Į tarptautines organizacijas mes įsiliejome funkciškai, bet vertybiniu požiūriu vis dėlto tas įsiliejimas į Vakarus nėra įvykęs iki galo, virtualiai rengtoje ekonomikos konferencijoje „Lietuvos Davosas 2021“ sakė šalies premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, pavojaus skambutis yra ir tai, kad mainais į didesnį ekonomikos augimą Lietuvos visuomenė yra linkusi nusisukti nuo demokratinių vertybių.
Lietuva yra viena didelė sėkmės istorija, sako I. Šimonytė. „Jeigu prieš 30 metų kas nors referendume būtų mums pasakęs, žiūrėkite, jūs galite turėti taip, kaip turite, arba turėsite taip, kaip dabar yra po 30-ies metų. Bus problemų, bus visokių problemų. Ką jūs rinktumėtės? Tą stabilumą neva kažkokį ir to laikmečio problemas? – klausia premjerė. – Tos problemos dabar įvairiuose naratyvuose bandomos pateikti kaip labai mažos ar net neegzistuojančios dėl atminties efektų, propagandinių dalykų ir kitų priežasčių.“
„Aš nė kiek neabejoju, kad jei būtų tie du paveikslai padėti bet kuriam sprendžiančiam žmogui prieš akis, tai apsisprendimas būtų akivaizdus – balsuoti už šiandieną su visomis šiandienos problemomis, – įsitikinusi ministrė pirmininkė. – Tačiau šios dienos problemos yra realios ir jas reikia mokėti matyti“, – priduria ji.
Turbūt didžiausi iššūkiai, kuriuos mes galime matyti, yra rizika prarasti vijimosi pagreitį arba, kitaip tariant, atsidūrus vidutinių pajamų spąstuose, juose ir pasilikti.
Premjerė įvardija, kad tarp didžiausių iššūkių šiuo metu yra atskirties visuomenėje problemos. „Turbūt didžiausi iššūkiai, kuriuos mes galime matyti, yra rizika prarasti vijimosi pagreitį arba, kitaip tariant, atsidūrus vidutinių pajamų spąstuose, juose ir pasilikti, – pastebi pašnekovė. – Taip pat, žinoma, yra ir įvairios atskirtys, kurios dažnai būna persidengusios, tie patys žmonės patiria įvairias atskirties formas.“
Ir tai ne tik skurdo rizika ar materialinė situacija, kuri žmogų atskiria nuo visuomenės, toliau tęsia I. Šimonytė. „Didesnė problema yra tai, kad dalis žmonių, ištisos atskiros grupės, tokios, kaip vieniši pensininkai, neįgalieji ar mamos, kurios augina vaikus vienos, turi santykinai daug didesnę skurdo riziką negu visuomenė apskritai. Vadinasi, veiklumu, dėmesiu būtent toms konkrečioms socialinėms grupėms galime ne tik jų padėtį pakeisti ir bendrus rezultatus pakankamai ženkliai pagerinti, bet taip pat reikia nepamiršti, kad yra didelė dalis žmonių, kurie nedalyvauja kultūrinėje ir meninėje veikloje. Arti pusės. Ir tai yra vėlgi tie patys žmonės labai dažnai, būnantys įvairiose atskirtyse“, – sako šalies ministrė pirmininkė.
Visuomenė yra linkusi nusisukti nuo demokratinių vertybių mainais į didesnį ekonomikos augimą.
Kaip didžiausią iššūkį politikams pašnekovė įvardija tai, kad „demokratija ir rinkos ekonomika Lietuvoje laikosi labiausiai politinio elito sutarimu“. Premjerė nuogąstauja, kad visuomenė yra linkusi nusisukti nuo demokratinių vertybių mainais į didesnį ekonomikos augimą.
„Ne dėl to, kad tai yra tiesiog įsišakniję pačios visuomenės sąmonėje ir kad visuomenė nesupranta kitokio gyvenimo būdo. Yra buvę tokių apklausų ir jų rezultatai tuo požiūriu, deja, kol kas nuvilia. Tai skamba lyg labai rimtas skambutis. Labai didelė dalis žmonių vis dėlto pasisakytų už autoritarinį ar labiau autoritariškai užtikrinamą ekonominį augimą, negu kad pasitenkintų kuklesniu ekonominiu augimu, tačiau gerai veikiančia demokratija.
Labai didelė dalis žmonių vis dėlto pasisakytų už autoritarinį ar labiau autoritariškai užtikrinamą ekonominį augimą, negu kad pasitenkintų kuklesniu ekonominiu augimu, tačiau gerai veikiančia demokratija.
Tas pasirinkimas rodo, kad mes vis dar nesugebėjome pasiekti, jog demokratija, kaip tam tikra natūrali terpė, būtų visuomenės mąstymo integrali dalis“, – nusivylimo neslepia I. Šimonytė. Atrodo, kad politinis ir kultūrinis elitas bando įtikinti visuomenę, tačiau iki galo dar neįtikino, priduria ji.
Premjerė kaip dar vieną svarbų iššūkį įžvelgia ir sunkiai įgyvendinamą įsiliejimą į Vakarus kultūrinių vertybių plotmėje. Dar vienas iššūkis siejasi su tarptautinėmis organizacijomis, kuriose mes esame jau daugybę metų, sako ji. „Mes įsiliejome į jas funkciškai, įsiliejome tam tikrų temų ar funkcijų prasme, bet vertybiniu požiūriu vis dėlto tas įsiliejimas į Vakarus nėra įvykęs iki galo, – konstatuoja šalies premjerė. – Negana to, galima sakyti, kad vyksta net ir priešingi procesai ir pastangos tuos priešingus procesus kaip nors skatinti.“
Kažkada Zenonas Norkus yra pasakęs, kad jam yra liūdniausia, jog dabartinė Lietuvos vieta Europos šalių rikiuotėje kol kas lieka daugmaž tokia pati kaip kad tarpukario pabaigoje – pusiau periferijos valstybė kapitalistinėje pasaulio sistemoje.
Tokią situaciją I. Šimonytė įvardija kaip „mentalinę Berlyno sieną, kuri tebestovi vertybių klausimu“. „Kažkada Zenonas Norkus yra pasakęs, kad jam yra liūdniausia, jog dabartinė Lietuvos vieta Europos šalių rikiuotėje kol kas lieka daugmaž tokia pati kaip kad tarpukario pabaigoje – pusiau periferijos valstybė kapitalistinėje pasaulio sistemoje. Galime įvairiai vertinti šiuos žodžius, tačiau yra ir labai rimtas signalas juose. Tą galiu paliudyti ir aš. Europos Sąjungos (ES) formato diskusijose mes labai dažnai matome save, savo skaudulius ir savo problemas. Ir esame nusiteikę tai teikti kaip tam tikrą paraišką spręsti problemas, kad jas turėtų spręsti ir joms turėtų būti dėmesinga ES.
Tačiau norime mažiau spręsti ir girdėti tas problemas, kurios yra aktualios kitoms mūsų bendrijos narėms, ypač jei tos šalys yra toliau nuo mūsų geografiškai. Mums kažkodėl atrodo, kad tie skauduliai mūsų neliečia. Pavyzdžiui, nelegali imigracija Pietų Europoje. Mes vis dar ES labiausiai vertiname už materialius dalykus, už finansinę paramą, kurios vis dar gauname pakankamai daug, už galimybę keliauti, už galimybes dirbti kitose šalyse. Tačiau mažiau vertiname ES už tą vertybinę apsaugą, už tam tikrą demokratijos lauką, kurį mums ES ir iš viso Vakarų liberali demokratija suteikia kaip laisvo pasaulio piliečiams“, – konferencijoje nuotoliniu būdu sakė premjerė I. Šimonytė.
