Verslas

2021.03.25 10:58

NT rinka „pramušė stogą“: tikėtis mažesnių būsto kainų neverta, priešingai, jos tik augs

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.03.25 10:58

Vertindamas tolesnes nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis tvirtina, kad rinka yra ypač aktyvi, todėl būsto kainos artimiausiu metu tik augs.

Aktyviai perka NT

„Luminor“ vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas taip pat pastebi, kad koronaviruso pandemijos sukelta krizė nenulėmė NT rinkos nuosmukio, kaip tai nutiko 2009-aisiais.

„Kokios galimos to priežastys, ne kartą esu minėjęs. [...] Pirma, gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, mažiau keliauja, vyksta į laisvalaikio paslaugų vietas, restoranus ir pan., todėl kyla noras įsigyti naują būstą. [...] Kitas dalykas, gyventojai daugiau laiko dirba iš namų, todėl tai skatina turėti atskirą darbo erdvę, ieškoma didesnių butų ir namų.

Trečia priežastis – gyventojai sutaupė nemažai pinigų. [...] Ketvirta – dalis gyventojų baiminasi dėl to beprecedenčio pinigų leidimo į ekonomiką, kad jų santaupos nuvertės, todėl dalį lėšų investuoja į būstą“, – aiškina Ž. Mauricas.

Šįkart turbūt reikės palaukti kitos krizės arba naujų šios krizės formų, kad sulauktumėme mažesnių kainų.

R. Reginis.

Rinka „pramušė stogus“

R. Reginio tikinimu, NT rinka „pramušė stogus“ ir pasiekė aukštumas. Vis dėlto esamą situaciją NT rinkoje R. Reginis apibūdina „K“ raide, kai vieni sektoriai yra labai smarkiai nukentėję ir kenčia iki šiol, o kitų situacija yra labai gera.

„Kas nukentėjo ir kenčia iki šiol, tai, žinoma, viešbučiai, prekybinės patalpos, tos patalpos, kuriose vykdoma pramoginė, laisvalaikio veikla (kino teatrai, muziejai). Biurus laikome neatraliu [sektoriumi] – nei ypač blogai, nei ypač gerai. Ypač gerus rezultatus rodo industrinis NT, būstas, tos pačios prekybos patalpos, kuriose buvo prekiaujama maisto prekėmis“, – vardija jis.

Vertindamas gyvenamojo būsto rinką, R. Reginis tvirtina, kad lėšų jam įsigyti praėjusiais metais buvo išleista rekordiškai daug. „Tai rodo, kad situacija būsto rinkoje labai gera“, – sako jis.

Vertindamas padėtį atskiruose regionuose, R. Reginis pastebi, kad 30 savivaldybių išleistų pinigų suma NT augo, o 30 mažėjo.

„Nukentėjo išties tik dvi – Panevėžio miesto ir Klaipėdos miesto [savivaldybės], kur pinigų buvo išleista mažiau. Žinoma, ten sandorių skaičiaus kritimas buvo mažesnis, kainos neaugo taip sparčiai, todėl ta bendra suma buvo mažesnė. Tačiau, jeigu pažiūrėtume į kitas savivaldybes, matome gana spartų augimą“, – teigia R. Reginis.

Vis didesnis susidomėjimas pajūriu

Ypač išsiskyrė Neringos ir Palangos miesto savivaldybės, atkreipia dėmesį R. Reginis.

„Palangoje matome net 49 proc. augimą – tiek daugiau pinigų praėjusiais metais pinigų buvo išleista būstui, palyginti su 2019 m.“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

„Susidomėjimas [pajūrio rinka], kuris atsirado praėjusių metų antrą pusmetį, tęsiasi iki šiol. Jeigu pandemija tęsis tokia forma, kokia yra dabar, tas regionas bent šiems metams turi labai neblogas perspektyvas“, – teigia R. Reginis.

Ž. Mauricas taip pat antrina, jog jau kurį laiką Palanga yra bene labiausiai augantis miestas Lietuvoje. Tuo metu didmiesčiai, anot jo, praranda žavesį.

„Žmones traukia prie jūros ir galbūt tai yra didelė galimybė visai Klaipėdos apskričiai prisivilioti specialistų, kurie negali gyventi be jūros“, – sako Ž. Mauricas.

Ž. Maurico akcentavimu, pajūrio regionas turi potencialo tapti ne tik sezoninio poilsio vieta, bet ir gyvenamąja vieta. Tokios tendencijos galėtų būti aktualios ir kitiems kurortams, tokiems kaip Birštonas, Trakai, Druskininkai ir pan., priduria ekonomistas.

„Pasaulyje tos tendencijos vyksta. Manau, kad jos vienaip ar kitaip ateis į Lietuvą. Galimybė dirbti iš namų, hibridinis modelis praplės geografiją tų vietų, kur žmonės gali gyventi“, – kalba Ž. Mauricas.

Prognozuoja, kad kainos augs sparčiau

Vertindamas NT kainų pokyčius, R. Reginis sako, kad pirmojo karantino metu vartotojų pasitikėjimas rinka nusirito į rekordines mažumas, kas turėjo įtakos ir įkainiams, tačiau vasarą šis rodiklis šoko aukštyn ir būsto pardavimo kainos ėmė augti.

Šių metų pradžioje NT rinka, anot R. Reginio, yra dar aktyvesnė, todėl būsto kainos gali augti kur kas sparčiau.

„Ypač metų pabaigoje ir šių metų pradžioje (sausį, vasarį) matome įspūdingą augimą, kuris leidžia teigti, kad mes koreguosime šių metų prognozes. Galbūt buvo prognozuojamas nuosaikesnis kainų augimas – 4–5 proc. ribose, tai dabar turbūt kelsime iki 6–7 proc. per metus“, – pažymi R. Reginis.

Gerus rodiklius būsto rinkoje, anot R. Reginio, lemia finansinis prieinamumas, kuris išlieka rekordinėse aukštumose. „Tai skatina rinką augti: tiek kilti kainoms, tiek augti būsto sandoriams“, – pažymi jis.

Anot R. Reginio, būstas kainuoja brangiau nei prieš metus: „Vis dėlto galioja taisyklė: jei būsto kainos gana sparčiai krenta, tikėtina, kad ir jūs jau nebegalvosite apie būsto įsigijimą, nes kainos yra atspindys teigiamų arba neigiamų veiksnių rinkoje.

Jeigu turime didesnį kainų nuopolį, reiškia, kad yra problemos su darbu, su skolinimu ir galimybės įsigyti būstą taip pat sumažėja. Šįkart turbūt reikės palaukti kitos krizės arba naujų šios krizės formų, kad sulauktumėme mažesnių kainų. Išties kainos auga ir toliau.“

R. Reginio apibendrinimu, kainos NT kainos augs ir toliau, todėl tikėtis jų kritimo nevertėtų.

„Matome, kad kainos auga ir toliau, nesvarbu, kokį regioną paimtume, vis tiek matomos bendros augimo tendencijos. [...] Netgi naujausiausios apklausos rodo, kad gyventojai nusiteikę labai optimistiškai dėl kainų augimo, t.y. didžioji dalis tikisi, kad jos augs ir toliau, todėl tikėtis žemesnių kainų turbūt nėra pagrindo. O perkant turbūt reikia žiūrėti, ką perki, ir į įsipareigojimus, kuriuos prisiimsi, [...] neįlįsti į skolas“, – pataria R. Reginis.

Ž. Maurico manymu, perkant būstą reikėtų atsižvelgti į daug dedamųjų. „Reikia žiūrėti ne tik į kvadratinio metro kainą, bet ir į aplinką, infrastruktūrą, bendruomenę ir paties būsto charakteristikas“, – priduria ekonomistas.

Populiariausi

Aušrinė Armonaitė
8

Verslas

2021.04.14 09:04

Armonaitė: mano nuomone, visa prekyba jau galėtų veikti

tikisi, kad visuomenė ir verslas susipažins su 2,2 mlrd. eurų planu; atnaujinta 09.22
8