Verslas

2021.01.31 21:52

Pandemijos paradoksai: bankuose rekordiniai indėliai, bet skolos augo iki 392 milijonų eurų

Edita Vitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.01.31 21:52

Pasaulinė pandemija ir netikėtai ištikusi krizė kai kuriuos šalies gyventojus klampino skolose. Kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ suskaičiavo, kad Lietuvoje skolininkų yra daugiau nei gyventojų visoje Klaipėdoje. Skolininkai delsia grąžinti beveik 400 milijonus eurų. 

Gyventojai prasiskolino komunalininkams, bankams, lizingo bei telekomunikacijų bendrovėms. Tačiau bankai skelbia, kad pandemija parodė ir kitą medalio pusę – gyventojų sąskaitose rekordiškai padaugėjo santaupų, o būsto pirkimo tempai sparčiausi Europoje.

Du „Auksinius scenos kryžius“ pelniusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, „Eurovizijos“ dalyvė Viktorija Miškūnaitė, šiandien pandemijai dėkoja už atrastas galimybes užsidirbti ne iš dainavimo. Sustojus koncertams, po šoko, nuopuolių ir streso, Viktorija nepabūgo imtis jai svetimos veiklos.

Pandemijos paradoksai: nors gyventojai įklimpę į skolas, tačiau būsto pirkimo tempai – rekordiniai

„Daugiausiai pajamų buvo iš koncertų, todėl reikėjo ieškoti ir griebtis, ko moku ir ko nemoku. Siekiant neįbristi į skolas ir knygas versti, ir institute pradėti dirbti. Niekam neįdomu pandemija, ar ne. Niekas tikrai į tai neatsižvelgė“, – sako V. Miškūnaitė.

Ji teigia nenorinti ir skaičiuoti, kiek prarasta koncertų, pinigų. Dingusios pajamos klampino į skolų liūną, todėl artistė prisipažįsta, kad jai teko parduoti net savo scenines sukneles.

„Tiesiog pagalvojau, kad yra rūbai, kurie nebereikalingi šiuo metu. Kadangi tai buvo koncertinės suknelės ir greitu laiku koncertų nebus, nutariau su jomis kuriam laikui atsisveikinti. O jei koncertai atsiras, suknelės grįš.

Norėčiau žmonėms palinkėti nenusiminti ir ieškoti išeičių ten, kur mes net nežinome. Taip pat ieškoti būdų užsidirbti, nes ta pandemija greit nesibaigs. Prisiminti, kad mes patys esame atsakingi už savo gyvenimą. Netgi profesiją pakeisti, nes niekas kitas mumis nepasirūpins, tik mes patys“, – teigė operos solistė.

Gyventojų skolos augo iki 392 mln. eurų

Tačiau pandemijos paveikti tūkstančiai gyventojų kol kas skolų sumokėti dar negali, teigia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ teisininkė Dovilė Krikščiukaitė.

Kredito biuro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną skolą. Apie 30 tūkstančių – po dvi, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 gyventojai – po 10 ir daugiau skolų.

„Praėjusių metų pabaigos duomenimis, įsiskolinimų tikrai yra daug – 392 milijonai eurų. Pačios skolos yra tikrai labai įvairios. Tiek bankams, tiek kitoms finansinėms institucijoms, telekomunikacijų bendrovėms, draudimo bendrovėms. Skolos gali būti energijos tiekimo, vandens – jos labai įvairios“, – sako D. Krikščiukaitė.

Skolos už šildymą ir elektrą

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad liūdniausia, jog skolas vis tiek reikės grąžinti. Gyventojai uždelstus mokėjimus dažnai išmoka per vasarą, tačiau bėda lieka su socialinių būstų nuomininkais.

„Jeigu gyventojai per metus sukaupia 200–300 eurų skolą, tai socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų skola siekia 700–800 eurų. Akivaizdu, jog ji darosi labai didelė“, – aiškina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Nors per karantiną žmonės sunaudoja daugiau elektros, skolininkams energetikai jos atjungti neskuba, sako „Ignitis“ atstovas Lukas Zadarackas.

Nesumokėjusiems už elektrą duodamas terminas įsiskolinimui padengti. „Kalbant apie skolininkus, tai juos reikėtų dalinti į dvi grupes – trumpalaikiai, kurių skolos nesitęsia ilgiau, negu du mėnesiai, ir ilgalaikius, kurie neatsiskaito ilgiau nei 60 dienų. Tokių yra apie 60 tūkstančių“, – sako „Ignitis“ atstovas L. Zadarackas.

Lietuvių patarlė sako „bėda bėdą, skola galvą ėda“. Bet, pasak Vilniaus savivaldybės asmenų aptarnavimo poskyrio vadovės Ingos Grinevič, bėda ta, kad žmonės, patyrę finansinių sunkumų per pandemiją, dažnai nedrįsta prašyti paramos ir augina skolas.

„Yra tų, kurie neis prašyti pagalbos. Jie sako, kad nepatogu prašyti, nes visą gyvenimą mokėjo patys. Tokius žmones padrąsini ir sakai, kad jie turi teisę į paramą. Jeigu šiandien jiems sunku ir atsidūrė tokioje situacijoje, tam ir esame mes, kad tą situaciją palengvintume“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovė I. Grinevič.

Indėliai – rekordinėse aukštumose

Kitokius ekonominius rodiklius pateikia bankai. Jie suskaičiavo, kad pandemija daliai gyventojų sukrovė turtus. Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigia, kad gyventojų indėliai pasiekė rekordinius skaičius euro zonoje, o lietuviai per karantiną drąsiai skolinosi iš banko pinigų naujam būstui įsigyti.

„Gyventojų indėliai bankuose augo net 18 procentų. Beje, šis augimas buvo didžiausias euro zonoje, kur vidurkis siekė 7 procentus. Taip pat matome, kad ir būsto paskolų augimo tempai buvo bene didžiausi Europoje“, – sako E. Čipkutė.

Jos teigimu, viliamasi, kad rekordinės banko paskolos gyventojams nevirs skolų našta.

Kreditingumo duomenis renkančios įmonės teisininkė D. Krikščiukaitė pabrėžia, kad sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens skolas saugomi mažiausiai 10 metų. Be to, fiksuojami visi įsiskolinimai už komunalines paslaugas, elektrą, šildymą, vandenį. Todėl, nors ir menka kelių eurų skola, vėliau gali sukelti nepatogumų norint gauti būsto, vartojamąją paskolą, ar perkant prekę išsimokėtinai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt