Verslas

2021.07.26 05:30

Pensijų reforma naikina stažo skirtumus: dirbo 15 ar 32 metus, bazinę pensiją gaus vienodą

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.07.26 05:30

Vyriausybė užsimojo nuo kitų metų keisti pensijų apskaičiavimo tvarką. Jai pritarus, turintiems ar neturintiems būtinojo stažo asmenims bazinė pensija būtų mokama vienoda. Siūloma spartinti ir individualiosios dalies indeksavimą, o minimi pokyčiai jau kitąmet vidutinę pensiją su būtinuoju stažu kilstelėtų daugiau nei 40 eurų – iki 486 eurų. Senjorų atstovė Grasilda Stoliarova-Makaravičienė mano, kad to negana, o pensijos turėtų siekti bent 700–750 eurų.

LRT.lt kalbinti ekonomistai Vyriausybės siūlymų nebijo įvardyti kaip dar vienos pensijų reformos ir siūlomus pokyčius vertina atsargiai.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pažymi, kad ilgus metus buvo bandoma pensijų didinimą depolitizuoti, o dabar vėl grįžtama prie trumpalaikių pažadų rinkėjams. Ekonomistas Romas Lazutka mano, jog valdantieji eina teisingu keliu, nors pripažįsta, kad sąžiningai ir ilgai mokesčius mokėję pensininkai tam tikrais atvejais gali jaustis apgauti, o banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad žadamas pensijų augimas gali būti netvarus.

Savo ruožtu Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Stoliarova-Makaravičienė pažymi, kad pensijų augimas šalyje vis dar nepakankamas, o senjorai normaliam pragyvenimui turėtų gauti bent 700–750 eurų.

Ką siūloma keisti?

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys – bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Tai reiškia, kad kuo daugiau metų žmogus dirbo, tuo jo bendroji pensijos dalis bus didesnė.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra dvylikos tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kitaip tariant, kuo žmogus daugiau dirba ir uždirba, tuo daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų sumoka ir gauna didesnę individualiosios pensijos dalį.

Finansų ministerija pateikė 2 siūlymus, kaip reikėtų keisti tiek bendrosios, tiek individualiosios pensijų dalies apskaičiavimą.

Šiuo metu viso dydžio bendrąją pensijos dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (šiuo metu 32 metai). Turintys minimalų stažą (15 metų), bet neturintys būtinojo stažo pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį. Tokią tvarką siūloma keisti ir nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti vienodą viso dydžio bendrąją pensijos dalį, kuri šiuo metu siekia 198 eurus.

Pagal Vyriausybės siūlymą, nesvarbu, ar asmenys turės minimalų, ar būtinąjį stažą, jie gaus vienodą bazinę pensiją.

Tokiu būdu siekiama padidinti bazines pensijas darbo stažo nesukaupusiems asmenims.

Antrasis ministerijos siūlymas – individualiajai pensijos daliai papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę ją sparčiau indeksuojant. Šiam tikslui įgyvendinti būtų panaudotos lėšos iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus, kurios šiuo metu pervedamos į „Sodros“ rezervą. Planuojama, kad papildomam šios dalies indeksavimui būtų skirta 75 proc. suplanuoto „Sodros“ einamųjų metų biudžeto pertekliaus.

Kadangi sukauptų taškų skaičius priklauso nuo „Sodrai“ per gyvenimą sumokėtų įmokų, sparčiau indeksuojant individualiąją dalį tikimasi užtikrinti didesnį įmokų ir išmokų ryšį.

Tiesa, minimi pokyčiai nebus pigūs ir iš valstybės biudžeto pareikalaus šimtų milijonų eurų. Vien bendrosios pensijos dalies formulės keitimui per 3 metus papildomai reikės skirti 220 mln. eurų, o papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui – 315 mln. eurų.

Kaip keisis pensijų dydžiai

Jeigu Vyriausybė ir Seimas rudenį pritars siūlomiems pakeitimams, senatvės pensijų gavėjai pokyčius pajus jau 2022 metais.

Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija be būtinojo stažo kitąmet kiltų nuo 413 eurų iki 461,9 euro (vietoj planuotų 447 eurų), 2023 metais – iki 498,8 euro, o 2024-aisiais – iki 534,1 euro. Turintiesiems būtinąjį stažą senatvės pensija 2022 metais augtų nuo 440 eurų iki 486,3 euro (vietoj planuotų 478 eurų), 2023 metais – iki 526,8 euro, o 2024-aisiais – iki 565,8 euro.

Dėl bendrosios pensijos dalies formulės keitimo labiausiai išloš tie, kurie turės mažiausią darbo stažą.

Pavyzdžiui, asmeniui turint 15 metų stažą ir uždirbant minimalų darbo užmokestį, šiuo metu išėjus į pensiją būtų mokama 122,64 euro senatvės pensija. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų dvigubai – iki 247,33 euro, o 2024 metais pasiektų 282,56 euro ribą. Vadinasi, per trejus metus minimo asmens pensija padidėtų 130 proc.

Didėjant stažui pensijų augimo tempas lėtės. Pavyzdžiui, asmens, turinčio 42 metų darbo stažą ir dirbusio už minimalų darbo užmokestį, pensija šiuo metu siekia 343,38 euro. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų iki 369,86 euro, 2023 metais – iki 397,56 euro, o 2024-aisiais – iki 423,94 euro. Per trejus metus net 42 metus dirbusio asmens pensija padidėtų 23 proc.

Senjorų atstovė: pensijos turėtų siekti bent 700–750 eurų

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Stoliarova-Makaravičienė tikina, kad net ir tokie siūlomi pokyčiai, kada pensijos jau kitąmet augtų vidutiniškai daugiau nei 40 eurų, pensininkų skurdo nesumažins, o pragyvenimui senatvėje reikėtų bent 700–750 eurų.

„Labai blogai vertinu, skurdo nesumažinsime su 40 eurų. Reikia, kad pensija šiuo metu būtų ne mažesnė kaip 700–750 eurų. Argi senjorui reikia tik duonos, aliejaus ir pieno? Juk batai plyšta, patalynė plyšta, ją reikia pirkti. Tarp senjorų yra ir daug inteligentų, o jiems norisi ir į kino teatrą nueiti“, – aiškina G. Stoliarova-Makaravičienė.

Argi senjorui reikia tik duonos, aliejaus ir pieno? Tarp senjorų yra ir daug inteligentų, o jiems norisi ir į kino teatrą nueiti.

G. Stoliarova-Makaravičienė

Neigiamai ji vertina ir siūlymą suvienodinti bendrąją pensijos dalį, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirbo 15, ar 32 metus.

„Kaip galima sulyginti žmones, kurie dirbo ilgai ir kurie tinginiavo? Negalima. Kas ilgiau dirbo, turėtų ir didesnę pensiją gauti“, – tvirtina senjorų atstovė.

G. Stoliarova-Makaravičienė tikina, kad kainos Lietuvoje auga ne dienomis, bet valandomis, o pensininkai šalyje susiduria su dideliu skurdu, todėl pensijų augimas turi būti dar spartesnis.

„Gėda, kad 30 metų esame nepriklausomoje Lietuvoje, įstojome į Europos Sąjungą, visi džiaugėmės, norėjome, tačiau Europos Sąjungos į Lietuvą neatsivedėme. Skurdas didžiausias, pensijos ir atlyginimai mažiausi, bedarbystė didžiausia. Klausykite, kiek galima žmones erzinti?

Pragyvenau ilgus metus. Lietuviai yra labai darbšti tauta. Tačiau nei per karą, nei per pokarį, nei per visas privatizacijas lietuviai nebadavo. O dabar badauja. Dėl to, kad kainos kyla ne dienomis, o valandomis“, – sako G. Stoliarova-Makaravičienė.

Lazutka: sąžiningai ir ilgai mokėjusieji gali jaustis įskaudinti

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka tikina, kad ministerijos pasiūlymo vertinti vienareikšmiškai negalima.

Iš vienos pusės, anot profesoriaus, didelį darbo stažą turintys pensininkai, kurie uždirbdavo daug, gali pagrįstai piktintis, jog mažesnį darbo stažą turintis asmuo gaus tokio pa dydžio bazinę pensiją.

„Ministerijai paskelbus apie planuojamus pokyčius iš karto kilo pasipiktinimo banga. Tai kam aš dabar moku „Sodrai“, jei visi gaus vienodai? Žinoma, pereinamuoju laikotarpiu tie žmonės, kurie daug mokėjo „Sodrai“, gali nusivilti, nes kiti, kurie nemokėjo arba mokėjo trumpiau, gaus tiek pat. Tačiau juk svarbus ne tik laikas, bet ir nuo kokių sumų žmonės mokėjo mokesčius. Jei vienas ir kitas uždirbo vidutinę algą, o vienas sukaupė 15-a, o kitas 30 metų stažą, tai tas, kuris dirbo 30 metų, gali pagrįstai piktintis.

Kita vertus, jeigu žmogus turi tik 15–20 metų stažą ir dirbo tik už minimalią algą, tai jo pensijos bendroji dalis bus labai maža, kaip ir individualioji. Tokio žmogaus pensija sieks tik apie 250 eurų. Tai ką daryti su tokiais žmonėmis? Jie tuomet yra remiami per įvairias kompensacijas už šildymą, vandenį, vaistų kompensavimą ir panašiai“, – akcentuoja R. Lazutka.

Jo teigimu, yra dalis žmonių, kurie sukaupė nedidelį stažą dėl to, kad tingėjo dirbti arba dirbo nelegaliai. Tačiau yra ir tokių, kurie nesukaupė stažo dėl nepalankių aplinkybių.

„Nėra pateisinama, jei žmogus nuo vaikystės yra neįgalus, negalėjo dirbti ir gauna iš valstybės šalpos pensiją, kuri yra mažesnė už bazinę pensiją. Taip būti negali. Kiti galbūt vengė dirbti arba dirbo nelegaliai, todėl nesukaupė stažo, tačiau neįgalus žmogus tikrai negalėjo dirbti, tai kodėl dabar tokius likimo nuskriaustus žmones dar labiau skriausti mažomis šalpos pensijomis?

Kita vertus, yra tokių atvejų, kad virėjai ar statybininkai dirbo nelegaliai ir dėl to yra kaltinami. Tačiau reikia klausti, ar jie turėjo pasirinkimą. Buvo sunkūs laikai, jis atėjo darbintis ir jam pasiūlė dirbti, bet tik už pinigus vokelyje. Jei netinka – atsiras kuriam tinka. Dažniausiai vokelis yra darbdavio, o ne darbuotojo sprendimas. Lengva kalbėti išsilavinusiems žmonėms, kurie dirba valstybiniame sektoriuje, kur tų vokelių nėra. (...) Tai nėra žmogaus nuopelnas, kad jis sąžiningai mokėjo mokesčius, jis tiesiog neturėjo pasirinkimo nemokėti“, – pažymi ekonomistas.

Tai nėra žmogaus nuopelnas, kad jis sąžiningai mokėjo mokesčius, jis tiesiog neturėjo pasirinkimo nemokėti.

R. Lazutka.

R. Lazutkos nuomone, minimalaus būtinojo stažo pensijai gauti būtų galima atsisakyti iš viso ir visiems, sulaukusiems pensinio amžiaus, mokėti nacionalinę pensiją.

„Tas žmogus, kuris turi 14 metų stažą, pensijos negaus, nors galbūt uždirbo daug ir mokėjo didelius mokesčius. O gali būti, kad kitas žmogus, kuris dirbo, pavyzdžiui, 40 metų, bet VSD įmokų sumokėjo labai nedaug, nes dirbo už minimalią algą. Per 40 metų jis mokesčių sumokėjo mažiau nei kitas per 14 metų. Tai nėra sąžininga tam su mažesniu stažu mokėti perpus mažiau arba visai nemokėti, nes jis neturi reikiamo stažo.

Todėl turiu tokią viziją, kad Lietuvos pensijų sistema būtų sudaryta iš nacionalinės pensijos, kai kiekvienam žmogui, sulaukusiam pensinio amžiaus, yra mokama pensija. Ir nesvarbu, kokį stažą turi, ar visai jo neturi. (...) Ši idėja iš dalies jau pradėta įgyvendinti, kai dar prieš 2 metus buvo nuspręsta iš „Sodros“ dalies nebefinansuoti bendrosios dalies, bet ją finansuoti iš valstybės biudžeto“, – sako R. Lazutka.

Auginti rezervą, kai žmonės miršta skurde, nėra sąžininga

Kita vertus, profesoriaus R. Lazutkos teigimu, tie žmonės, kurie „Sodrai“ yra sumokėję daug įmokų, pagal dabartinės pensijų reformos gaires gaus didesnę individualiąją pensiją, nes žadama didinti apskaitos vienetų vertę. Be to, jei individualioji pensijos dalis ir toliau sparčiai augs, tuomet piktintis nėra ko.

„Jeigu individualioji dalis bus sparčiai didinama, valdžia galės sakyti, kad taip, jūs sukaupėte daug taškų, todėl jūsų pensijos individualioji dalis bus didelė. Tačiau jei tam lėšų „Sodros“ biudžete ateityje nebus, o reikšmingesnę pensijos dalį sudarys bazinė, tuomet dėl tokių žmonių bus tikrai gaila“, – aiškina profesorius.

Paklaustas, ar valdžia elgiasi teisingai nusprendusi lėtinti „Sodros“ rezervo didinimą, profesorius tikina, kad nėra teisinga kaupti rezervą, kai dalis pensininkų skursta.

„Kokio dydžio tą rezervą reikia laikyti, yra sunku pasakyti. Jeigu krizė bus trumpa ir ekonomika smuks vienu procentu, tuomet rezervo pakaks. Bet jei ekonomika smuktų 15 proc., kas buvo 2009 metais, o krizė užsilaikytų keletą metų, tai bet kokio rezervo nepakaktų. (...) Kad rezervo visiškai neatsisakoma, yra gerai. Tačiau sakyti, kad kuo didesnis rezervas, tuo yra geriau, negalima. 40 proc. pensininkų yra skurde, tai laikyti pinigus rezerve, kai tiek pensininkų miršta skurde, nėra sąžininga“, – įsitikinęs profesorius.

Mauricas: Lietuvai reikėtų rinkis konservatyvesnį kelią

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad siūlymas neturintiesiems būtinojo stažo mokėti visą bazinę pensiją padės skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.

„Viena vertus, tai pagerins mažiausias pensijas gaunančių asmenų materialinę padėtį. Kitas dalykas, kad kai kuriems tai gali sumažinti motyvaciją mokėti „Sodros“ įmokas. Galima prisiminti Šveicarijoje vykusį referendumą, kur buvo balsuojama dėl siūlymo didinti bazines pensijas tiems, kurie nebuvo sukaupę reikalingo stažo. Šveicarija tokį siūlymą atmetė argumentuodama tuo, kad tai sumažins paskatas ateityje mokėti mokesčius, todėl bazinė pensija Šveicarijoje yra nedidelė“, – aiškina ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, jau dabar Lietuvoje veikianti pensijų sistema neskatina mokėti daugiau įmokų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas šias paskatas tik dar labiau sumažina.

„Pagrindinė dedamoji, lemianti pensijos dydį, yra stažas, o individualioji dalis, kiek tu sumoki VSD įmokų, nėra tokia svarbi. Pavyzdžiui, jeigu yra žmogus, kuris dirbo 30 metų ir gaudavo minimalų atlyginimą, jis gaus daug didesnę pensiją negu tas, kuris dirbo 15 metų ir uždirbdavo du minimalius atlyginimus, nors įmokų abu asmenys „Sodrai“ sumokėjo tiek pat. Jau dabar nėra daug paskatų mokėti daugiau įmokų ir dabartinis pasiūlymas tas paskatas tik dar labiau sumažina“, – sako Ž. Mauricas.

Pavyzdžiui, jeigu yra žmogus, kuris dirbo 30 metų ir gaudavo minimalų atlyginimą, jis gaus daug didesnę pensiją negu tas, kuris dirbo 15 metų ir uždirbdavo du minimalius atlyginimus, nors įmokų abu asmenys „Sodrai“ sumokėjo tiek pat.

Ž. Mauricas

Jis įsitikinęs, kad ateityje bendroji pensijos dalis sudarys vis didesnę senatvės pensijos dalį, o individualioji dalis taps ne tokia svarbi.

„Manau, ateityje pensijų sistema judės link to, kad pensijoje vis didesnę dalį sudarys bazinė pensijos dalis, o ne individualioji. Dėl demografinės padėties mūsų finansiniai ištekliai neleis mokėti didelių individualiosios dalies pensijų. Tuo metu bazinė pensija bus keliama, nes didės skurdo rizikos riba. Valstybinė pensija galiausiai bus skirta tik baziniams poreikiams patenkinti“, – įsitikinęs ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pažymi, kad pensijos Lietuvoje jau yra didinamos sparčiau, negu numatyta pagal jų indeksavimo įstatymą, o tai gali sukelti tvarumo problemą.

„Spaudimas „Sodros“ sistemai bus jau 2035 metais. Jis niekur nedings. Todėl čia atsiranda sistemos tvarumo klausimas. Ar tikrai mes neperlenkiame lazdos turėdami neapibrėžtą situaciją. Kai atlyginimai kyla, o ekonomika auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, tai yra viena. Tačiau užbėgti įvykiams už akių yra pavojinga. (...) Nebūtinai ekonomikos augimo laikotarpis tęsis amžinai ir nebūtinai visi pro pirštus žiūrės į didelį deficitą. Todėl Lietuvai reikėtų rinkis konservatyvesnį kelią“, – rekomenduoja Ž. Mauricas.

Lietuvos banko vadovas: politikų sprendimai darys įtaką pensijų dydžiui

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus atkreipia dėmesį, kad ilgus metus buvo siekiama depolitizuoti pensijų sistemą, tačiau ir vėl grįžtama prie laikų, kada politikų sprendimai lems pensijų dydį.

„Prieš keletą metų pradėjus indeksuoti pensijas buvo siekta depolitizuoti sistemą. Tačiau tai, kas buvo depolitizuota ir turėtų veikti ilgai ateityje, keičiama. (...) Matomas rezervas ir jau dabar skaičiuojama, kaip jį perskirstyti. Gerai, galima daryti, tačiau pokyčiai turėtų būti skaičiuojami ne trejiems metams į priekį, o trisdešimčiai. Tačiau dabar visi skaičiavimai yra iki 2024 metų, kada bus rinkimai“, – sako G. Šimkus.

Jo teigimu, nekyla klausimų, kad mažos pensijos ir pensininkų skurdas yra problema, tačiau šią problemą būtų galima spręsti kitaip.

„Neabejotinai mažos pensijos ir pensininkų skurdas yra problema ir tai reikia spręsti. Tačiau kyla klausimas, ar tai reikia spręsti per pensijų sistemą, ar per socialinės apsaugos sistemą. Lietuvos bankas yra pateikęs siūlymą, kad būtų naikinama bazinė pensija, individualioji dalis perskaičiuojama ir nustatoma minimali pensija. Ir kad ta suma ateitų ne iš pensijų sistemos, o kaip socialinių lėšų dalis“, – aiškina Lietuvos banko vadovas.

Be to, G. Šimkus atkreipia dėmesį, kad sparčiai senėjant visuomenei dabartinio „Sodros“ sukaupto rezervo gali neužtekti.

Ministerija: būti sąžiningam ir mokėti įmokas apsimoka

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Edita Banienė reaguodama į argumentą, kad suvienodinus bendrosios pensijos išmokas sumažės paskatos legaliai dirbti, pažymi, kad bendroji pensijos dalis (jos mato vienetas yra bazinė pensija) yra ne socialinio draudimo įmokomis, o bendraisiais visų gyventojų mokesčiais finansuojama pensijos dalis, o jos paskirtis yra pagyvenusių asmenų apsauga nuo skurdo.

„Dabar bendroji pensijos dalis mažinama, jei žmogus turi mažesnį pensijų draudimo stažą negu nustatytas. Tačiau lygiagrečiai egzistuoja mažų pensijų priemokos iš valstybės biudžeto skurdžiausiems pensininkams – tiems, kurių bendra gaunamų pensijų suma yra mažesnė kaip 260 eurų. Taigi, viena vertus, bendroji dalis dėl mažesnio įgyto stažo sumažinama, antra vertus – iškart valstybės biudžeto lėšomis primokama priemoka, kad žmogus galėtų išgyventi. Be to, toks žmogus valstybės paramą gauna ir per pašalpas, kompensacijas, vaistų priemokų kompensavimo mechanizmą. Ministerijos siūlymai padėtų išspręsti šią situaciją“, – aiškina E. Banienė.

Ji taip pat pažymi, kad svarbiausias ministerijos siūlymas pensijų pakete – spartesnis nuo pensijų įmokų priklausančios (individualiosios) dalies didinimas.

„To reikia, kad didesnes įmokas mokėję gautų teisingesnio dydžio pensijas ir jiems būtų teisingai atlyginta. Todėl daugiausia naudos iš įgyvendintų siūlymų turės tie, kurie sąžiningai moka socialinio draudimo įmokas. Pagrindinė žinia – būti sąžiningam ir mokėti įmokas apsimoka. Todėl mažai įmokų sumokėjusiam žmogui pensija gali padidėti vos euru ar dviem, o daug įmokų sumokėjusiam – dešimtimis eurų.

Paprastai tie, kurie yra šešėlyje, moka įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, o vokelyje gauna tai, kas yra virš MMA. Be to, ir darbdaviai turi prievolę sumokėti už darbuotoją socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės kaip MMA sumos. Todėl su bendrąja pensijos dalimi susiję pakeitimai šios elgsenos nepakeis. Tačiau siūlomas spartesnis individualiosios dalies didinimas gali prisidėti prie teigiamo pokyčio – mokėti įmokas ne tik dėl stažo, bet ir tam, kad individualioji dalis būtų didesnė“, – aiškina ministerijos atstovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.