Verslas

2021.09.16 11:36

Kreivys ramina – apribotas AE elektros patekimas į Baltijos šalių rinką įtakos kainoms neturės, tačiau neatmeta dujų krizės tikimybės

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.09.16 11:36

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį pritarus naujoms elektros perdavimo pralaidumo iš Baltarusijos į Lietuvą taisyklėms, energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad tai įtakos elektros kainoms neturės. Vis dėlto paklaustas, ar Europa gali tikėtis dujų krizės, ministras tokios tikimybės neatmeta.

Sumažino maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ trečiadienį sumažino maksimalų pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis. Tai reiškia, kad kol bus pasiektas naujas trišalis Baltijos šalių susitarimas, Lietuva vadovausis savo prekybos taisyklėmis.

Dėl šios priežasties Latvija prekiauti su Rusija galės tik remdamasi realiais Latvijos ir Rusijos linijos pajėgumais.

Iki šiol kaimyninės Baltijos šalys prekiavo elektra su Rusija pagal Lietuvos nepatvirtintą metodiką. Mūsų šalis įsitikinusi, kad per Latviją į Lietuvą patenka Astravo AE elektra ir dėl to pažeidžiamas vadinamasis „antiastravo“ įstatymas. Latvija teigia, kad prekiauja tik rusiška elektra.

Lietuva komercinį elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau fiziškai baltarusiškos kilmės elektra į Lietuvą tekėjo toliau, nors pastaruoju metu, Ukrainai jos nebeperkant ir Astravo AE nuo liepos 12 dienos neveikiant, jos srauto nėra. Iš Baltarusijos atiteka tik BRELL žiedo elektra.

Ėmėsi plano B

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, naujoji metodika yra planas B, apie kurį dėl stringančių derybų su Baltijos šalimis kalbėta dar vasarą.

„Be abejo, trišalė metodika yra geriau nei atskiros metodikos. Mes ir toliau tęsime pokalbį, kad trišalis susitarimas būtų pasiektas. Dabar turime tokį status quo, kokį turime, bet vėlgi – trišalė kaimynystė įpareigoja siekti trišalio susitarimo“, – sako energetikos ministras.

Paklaustas, kaip į naująją Lietuvos metodiką reagavo latviai ir estai, D. Kreivys tvirtina, kad tinklo operatoriai laikosi Lietuvos išduotų parametrų.

„Mes veikiame pagal BRELL sutartį ir ta prekyba su Rusija vyksta pagal mūsų parametrus. Tai reiškia, kad elektra iš Astravo teoriškai negali patekti ir šiuo metu nepatenka dar ir dėl to, kad AE neveikia. [...]

AE neveikia jau du mėnesius. Mūsų žiniomis, greičiausiai neveiks dar kelis mėnesius į priekį. Tai dar kartą parodo, kokios kokybės yra ši atominė elektrinė, ji turbūt jau keturis ar penkis kartus lūžo iki to. Tai dar kartą patvirtina, kad mūsų dedamos pastangos dėl AE boikoto yra labai svarbios. Dar kartą pasikartosiu, jog tai įpareigoja ir „antiastravo“ įstatymas“, – komentuoja D. Kreivys.

Paklaustas, ar Astravo klausimas jau gali būti išbrauktas iš darbotvarkės, D. Kreivys atsako – „niekada nesakyk niekada“.

„Labai tikiuosi, nes turime daug pozityvios darbotvarkės su Baltijos šalių kolegomis tiek atsinaujinančioje energetikoje, tiek kitose srityse. Tikiuosi, tą laiką, kurį skiriame Astravui, galėsime skirti kitiems svarbiems dalykams“, – viliasi energetikos ministras.

Neatmeta dujų krizės Europoje tikimybės

Ministras tvirtina, jog minėti pokyčiai įtakos elektros kainoms Lietuvoje neturės.

„Mūsų valstybėse kainą formuoja ketvirta švediška zona, kuri yra apie Stokholmą. Būtent ji suformuoja visas kainas. Nei rusiška, nei baltarusiška elektra kainos neformuoja. Netgi ta elektra, kuri parduodama mūsų rinkose iš šių šalių, yra parduodama be kainos pasiūlymo biržose. Tai reiškia, kad jie gauna vidutinę arba šiek tiek mažesnę nei rinkos kainą“, – paaiškina D. Kreivys.

Energetikos ministras D. Kreivys pripažįsta, kad elektros kainos visoje Europoje šiuo metu yra „beprotiškos“.

„Tai tęsiasi jau kelis mėnesius. Kalbant apie elektros kainas, pirmiausia yra kelios dedamosios. Pirmoji yra padidėję taršos mokesčiai ir kylančios taršos mokesčių kainos. Antra – yra per mažai atsinaujinančios energetikos, nes vandens lygis dėl klimato kaitos yra labai žemas, labai žemas vėjuotumas, todėl Šiaurės Europoje yra mažai atsinaujinančios energetikos.

Trečia – dujų kainos. Jos yra išaugusios dėl atsigaunančios Azijos rinkos, ji susiurbia visas suskystintas dujas ir labai stipriai sukėlė jų kainas. Taip pat Rusija, norėdama daryti įtaką ir paspausti Europos Sąjungos šalis nares, pirmiausia Vokietiją, kad paleistų „Nord Stream“, yra pristabdžiusi dujų tiekimo apimtis ir saugyklos yra tuščios nuo Italijos iki Vokietijos ir tai atsiliepia dujų kainoms taip pat“, – nurodo ministras.

Ministras neslepia, kad „dujų krizė galima“. „Tikiuosi, kad Europos Komisija kartu su šalimis narėmis spręs tą klausimą ir neturėsime tokių dalykų, kuriuos turėjome prieš daugiau nei dešimt metų, kuomet buvo sutrikimų ir Europoje nemažai šalių net vidury žiemos neturėjo dujų“, – teigia D. Kreivys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt