augimo šiais metais. Tačiau teigiamą šių rodiklių peržiūrą nusveria mažiau palanki privataus vartojimo raida“, – pristatydamas naujausią ekonomikos prognozę teigia Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Birželio mėnesį Lietuvos bankas prognozavo, kad šalies ekonomika 2021 m. augs 5,1 proc., o 2022 m. – 4,1 proc.

Lėtesnį ekonomikos augimą 2022 m., nei prognozuota anksčiau, anot G. Šimkaus, lems sankcijos Baltarusijai.

„Kitais metais ekonomikos augimo prognozė mažinama iki 3,5 proc. Tai susiję daugiausia su lėtesniu eksporto augimu, kurį turėtų lemti sankcijos Baltarusijai. Tačiau tai neturėtų stipriau paveikti vidaus paklausos. Tiek investicijų, tiek namų ūkių vartojimo prognozės yra palankesnės, nei buvo birželio mėnesį“, – pažymi Lietuvos banko vadovas.

Jo teigimu, jei Lietuva visiškai apribotų prekybos santykius su Baltarusija ir Kinija, šalies BVP augimas per trejus metus būtų 1 proc. punktu mažesnis.

„Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudaro 4 proc. viso eksporto ir didžioji dalis yra reeksportuojamos prekės ir transporto paslaugos. Lietuviškos kilmės prekės sudaro gana nedidelę dalį. Vertinant visą ekonomikos poveikį, didžioji dalis šio poveikio pasireikštų kitais metais.

Darant prielaida, kad visiškai apribojama prekyba su Baltarusija ir Kinija, tokiu atveju 3 metų akumuliuotas poveikis BVP būtų apie 1 proc. punktas. Tai reiškia, mūsų ekonomikos augimas būtų 1 proc. punktu mažesnis. Didžioji dalis šio poveikio pasireikštų per trumpiausią laikotarpį. Tai kraštutinis scenarijus, o labiausiai tikėtiną poveikį mes įtraukėme į prognozių peržiūrėjimą, jos yra sumažintos“, – sakė jis.

Atlyginimai augs sparčiau

Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 7,2 proc., o 2022 m. – 6,8 proc. Vidutinis darbo užmokestis 2021 m. augs daug sparčiau, nei prognozuota birželį, – 9,4 proc., 2022 m. – 7,6 proc.

„Vidutinis darbo užmokestis kitąmet dėl didinamos minimalios mėnesinės algos augs sparčiai ir sparčiau negu infliacija arba bendras kainų lygis, todėl gyventojų perkamoji galia turėtų didėti“, – mano G. Šimkus.

Privatus vartojimas šiemet augs 5,6 proc., o kitąmet – 6,6 proc. (birželio prognozė – atitinkamai 6,2 proc. ir 6,5 proc.), investicijų augimas sieks atitinkamai 11,1 proc. ir 6,3 proc. (birželio prognozė – 8,5 proc. ir 5,5 proc.).

Prognozuojama, kad Lietuvos eksporto augimas šiemet sieks 11,4 proc., tačiau kitąmet sulėtės iki 4,6 proc. (birželio prognozė – 8,2 proc. ir 5,9 proc.), importas turėtų augti atitinkamai 14,8 proc. ir 7,4 proc. (birželio prognozė – 11,4 proc. ir 7,9 proc.).

Lietuvos bankas pristatė šalies ekonomikos prognozę: BVP šiemet augs 4,9 proc. o kitąmet – 3,5 proc.

Maisto kainos kitąmet gali augti sparčiau

Lietuvos bankas didina ir infliacijos įverčius. Prognozuojama, kad kainos 2021 m. augs 3,3 proc., o kitąmet – 2,6 proc.

„Prognozių peržiūrai daugiausia įtakos turėjo vis dar įtempta situacija žaliavų rinkoje, todėl šiuo metu yra matomos aukštesnės žaliavų kainos. Tai lemia didesnes energijos ir pramonės prekių kainas“, – aiškina G. Šimkus.

Jo teigimu, didžiausią pokytį kainų augimo prognozei turi elektros ir gamtinių dujų kainų didinimas, padidinta naftos kainų prielaida bei užsitęsusi įtampa žaliavų rinkoje ir tiekimo grandinėse.

G. Šimkus pažymi, kad energijos kainos ir pramonės prekių kainos kitąmet sparčiai augti neturėtų, tačiau maisto kainos augs greičiau nei dabar.

„Kitų metų pradžioje tikimės, kad įtampos žaliavų rinkoje ir tiekimo grandinėse atslūgs, išblės ir bazės poveikio efektas, tad energijos kaina, šiemet padidinusi infliaciją, turėtų sumenkti. Mažiau turėtų kilti ir pramonės prekių kainos. Atitinkamai, esant gerai ekonominei situacijai, padidės su vidaus ekonomine raida susijusių paslaugų kainų augimas, o, pakilus pasaulinėms maisto žaliavų kainoms ir kitoms sąnaudoms dėl prastesnio derliaus, maisto kainų augimas gali turėti didesnę įtaką infliacijai“, – mano Lietuvos banko vadovas.

Prognozes gali pabloginti įsisiūbavusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė

Vis dėlto teigiamas ekonomikos augimo prognozes kitąmet gali pabloginti nepalankūs įvykiai.

„Šiuo metu yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos augimo prognozė bus greičiau pabloginta nei pagerinta“, – prognozuoja G. Šimkus.

Tarp pagrindinių rizikų ekonomikai įvardijama užsitęsusi kainų ir atlyginimų spiralė, galinti nulemti ekonomikos perkaitimą vidutiniu laikotarpiu.

Taip pat galimas didesnis, nei šiuo metu tikimasi, įtampų su Baltarusija ir Kinija poveikis Lietuvos ekonomikai, per anksti nutraukta pagrindinių prekybos partnerių fiskalinė parama įmonėms gali lemti bankrotų bangą, nerimo kelia ir lėtesni vakcinacijos tempai, naujos COVID-19 atmainos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt