Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad Lietuvoje šiuo metu jau yra 1,4 mln. žmonių, kurie gali išsiimti galimybių pasą. Dauguma asmenų – 845 tūkst., galimybių pasą atsisiuntė elektroniniu būdu, o „Registrų centre“ jų išduoda apie 20 tūkst. Planuojama, kad vietų, kur bus galima gauti galimybių pasą, daugės.
Ketvirtadienį „Verslios Lietuvos“ surengtoje konferencijoje, kokios naujovės laukia gyventojų ir verslų dėl galimybių paso panaudojimo, „Registrų centro“ Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė atkreipė dėmesį, kad svarstomos alternatyvos jau artimiausiu metu leisti galimybių paso popierinius variantus išsiimti „Sodros“ padaliniuose bei šalies vaistinėse.
„Dar negaliu tiksliai įvardinti, nuo kada, bet jau tikrai greitu metu, „Sodros“ padaliniuose bus galimybė atsispausdinti galimybių pasus.
Be to, vyksta derybos su vaistinių asociacija. Vaistinės labai draugiškai atliepia valstybės poreikius, supranta svarbą ir siekdamos padėti valstybei nori prisidėti prie galimybių paso suteikimo. Šiuo metu vyksta techniniai ir teisiniai detalių aptarimai. Tai turbūt irgi bus patogus tinklas gyventojams atsiimti galimybių pasą“, – vardija D. Vilytė.
Anot jos, vyksta ir vieši svarstymai, kad galimybių pasą būtų galima išsiimti ir „Perlo“ terminaluose. „Kol kas yra tik pati pradžia derybų ir pokalbių. Yra ir techninių niuansų, bet tokia alternatyva taip pat yra svarstoma“, – sako ji.
D. Vilytė pažymi, kad šiuo metu šalyje yra 50 „Registrų centro“ padalinių, kuriuose galima išsiimti galimybių pasą.
„Tereikia mums paskambinti, užsiregistruoti ir su asmens tapatybės dokumentu atvykus į „Registrų centro“ padalinį gauti galimybių pasą. Nuo pirmadienio mes taip pat darome akciją. Tose savivaldybėse, kur nėra „Registrų centro“ padalinių (Alytaus rajono, Birštono rajono, Neringos, Rietavo, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Kazlų rudos savivaldybėse), mes nuvyksime pagal sutartą grafiką ir, kai kur seniūnijų patalpose, kai kur pačioje savivaldybėje, kai kur kultūros centro ar socialinių paslaugų patalpose gyventojams bus spausdinami galimybių pasai, jeigu žmonės turės galimybė tokius gauti“, – sako D. Vilytė.
Galimybių pasą gali gauti 1,4 mln. žmonių
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad Lietuvoje šiuo metu jau yra 1,4 mln. žmonių, kurie gali išsiimti galimybių pasą.
„Elektroniniu būdu jį jau išsiėmė 845 tūkst. asmenų. Liepos pradžioje tokių žmonių buvo vos 600 tūkst. Galimybių pasą gyventojai gali išsiimti ir „Registrų centre“. Jie šiuo metu yra išdavę virš 20 tūkst. popierinių galimybių pasų“, – skaičius vardija V. Jurgutis.
Jo teigimu, šiuo metu ministerija ieško sprendimų, kad galimybių pasą būtų galima išsiimti ne tik „Registrų centre“, bet ir kitose vietose.
V. Jurgutis taip pat pažymi, kad lankantis įstaigose, kur aptarnaujami tik galimybių pasą turintys asmenys, kaip jo atitikmuo gali būti užskaityti ir kiti dokumentai, įrodantys, kad žmogus buvo vakcinuotas, persirgo COVID-19 ar atliko PGR testą.
Dirbti tik su galimybių pasu apsisprendžia vis daugiau verslų
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė pastebi, kad ūkio subjektų, kurie nori aptarnauti tik klientus, turinčius galimybių pasą – daugėja. Šiuo metu jų yra 538.
„Dauguma veiklų yra Vilniaus mieste – daugiau nei 280, daugiau nei 50 yra Kaune, Klaipėdoje – 26. Tenka pažymėti, kad dauguma veiklų, kurias nuspręsta vykdyti tik su galimybių pasu, apima viešojo maitinimo sektorių. Tačiau yra ir 30 verslų, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas ir 24, kurie vykdo grožio paslaugų teikimą“, – sako NVSC specialistė.
I. Skridailienė atkreipia dėmesį, kad verslai, aptarnaujantys visus klientus, tiek su galimybių pasu, tiek ir be jo, turi laikytis keturių pagrindinių reikalavimų.
„Visi privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (išskyrus išimtis dėl sveikatos), valdyti darbuotojų srautus, užtikrinti, kad patalpose būtų laikomasi saugaus 2 metrų atstumo bei žymėti atstumus eilėse tarp klientų“, – reikalavimus pristato I. Skridailienė.
Kada aptarnaujami tik klientai, turintys galimybių pasą, visos šios priemonės lieka tik rekomendacinio pobūdžio.
I. Skridailienė taip pat akcentuoja, kad verslai, kurie apsisprendė dirbti tik su galimybių pasu, šio sprendimo iki rugsėjo 13 d. keisti negalės. Anot jo, svarbu pažymėti ir tai, kad verslai negali taikyti modelio, kada klientai lauke aptarnaujami be galimybių paso, o viduje – tik su juo.
Sveikatos apsaugos viceministrė: draudimai nuo rugsėjo 13 d. gali būti peržiūrėti
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad verslams, apsisprendusiems dirbti tik su galimybių pasu, daugėja galimybių bei mažėja taikomų ribojimų. Pavyzdžiui, kavinėse, kurios apsisprendė dirbti tik su galimybių pasą turinčiais klientais, nėra ribojamas žmonių skaičius prie staliukų, nėra privaloma dėvėti kaukių
„Su galimybių pasu turime daugiau galimybių. Įvairūs ribojimai tampa rekomendacinio pobūdžio, atstumai kitokie, srautai kitokie. Pavyzdžiui, jeigu atėjo 6 žmonės į kavinę, kuri dirba tik su galimybių pasu, jie gali sėdėti prie vieno staliuko. Kavinėje, kur priimami visi, ten reikės jau 3 skirtingų staliukų. Jei kino teatrai veikia tik su galimybių pasu, tai galima juose vartoji spragėsius, o kaukių dėvėjimas taip pat yra tik rekomendacinio pobūdžio“, – aiškina viceministrė.
Ji taip pat pažymi, kad griežtesni ribojimai, kurie įsigalios nuo rugsėjo 13 d., kada didžioji dalis verslų privalės aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus, gali būti švelninami, jei epidemiologinė situacija šalyje pagerės.
„Turime pasiekti tam tikrą vakcinuotų asmenų skaičių, kad turėtume stabilizuotą arba mažėjantį susirgimų bei užimtų lovų skaičių. (...) Tačiau šiandien turime situaciją, kai užimtų lovų skaičius kyla, o vakcinuotų asmenų skaičius taip sparčiai neauga“, – tikina A. Bilotienė Motiejūnienė.
