Šildymas

Verslas

2021.09.16 05:30

Sostinėje prognozuojamas 60 proc. brangesnis šildymo sezonas: specialistai paaiškina, kodėl mokėsime daugiau

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.09.16 05:30

Dėl biokuro ir dujų kainų šuolio prognozuojama, kad šildymo sezonas šiemet labiau patuštins gyventojų kišenes. Lietuvos banko skaičiavimu, tiems namų ūkiams, kurie dujas naudoja būstui šildyti ir per mėnesį suvartoja, pavyzdžiui, 100 kubinių metrų, išlaidos padidės 13 eurų.

Brangstant kurui, didėja šilumos kaina

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovo Manto Paulausko teigimu, šilumos kainų augimą lemia brangstantis kuras.

„Biokuras jau dabar pabrango beveik 25 proc. ir daugiau nei dvigubai (122 proc.) pabrango gamtinės dujos“, – nurodo M. Paulauskas.

VERT atstovė Loreta Kimutytė antrina, kad esminę šilumos kainos dalį sudaro kintamosios sąnaudos – kuras bei šilumos aukcionuose perkama šiluma, todėl brangstant kurui didėja ir šilumos kaina.

Jos aiškinimu, biokuro kainos augimą lemia žaliavinės medienos kainos augimas.

„Per metus žaliavinė mediena pabrango maždaug 50 proc. Esminę įtaką gamtinių dujų kainos didėjimui turi žaliavos brangimas. Per metus gamtinių dujų žaliava pabrango 7,5 karto, palyginti su 2020–2021 metų birželio mėnesio kaina“, – komentuoja L. Kimutytė.

Energetikos ministerija taip pat nurodo, kad pagrindinės šildymo kainų augimo priežastys – po pandeminių metų atsigaunanti ekonomika, pramonė ir dėl to iki ankstesnio lygio išaugęs energijos poreikis.

„Šiuo metu Europoje turime didžiausias gamtinių dujų kainas per visą istoriją: didmeninė kaina biržoje siekia 50 Eur/MWh (įprastomis rinkos sąlygomis buvo apie 20 Eur/MWh). Lietuvoje biokuro kaina šiuo metu yra 15–20 proc. didesnė nei įprasta rinkos kaina. Tai lėmė bendras medienos kainų augimas, žymiai išaugęs medienos poreikis Lietuvos baldų pramonėje ir sumažėjęs biokuro eksportas į Lietuvą. Vis dėlto, praėjus laikinoms turbulencijoms rinkoje, šilumos kaina turi rezervų mažėti“, – pažymi ministerija.

Susiduria su pasiūlos biržoje trūkumu

Anot LŠTA atstovo M. Paulausko, šilumos tiekėjai susiduria ir su biokuro ilgalaikio įsigijimo „Baltpool“ biržoje pasiūlos trūkumu. Tai reiškia, kad biokuro pardavėjai nesiūlo šilumos tiekėjams įsigyti biokuro ilgalaikiais sandoriais, nes laukia, kol biokuras pabrangs dar labiau, sako jis.

Pasak pašnekovo, šiuo klausimu LŠTA jau kreipėsi į Valstybinę miškų urėdiją, kad ši valstybės įmonė aktyviai įsilietų į biokuro pardavimo rinką ir pasiūlytų konkurencingas biokuro kainas.

„Kadangi ilgalaikiai biokuro įsigijimo sandoriai biržoje paprastai būdavo pigesni už trumpalaikius šildymo sezono metu, šilumos tiekėjai stengiasi įsigyti apie pusę biokuro iš anksto, dar neprasidėjus šildymo sezonui. Dėl biokuro pasiūlos trūkumo už adekvačią kainą šiuo metu šildymo sezonui įsigyta tik apie 10 proc. reikiamo biokuro“, – akcentuoja M. Paulauskas.

Prognozuoja 30 proc. didesnę šilumos kainą

M. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad gamtinės dujos jau nuo liepos mėnesio buitiniams vartotojams pabrango 50 proc., o elektra – beveik 10 proc. priklausomai nuo plano.

Jo teigimu, LŠTA prognozuoja beveik trečdaliu didesnę šilumos kWh kainą.

„Prognozuojame apie 30 proc. aukštesnę šilumos kWh kainą, palyginti su pernai buvusiu rekordiškai pigiu šildymo sezonu. Tikimės, kad žaliavų brangimas stabilizuosis ir vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną sieks apie 6 ct/kWh su PVM (pernai buvo 4,6 ct/kWh), o tai tolygu 2018–2019 metų šildymo sezono vidutinei šilumos kainai“, – aiškina M. Paulauskas.

Jis pabrėžia, kad didėja šilumos kWh kaina, bet kiek didės ar nedidės mokėjimai už šildymą gyventojams, labai priklausys nuo žiemos ir šilumos suvartojimo.

„Jei žiema bus šilta, mokėjimai už šildymą iš esmės gali nepasikeisti, palyginti su pernai, nes turėjome šaltą žiemą ir žemą šilumos kainą“, – pažymi M. Paulauskas.

VERT taip pat prognozuoja, kad 2021–2022 metų šildymo sezono vidutinė svertinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje gali siekti 5,25 ct/kWh (be PVM).

„Palyginti su 2020–2021 metų šildymo sezono kaina (4,13 ct/kWh), gali didėti 27 proc.“, – nurodo L. Kimutytė.

Vilniaus šilumos tinklai: kaina gali išaugti apie 60 proc.

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), atsižvelgdami į biokuro ir gamtinių dujų kainų augimo tendencijas, planuoja, kad šilumos kainos ateinantį šildymo sezoną Vilniuje gali išaugti apie 60 proc., palyginti su praėjusiu šildymo sezonu.

„Tai reiškia, kad standartinio 50 kv. m. buto lapkričio mėnesio sąskaita už šildymą galimai augtų nuo 25 iki 40 eurų“, – teigia VŠT komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Jos tvirtinimu, pagal šilumos ūkio reguliavimą Lietuvoje, kylant kuro kainoms, bendrovė negali daryti jokios reikšmingos įtakos galutinei šilumos kainai. Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos, nurodo VŠT.

„Bendrovė gamtines dujas ir biokurą, vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais, įsigyja energetinių išteklių biržose“, – pažymi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

VŠT atstovės teigimu, gamtinių dujų kainų kilimas pastebimas visose didžiausiose pasaulio biržose, kuriomis remiantis prognozuojamos ir ateinančio šildymo sezono kainos Lietuvoje. Prognozuojama, kad ateinančią žiemą gamtinių dujų kainos gali siekti iki 50 Eur/MWh. Pernai kaina žiemą buvo apie 20 Eur/MWh.

Lyginant biokuro kainas su pernai metais, taip pat prognozuojamas kainų augimas. Vertinant rinkos tendencijas ir esamas biokuro kainas biržoje, prognozuojama, kad šį šildymo sezoną jos galimai sieks iki 220 Eur/Tne. Pernai kaina svyravo apie 120 Eur/Tne, sako VŠT atstovė.

„Tai lemiantys veiksniai: bendrovės šilumos kaina yra reguliuojama ir nustatoma VERT, galutinė šilumos kaina vartotojui kas mėnesį keičiasi tik dėl kintančių kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainų, šilumos sektorius yra labiausiai reguliuojamas sektorius Lietuvoje, todėl bendrovė negali daryti įtakos vartotojų mokamai šilumos kainai“, – akcentuoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Skaudžiausias šuolis – besišildantiesiems dujomis

Nuo liepos padidėjus gamtinių dujų tarifams buitiniams vartotojams, Lietuvos banko ekonomistės Lauros Mociūnaitės skaičiavimu, labiausiai išlaidos išaugs tiems gyventojams, kurie dujas naudoja būstui šildyti.

„Gamtinių dujų kaina namų ūkiams, naudojantiems dujas maisto gamybai (suvartojantiems iki 300 kubinių metrų per metus), kyla 26 proc. (nuo 50 iki 63 centų už kubinį metrą), o naudojantiems dujas būstui šildyti (suvartojantiems iki 20 tūkst. kubinių metrų per metus) gamtinių dujų kaina padidėja jau 46 proc. (nuo 28 iki 41 cento už kubinį metrą)“, – pažymi L. Mociūnaitė.

Kadangi gamtinių dujų kaina už kubinį metrą padidėjo 13 centų, namų ūkiams, kurie dujas naudoja maisto gamybai ir per mėnesį suvartoja, pavyzdžiui, 5 kubinius metrus dujų, išlaidos padidės 65 centais. O tiems namų ūkiams, kurie dujas naudoja būstui šildyti ir per mėnesį suvartoja, pavyzdžiui, 100 kubinių metrų, išlaidos padidės jau 13 eurų, nurodo Lietuvos banko ekonomistė.

„Rinkoje kylančios dujų kainos veikia ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainas. Rugsėjo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo didesnė vidutiniškai beveik 36 proc. nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – teigia L. Mociūnaitė.

Tarp didmiesčių šiluma brangiausia vilniečiams

LŠTA atstovo M. Paulausko aiškinimu, įtaką mokėjimams už šildymą turi ir šildomo objekto būklė.

„Kuo pastatas prastesnis, energinis efektyvumas žemas (nešiltintas, nerenovuota vidaus šildymo sistema, nemodernizuotas šilumos punktas, nėra galimybės reguliuotis šildymo butuose ir pan.), tuo daugiau suvartotos šilumos tai pačiai temperatūrai patalpose palaikyti, lyginant su naujais ar renovuotais pastatais“, – nurodo M. Paulauskas.

VERT prognozuoja, kad iš didžiųjų miestų aukščiausios šildymo kainos bus Vilniuje.

„Apskritai Lietuvoje prognozuojama, kad didžiausia kaina išliks Biržuose, Vilniaus rajone (UAB Nemenčinės komunalinio ūkio aptarnaujamiems vartotojams), Šakiuose“, – taip pat įvardija L. Kimutytė.

Paklausta, ar šildymo kainos galėtų stabilizuotis, ar prognozuojama, kad jos tik augs, L. Kimutytė nurodo, jog VERT to neprognozuoja.

„Galima sakyti, kad šilumos kainų tendencijos priklausys nuo kuro kainų“, – akcentuoja L. Kimutytė.

Gali pretenduoti į kompensaciją

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą daliai gyventojų gali būti kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Komunikacijos skyriaus vedėjos Editos Banienės teigimu, nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.

„Tai reiškia, kad apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš gaunamų pajamų (į rankas) šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 128 Eur), o vienam gyvenančiam asmeniui – 1,5 VRP, t. y. 192 Eur (2021 m. VRP – 128 Eur)“, – paaiškina E. Banienė.

Šilumos kainos didėjimas nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją už normatyvinį būsto plotą, SADM atstovės tvirtinimu, įtakos neturės, nes kompensavimo mechanizmas veikia taip, jog, kiek beaugtų šilumos kainos, nepasiturintys gyventojai nemokės daugiau, nei yra nustatyta 10 proc. riba.

„Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, įvertinus prognozuojamas šilumos kainas 2021–2022 metų šildymo sezonui, teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 7,5 tūkst. asmenų“, – taip pat nurodo E. Banienė.

Ieško galimybių nacionaliniu lygmeniu

Siekdama sušvelninti pasaulinio energijos žaliavų kainų augimo poveikį šilumos kainoms Lietuvoje, Energetikos ministerija nurodo šiuo metu ieškanti galimybių nacionaliniu lygmeniu, kaip būtų galima padidinti biokuro pasiūlą Lietuvoje ir paskatinti centralizuoto šilumos tiekimo įmones bei nepriklausomus šilumos gamintojus naudoti pigesnį SM3 biokurą, kurio kaina yra apie 20 proc. žemesnė nei aukštesnės kokybės biokuro (o tai lemtų ir mažesnę 1 KWh kainą). Taip pat svarstoma galimybė suteikti daugiau lankstumo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms įsigyjant gamtinių dujų.

„Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad kintant energijos žaliavų kainoms ir siekiant mažinti jų įtaką galutinei šilumos kainai būtina spartinti energijos efektyvumą pastatuose, tinkamai sutvarkyti daugiabučių namų vidaus šildymo inžinerines sistemas ir šilumos punktus – mažesnis suvartojamos šilumos kiekis turėtų įtakos ir sąskaitų už šildymą mažėjimui“, – akcentuoja ministerija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt