Verslas

2021.02.10 11:23

„Litgrid“: pradėjus komerciškai veikti Astravo AE, elektros srautai iš Rusijos Baltijos šalių rinkoje išaugo 3,5 karto

atnaujinta 11.36
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.02.10 11:23

Šių metų pradžioje pradėjus komerciškai eksploatuoti Baltarusijos atominę elektrinę, Baltijos šalių rinkoje elektros srautai iš trečiųjų šalių išaugo 3,5 karto, rodo „Litgrid“ duomenys. Kaip nurodo „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Giedrius Radvila, analizė rodo, kad į Lietuvą atkeliauja vis dėlto ne Rusijoje, o Baltarusijoje pagaminta elektros energija.

„Baltarusijos AE pagaminta elektra tiesiogiai patenka į Lietuvos energijos sistemą. (...) Tai reiškia, kad Baltarusijos sistemai tapus pertekline, eksportuojančia, susidaro galimybės parduoti elektros energiją į Baltijos šalis“, – spaudos konferencijoje pateikdamas skaičiavimus daro išvadą G. Radvila.

„Litgrid“ duomenys rodo, kad Astravo AE dar neveikiant vidutinis valandinis elektros energijos kiekis iš Rusijos siekė apie 180 MW.

„2020 metais, kuomet Baltarusijos AE neveikė, vidutinis valandinis importo kiekis iš kontinentinės Rusijos buvo apie 180 MW per valandą. Pradėjus veiklą Baltarusijos AE ir pradėjus gaminti elektrą, šitas kiekis padvigubėjo, iš kontinentinės Rusijos pradėta eksportuoti praktiškai dvigubai daugiau“, – sako G. Radvila.

„Kontinentinės Rusijos prekyba į Baltijos šalis išaugo 3,5 karto. Natūraliai, jeigu išauga prekyba su trečiosiomis šalimis, turime pažiūrėti, kas yra su pralaidumais, nes tai yra sąlyga patekti elektrai į Baltijos rinką, mūsų rinką, ir suprekiauti ją „Nord pool“, – komentuoja G. Radvila.

Jo teigimu, tokia situacija susidaro dėl šiuo metu galiojančios metodikos, dėl kurios Baltijos šalys taip ir nesusitarė – Lietuvos reguliatoriui – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (VERT) – nepatvirtinus metodikos, ją patvirtino Estija ir Latvija.

„Ši metodika leidžia šiuo metu nustatyti gana didelius pralaidumus. (...) Jeigu pažvelgsime į periodą, kai Baltarusijos AE neveikė, kai nebuvo pradėta jos eksploatacija, pralaidumo išnaudojimas buvo 20 proc.“, – pateikia pavyzdį G. Radvila.

Jo aiškinimu, tai reiškia – jeigu išduoti pralaidumai siekdavo 1 000 MWh, Rusijos kiekis siekė 200 MGWh.

„Pralaidumų išnaudojimas, tas kiekis, tie vartai, kurie atiduodami įeiti į Lietuvos rinką, panaudojami tapo beveik keturis kartus daugiau. Tai reiškia, kad išnaudojama 80 proc.“, – sako G. Radvila.

„Litgrid“ identifikavo tam tikrus periodus, kai Baltarusijoje pagaminta elektros energija patenka į Lietuvą, bei apskaičiavimo elektros energijos kiekį, kuris patenka iš Baltarusijos AE. Anot G. Radvilos, stebėsena ir skaičiavimai rodo, kad sudarius sandorį „Nord pool“ rinkoje, padidėja fiziniai srautai iš Astravo AE.

„Generatorius turi įvykdyti savo sandorį. Generatorius turi patiekti energiją į tinklus fiziškai. Čia atsiranda kryptis, atsiranda srautas ir mes jį vadiname fiziniu srautu“, – tvirtina G. Radvila.

Paklaustas, ar „Litgrid“ turi informacijos, kad Baltarusija gauna lėšų už eksportuojamą elektrą, G. Radvila nurodė negalintis į tai atsakyti.

Kas vyksta už sienos ir kaip įgyvendinami tie sandoriai, (...) informacijos mes neturime. Mes tik matome, kaip yra įgyvendinami arba kaip užtikrinami tie sandoriai fiziškai, patiekiant elektros energiją į Baltijos šalis“, – tvirtina G. Radvila.

Jo aiškinimu, pristatyta schema leidžia Baltarusijos AE eksportuoti ir parduoti elektros energiją į ktas sistemas.

„Šita schema (...) padidina galimybes iš Rusijos importuoti elektros energiją į Baltijos šalis. Tai reiškia, kad Baltarusija parduodama ir eksportuodama elektros energiją gauna naudą“, – pridūrė jis.

R. Pocius: faktiniai duomenys rodo, kad metodika neveikia

VERT pirmininkas Renatas Pocius primena, kad trišalės metodologijos tikslas buvo tiesiogiai ir netiesiogiai užtikrinti, kad Baltarusijoje pagaminta elektra nepatektų į Baltijos šalių ir ES rinką. „Šis tikslas buvo pasiektas politiniame lygyje. Visos Baltijos šalys dėl to tikslo sutarė“, – primena VERT pirmininkas.

Anot R. Pociaus, buvo sutarta dėl priemonių paketo, tačiau diskusijoje išsiskyrė nuomonės tarp Lietuvos ir Latvijos bei Estijos. R. Pociaus teigimu, valstybės nesutarė dėl Lietuvos taikomų prielaidų, kuriomis vadovaujantis buvo atlikta analizė.

„Jų nuomone, skaičiuojant srautus, turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad Baltarusijos balansas liks nepakitęs. (...) Dėl to jų modeliavimo rezultatas buvo visiškai kitoks“, – paaiškina R. Pocius.

Priimant metodiką, Lietuva laikėsi pozicijos, kad metodika neužtikrina baltarusiškos elektros nepatekimo į Baltijos šalis, todėl VERT nepatvirtino metodikos. Ją vienašališkai patvirtino Latvija ir Estija ir metodiką pradėjo taikyti.

Vis dėlto, anot R. Pociaus, faktiniai duomenys rodo, kad metodologija nėra veiksminga ir leidžia

„Baltarusijoje pagaminta elektros energija patenka į Baltijos šalis. Kitaip sakant, politinio susitarimo tikslas nėra pasiektas. (...) Šiai dienai Baltarusija turi perteklinį balansą, ką mes ir prognozavome praėjusių metų pabaigoje“, – sako R. Pocius.

D. Kreivys: Astravo elektra Lietuvoje neprekiaujama

LRT.lt primena, kad prieš savaitę energetikos ministras Dainius Kreivys nurodė, jog pusė į Lietuvą patenkančios elektros energijos yra pagaminta Astravo AE, o Baltarusijoje pagaminta elektros energija sudaro daugiau kaip dešimtadalį – 12 proc. – Lietuvoje sunaudojamos elektros.

Po NSGK posėdžio buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žurnalistams patvirtino – naujausi duomenys rodo, kad Astravo AE pagaminta elektra į Lietuvą vis dėlto patenka.

„Tai reiškia, kad pradėjus veikti Astravo elektrinei atsirado ne teoriniai modeliavimai, o realūs faktai. Ar buvo viskas padaryta, ar visos galimos landos buvo užkardytos, kitas klausimas yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, pasakymas, kad Lietuvoje prekiaujama Astravo AE pagaminta elektra, nebūtų teisingas, tačiau elektra į Lietuvą iš tiesų patenka.

Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat patvirtino, kad Lietuvoje šia elektra nėra prekiaujama: „Lietuvoje neprekiauja. Astravo elektra suprekiaujama Latvijos biržoje. Ją pateikia rusų operatorius, savo portfelyje turėdamas tiek rusišką, tiek baltarusišką elektrą. Paskutiniai duomenys, kad 50 proc. visos elektros, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį yra iš Astravo, 50 proc. yra iš Rusijos.

Lygiai tiek pat suprekiaujama Latvijos biržoje. Ta elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per sieną atiteka į Lietuvą, nes pas mus yra didžiulis elektros deficitas. Mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame.“

Populiariausi