Nuo šių metų minimali mėnesio alga popieriuje ūgtelėjo 35 eurais ir šiuo metu siekia 642 eurus, o į rankas darbuotojai gauna maždaug 20 eurų daugiau – apie 467 eurus. Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sutinka, kad pragyventi iš tokios sumos sudėtinga, o susitaupyti – iš esmės neįmanoma.
Finansinio raštingumo projektas „Laikas – pinigai“ grįžta į LRT. Iki pat vasaros kiekvieną penktadienį žurnalistai LRT RADIJO laidoje „10–12“ 10.35 val. kalbins specialistus, ekonomistus ir savo srities žinovus apie kiekvienam aktualias ekonomikos temas. Kiekvieną šeštadienio rytą apie tai parengtą išsamų straipsnį bus galima skaityti portale LRT.lt, o šeštadienio vakarą kviečiame dalyvauti konkurse LRT feisbuko paskyroje ir laimėti prizų.
Pakėlė 20 eurų
Nuo šių metų sausio 1-osios šalyje nustatyta minimali mėnesio alga pakilo nuo 607 iki 642 eurų popieriuje. Į rankas uždirbantieji minimalų darbo užmokestį gauna 20 eurų daugiau, vietoj 447 eurų – 467 eurus.
Vis dėlto ketinimai kelti MMA dar praėjusiais metais sukėlė nemažai diskusijų. Paprastai sprendimas dėl MMA Trišalėje taryboje priimamas iki birželio vidurio. Tuomet Trišalės tarybos sprendimas teikiamas Vyriausybei.
Šiemet dėl pandeminės situacijos buvo priimtas sprendimas sulaukti ekonominių rodiklių, kurie padėtų apsispręsti dėl MMA kėlimo galimybių.
Darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos MMA siūlė kelti iki 663 eurų popieriuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lietuvos banko skaičiavimais, MMA siūlė didinti iki 642 eurų. Darbdaviai savo ruožtu ragino sprendimą nukelti po Seimo rinkimų, kurie vyko spalį, arba netgi perkelti į 2021 metus, kai, anot jų, ekonominė situacija turėtų būti aiškesnė.
Neradus bendro sprendimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė 642 eurų pasiūlymą. Jam buvo pritarta.
Viceministras: sutaupyti iš MMA yra neįmanoma
Paklaustas, ar pats galėtų pragyventi iš MMA, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas LRT RADIJUI neslėpė – tai būtų tikrai sudėtinga.
„Turiu du vaikus, nebent žmona daugiau padėtų, tada kartu kaip nors išgyventume. Aš karjerą taip pat pradėjau nuo minimalios algos, kuri tuo metu buvo dar mažesnė“, – pasakojo V. Šilinskas.
Viceministras teigė, kad sutaupyti iš MMA jam nebuvo įmanoma: „Ne, tikrai ne. Susitaupyti labai sudėtinga ir nemanau, kad įmanoma. Žaviuosi žmonėmis, kurie sugeba tai padaryti.“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Rimvydo Jasinavičiaus manymu, pragyventi už 467 eurus per mėnesį galima vienam asmeniui, tačiau šeimoje esant ir kitų išlaikytinių būtų išties sudėtinga.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro teigimu, MMA Lietuvoje gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
„Darbo kodekse nustatytas gana griežtas reikalavimas, kad MMA gali būti mokama tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims“, – tvirtino V. Šilinskas.
Susitaupyti labai sudėtinga ir nemanau, kad įmanoma.
V. Šilinskas
Gali tikėtis didesnių išmokų
Nuo 2018 metų pradžios darbdaviams pradėtos taikyti vadinamosios socialinio draudimo įmokų grindys. Paklaustas, kuo tai naudinga dirbantiems už minimalią algą darbuotojams, V. Šilinskas paaiškino, jog tokiu būdu buvo sprendžiama socialinio draudimo problema.
„Šalyje yra didelė grupė asmenų, kurie dirba, kažkiek uždirba, tačiau, sulaukę pensinio amžiaus, mato, kad pensijai nesukaupė. Stažas pensijai skaičiuojamas tik tada, kada žmogus gauna bent MMA. Jeigu jis gauna mažiau, sumoka ir mažiau įmokų, bet atitinkamai ir sukaupia mažiau pensijos.
Sprendimas, kad mokesčiai turėtų būti mokami bent nuo minimalios algos, kiek anksčiau buvo priimtas tam, kad žmonės sukauptų stažą pensijai, gautų, negaliu sakyti dideles, bet padoresnes išmokas tuo atveju, jei netenka darbo, jeigu išeina vaiko priežiūros atostogų“, – paaiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Taigi, net jei darbuotojas dirba puse etato, gali tikėtis, kad jo oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė.
Per mėnesį gali gauti ir keliasdešimt eurų daugiau
Kiek anksčiau LRT.lt kalbinti ekspertai teigė, kad NPD taikymas ar netaikymas gali lemti ir kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų dydį.
„Jeigu NPD taikomas kas mėnesį, į rankas gaunama suma kiekvieną mėnesį yra truputėlį didesnė. Jeigu kalbame apie minimalią algą, 2020 metais 80 eurų buvo didesnė suma į rankas“, – kalbėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) narė mokesčių ekspertė Asta Narvilienė.
Dėl šios priežasties kai kurie finansų ekspertai rekomendavo apsvarstyti galimybę mažesnes pajamas gaunantiems darbuotojams pritaikyti NPD – tuomet jų kas mėnesį gaunama suma yra didesnė ir, jeigu gyventojas negauna kitų pajamų, valstybei nelieka skolingas.
„Jeigu mes norime padėti vargingai gyvenantiems, mažai uždirbantiems žmonėms, tai nežymus toks priedas prie jų išlaikymo ar atitinkamos pašalpos būtų neblogai“, – teigė R. Jasinavičius.
Didesnę MMA lemia produktyvumas
Lygindamas MMA Lietuvoje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste, R. Jasinavičius akcentuoja, kad senbuvėse valstybėse atlyginimai, tarp jų ir MMA, yra daug didesni, kadangi ten, anot jo, sukuriama daugiau pridėtinės vertės.
„Pavyzdžiui, Anglijoje, Airijoje panašiame darbe kaip Lietuvoje pridėtinė vertė vienoje darbo vietoje yra nuo 5 iki 8 kartų didesnė. Kadangi pridėtinė vertė didesnė, tai ir mokėti galima daugiau“, – pažymėjo profesorius.
Viceministras antrino, kad MMA dydis priklauso nuo produktyvumo. Senosios valstybės narės, kurios turi didesnę minimalią algą, anot jo, visa tai pasiekė per ilgą laiką.
„Aš pats žiūriu, kas lėmė, kad tose šalyse būtų pasiekti didesni atlyginimai, taip pat minimali alga. Atsakymas yra didesnis produktyvumas, o didesnį produktyvumą lemia asmens kvalifikacija, automatizacija.
Čia reikia pažymėti, kad pagal pramonėje naudojamų robotų skaičių mes esame vieni paskutinių (ES, – LRT.lt). Tuomet eina skaitmenizacija ir inovacija. Įsivaizduokite, kiek gali uždirbti žmogus, kasantis kastuvu, o kiek gali uždirbti vokietis, vairuojantis traktorių. Dėl to ir skiriasi atlyginimai“, – paaiškino V. Šilinskas.
Įsivaizduokite, kiek gali uždirbti žmogus, kasantis kastuvu, o kiek gali uždirbti vokietis, vairuojantis traktorių. Dėl to ir skiriasi atlyginimai.
V. Šilinskas
Anot viceministro, planuojamos didelės investicijos į skaitmenizaciją, inovacijas ir produktyvumo šalyje didinimą.
„Kvalifikaciją lemia švietimas, o automatizaciją... Neateis valstybė ir nepadarys gamyklų automatinių. Galime paskatinti, bet verslas turi spręsti, ar jam investuoti, ar šiandien gyventi iš to, ką už uždirba“, – teigė V. Šilinskas.
MMA Lietuvoje didelė tik popieriuje?
Žvelgdamas ne tik į Vakarų Europą, bet ir į bendrą posovietinį kontekstą viceministras atkreipė dėmesį, kad MMA Lietuvoje yra didesnė už MMA Estijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Čekijoje, artėjama ir prie Graikijoje bei Portugalijoje gaunamos MMA.
Vis dėlto V. Šilinskas atkreipė dėmesį, kad „velnias slypi detalėse“, esą MMA Lietuvoje yra didelė popieriuje, tačiau, atsižvelgus į tai, kokią sumą žmonės gauna į rankas, prieš anksčiau išvardytas šalis „taip gerai neatrodytume ir tiek daug valstybių neaplenktume“.
Neateis valstybė ir nepadarys gamyklų automatinių.
V. Šilinskas
„Taip yra todėl, kad buvo įgyvendinta mokesčių reforma, kai darbdavio mokesčiai buvo perkelti darbuotojams, dėl ko, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis, mūsų alga popieriuje išaugo daug. Bet jeigu kalbėtume apie atlyginimą į rankas, tikrai dar turime kur pasitempti“, – kalbėjo viceministras.
Paklaustas, ar 467 eurų suma gali leisti žmogui judėti į priekį, V. Šilinskas atsakė, kad tai priklauso nuo situacijos.
„Turime daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie ir 260 eurų negauna. Jeigu jiems pasakytume (pragyventi už 468 eurus, – LRT.lt), jie atsakytų, kad „super, kaip gerai už tiek gyvenčiau“. Bet, jeigu palygintume su tais asmenimis, kurie gauna gerus atlyginimus, jie sakytų, kad tai vargo vakarienė“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
MMA – ir švietimo darbuotojams
Viceministro teigimu, MMA Lietuvoje gauna apie 170 tūkst. gyventojų, didelė dalis jų dirba gamyboje arba prekyboje.
„Čia yra logiška, nes ten tikrai dirba daug žmonių, bet, kas mane liūdina, kad į šitą trejetuką patenka ir švietimas. Švietimo sektoriuje yra daug asmenų, gaunančių MMA. Tai yra pasekmė. Kai neinvestuojame į švietimą, ir uždirbame mažiau. Nes, kaip ir minėjau, pirmas dalykas, susijęs su produktyvumu, yra kvalifikacija“, – pabrėžė V. Šilinskas.
V. Šilinskas akcentavo, kad nelygybė Lietuvoje yra opi problema. Tai, anot jo, rodo atotrūkis tarp uždirbančiųjų daugiausia ir gaunančiųjų mažiausias pajamas.
„Jeigu imtume 20 proc. daugiausia uždirbančiųjų ir 20 proc. mažiausiai uždirbančiųjų ES, skirtumas tarp jų darbo užmokesčio būtų 5 kartai. Lietuvoje šis skirtumas siekia 6,4 karto. Vadinasi, apie 20 proc. daugiausia pajamų turinčių asmenų gauna 6,4 karto daugiau nei 20 proc. mažiausiai gaunančių asmenų“, – komentavo jis.
R. Jasinavičiaus manymu, MMA yra „bėda dirbančiajam ir gėda darbdaviui“.
„Jeigu moka MMA, darbdavys demonstruoja, kad jo darbovietė yra žemo produktyvumo. Čia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų siekti, kad Lietuvoje būtų skatinamas produktyvumas.
Dar noriu pažymėti, kad SADM turi didelę nuodėmę. Kai buvo ruošiamas Darbo kodeksas, jame nebuvo įrašytas darbo esmės apibūdinimas. Į darbą žiūrime ne kaip į priemonę generuoti pajamas, rezultatą, o daugiau kaip į užimtumą. Jei į darbą žiūrima kaip į užimtumą, į tokį darbuotoją žiūrima kaip į darbo įrankio nuomą“, – kalbėjo R. Jasinavičius.
Vienodi minimalios algos kriterijai ES
EK numatė suvienodinti kriterijus dėl MMA visoje ES. Esminis dalykas – siūloma užtikrinti, kad visu krūviu dirbantys darbuotojai uždirbtų adekvatų minimalų atlyginimą, kuris užtikrintų jiems ir jų šeimoms deramą pragyvenimo lygį.
Dėl to EK siūlė atsižvelgti į kelis kriterijus, nustatant minimalią algą: perkamoji galia, darbo našumas, santykis su vidutiniu atlyginimu bei mediana šalyje. Šiuo metu tarptautiniu lygiu įprasta laikyti, kad minimali alga turėtų siekti 60 proc. algų medianos šalyje ir 50 proc. vidutinio atlyginimo, rašoma EK dokumente.
Tačiau, kaip atkreipia dėmesį europarlamentarai, daugelyje valstybių narių minimalus atlyginimas nesiekia tos ribos. Be to, EP kritiškai vertina EK siūlymą įtraukti į kriterijus darbo našumo rodiklį.
Taip pat skaitykite
V. Šilinsko manymu, siūlymas suvienodinti MMA kriterijus visoje ES yra kompromisinis ir „nieko daug žmonėms nekeistų“.
„Klausimas, ar iš viso ką nors keistų. Profesinės sąjungos tikėjosi ambicingesnio teksto, kad būtų įvedamas panašus MMA visos ES mastu. Darbdavių atstovai pasisako prieš bet kokį reguliavimą, o situacija tokia, kad ES pagal dabartinę savo struktūrą neturi teisės reguliuoti valstybių narių MMA“, – nurodė viceministras.
Dėl to, V. Šilinsko teigimu, lietuviai tokios minimalios algos, kokia yra, pavyzdžiui, Liuksemburge, tikrai negautų.
„Tikrai ne. ES neturi galimybės nurodyti ar įvesti (vienodos minimalios algos, – LRT.lt), nors kai kas kaip didelį baubą nurodo Briuselį, kad viską nurodinėja, bet jis nedaug gali spręsti ir nurodyti valstybėms narėms.
Šiuo atveju yra diskusija. Švedai ir danai nori, kad tai būtų ne direktyva, o rekomendacija. Šiuo metu siūloma direktyva, kad būtų tam tikros taisyklės, į kurias atsižvelgdamos valstybės narės priimtų savo įstatymus“, – pažymėjo V. Šilinskas.
Jeigu būtų priimta direktyva, anot viceministro, nustatant MMA reikėtų atsižvelgti į keturis kriterijus: į perkamąją galią, į bruto darbo užmokesčio lygį šalyje, į jo augimo tempą ir našumo pokyčius.
„Šiuo metu mes tikrai atsižvelgiame į bruto darbo užmokesčio lygį šalyje, nes Trišalėje tarybos yra susitarta, kad imame tam tikrą procentą nuo vidutinės algos. [...] Dar siūloma atsižvelgti į perkamąją galią, kuri pas mus dabar vidutiniškai didesnė negu Vakarų Europoje. Augimo tempas taip pat yra geresnis. Našumo pokyčius dar reikėtų vertinti“, – komentavo V. Šilinskas.
Priklauso nuo ekonominių rodiklių
LRT.lt primena, kad MMA Lietuvoje nustato Trišalė taryba, sutarusi minimalios mėnesinės algos dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.
Siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc.
Minimali mėnesinė alga turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal pastarųjų trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.
