Verslas

2020.12.01 12:47

Baltarusijos nevyriausybininkai praneša apie dar vieną incidentą Astravo AE, Lietuva jau kreipėsi į Baltarusiją

atnaujinta 16.19
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.12.01 12:47

Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“ skelbia, kad Astravo atominėje elektrinėje (AE) praėjusią savaitę buvo fiksuotas dar vienas incidentas – buvo pažeista avarinė pirmojo reaktoriaus vėsinimo sistema. Kitos organizacijos, žiniasklaidos priemonės ar Baltarusijos institucijos apie incidentą kol kas neskelbia. Lietuva dėl incidento kreipėsi į atsakingą Baltarusijos ministeriją.

Kaip LRT.lt nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos institucijos – URM, Energetikos ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Radiacinės saugos centras (RSC) – neturi oficialios Baltarusijos informacijos apie Astravo AE galimai įvykusį incidentą.

VATESI kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją, siekdama gauti detalią informaciją apie minimos pirmojo energijos bloko rezervinės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimus, šios sistemos būklę ir galimų gedimų įtaką pirmojo energijos bloko saugos užtikrinimui vykdant jo paleidimo darbus.

„Tarptautinėje bendruomenėje yra įprasta praktika, kad branduolinę elektrinę eksploatuojanti organizacija apie bet kokius neįprastus įvykius ar incidentus branduolinėje elektrinėje pirmiausia informuoja savo bendruomenę (t. y. Baltarusijos visuomenę), kad visiems būtų aišku ir suprantama, kokio pobūdžio tai įvykis ir ar turi įtakos saugai. Šiuo atveju matome, kad Baltarusijos atsakingos institucijos nesilaiko jokių įsipareigojimų informuoti pirmiausia šalia branduolinės elektrinės esančių gyventojų, tarptautinės bendruomenės bei kaimyninių šalių“, – LRT.lt pateiktame kometare nurodo VATESI.

RSC informuoja, kad Lietuvos radiacijos lygio stebėjimo stotys (RADIS) padidėjusio gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono nefiksuoja. Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tablečių.

LRT.lt dėl komentaro kreipėsi ir į Lietuvos operatorių „Litgrid“. Bendrovė informavo situacija pasidomėsianti, tačiau taip pat nurodė, kad Astravo AE ar kitos Baltarusijos institucijos „Litgrid“ apie incidentus neinformuoja, o vienokie ar kitokie elektros gamybos svyravimai tinkluose fiksuojami gana dažnai, nes Astravo AE tebeatliekami bandymai.

„Jūsų nurodytos informacijos negalime nei patvirtinti, nei paneigti, nes Baltarusijos AE atsakingi pareigūnai informacijos apie incidentus „Litgrid“ neteikia. Lietuvos sistemos valdymo ir duomenų centre nuolat stebimi fiziniai elektros energijos srautai“, – vėliau situaciją LRT.lt komentavo „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.

Reaguodamas į tai, kad apie galimą gedim Baltarusijos nevyriausybinė organizacija pranešė pirmdienį ir informaciją nurodė gavusi šeštadienį, „Litgrid“ teigė, kad sistemos duomenys rodo, jog nuo savaitgalio Astravo AE stojo du kartus: pirmąjį kartą sekmadienį, lapkričio 29 d. 20.52 val. Elektros gamyba ir tiekimas buvo atnaujintas lapkričio 30-ąją, 10:28 val. Tos pačios dienos 14.59 val. elektros generacija į tinklą buvo vėl sustabdyta ir iki šiol nėra atnaujinta, antradienį popiet nurodė „Litgrid“.

„Ekodom“ teigia informaciją gavusi iš nesusijusių šaltinių, institucijos nepatvirtina

„Ekodom“ nurodo, kad dėl neatsidariusio vožtuvo buvo pažeistas vėsinimo skysčio talpos bakas, kurį vietoje keitimo bandoma taisyti vietoje. Organizacija taip pat tvirtina, kad oficialios valdžios institucijos šį incidentą nuslėpė, o apie jį „Ekodom“ informavo keli nesusiję šaltiniai.

„Praėjusį šeštadienį gavome informacijos apie galimą avariją ir su tuo susijusius sutrikimus atsarginėje pirmojo reaktoriaus vėsinimo sistemoje Astravo AE“, – savo puslapyje nurodo „Ekodom“ ir teigia, kad pranešimus pradėjo gauti dar rugsėjį ir spalį.

Toliau organizacija cituoja gautą pranešimą, kuriame tvirtinama, kad su Astravo AE glaudžiai bendradarbiaujanti organizacija informavo apie saugumo sutrikimus, atsiradusius po avarijos atliekant hidraulinius bandymus.

„Dėl neatsidariusio vožtuvo, išleidžiant skystį bandymų pabaigoje, pirmojo reaktoriaus atsarginės vėsinimo sistemos bakas buvo apgadintas. Labiausia tikėtina, kad bakas susmego. Jį būtina pakeisti, tačiau, kadangi tai prilygtų incidento pripažinimui, jie bando baką sutaisyti. Taigi turime „karštą“ reaktorių su, geriausiu atveju, nekokybiškai veikiančia atsargine vėsinimo sistema“, – rašoma „Ekodom“ šaltinio pranešime.

„Ekodom“ nurodo informacijos apie incidentą gavusi dar rugsėjį ir spalį, tačiau esą valstybinės Baltarusijos institucijos to nepatvirtino – spalio 13-ąją institucijos „Ekodom“ nurodė, kad jokių incidentų nefiksuota.

A. Sekmokas: jeigu toks incidentas buvo, jis jau susijęs su branduoline elektrinės dalimi

Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas LRT.lt teigė, kad informacijos apie tai, kas įvyko Astravo AE kol kas yra per mažai, kad būtų galima daryti tikslias išvadas apie tai, kas įvyko ir kokią grėsmę tai galėtų kelti. Taip pat nėra aišku, ar incidentas iš tiesų įvyko, nes kiti šaltiniai apie tai nepraneša.

Vis dėlto A. Sekmokas atkreipia dėmesį – jeigu iš tiesų buvo pažeistas atsarginės aušinimo sistemos bakas, tai jau būtų gedimas, susijęs su branduoline atominės elektrinės dalimi, o ne su elektros gamybos dalimi, kaip buvo, kai lapkričio pradžioje sprogo keli transformatoriai.

„Galbūt tiesiogiai toks gedimas, jeigu jis iš tiesų įvyko, negali kelti radioaktyvių medžiagų nutekėjimo, bet tai jau yra labai arti. Jeigu transformatorių sprogimas yra incidentas elektrinėje atominės elektrinės dalyje (jeigu ją taip suskirstytume), tai aušinimo skysčio bako pažeidimas jau yra incidentas atominėje dalyje. (...) Tai incidentas, susijęs su grėsme, kurią kelia Astravo AE, kaip branduolinis objektas“, – teigė A. Sekmokas.

Jis pabrėžė negalintis teigti, kad tai gali sukelti branduolinę grėsmę, nes kol kas informacijos yra per mažai: „Mes tos situacijos tiksliai nežinome: ar tas incidentas įvyko, koks jo mastas, kiek tai yra pažeidimas. Daryti išvadas, kad tai kelia grėsmę... Manau, neturime pakankamai duomenų tokioms išvadoms.“

Vis dėlto A. Sekmokas akcentavo – jeigu toks gedimas įvyko, jis yra daug arčiau didžiausios grėsmės – radioaktyvių medžiagų išmetimo – negu anksčiau įvykęs transformatorių gedimas.

„Tai dar kartą rodo, kokia nesaugi yra Astravo AE. Tai drąsiai galime teigti“, – tvirtino A. Sekmokas.

Jo vertinimu, dvišalė Lietuvos ir Baltarusijos sutartis, kuri numato informacijos apie branduolines nelaimes apsikeitimą, praktikoje neveikia.

„Ne tik komunikacija vyksta prastai. Manau, kad sutartis realiai neveikia. Gal teoriškai ji nėra nutraukta, pažeista, bet realiai tokiais atvejais informacija turėtų būti keičiamasi, bent jau tarnybiniais kanalais iškart turėtų būti perduotas paneigimas ar paaiškinimas“, – neabejoja A. Sekmokas.

T. Janeliūnas: jeigu paaiškėtų, kad informacija slepiama, tai – pats blogiausias ženklas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas, pasidalinęs „Ekodom“ informacija savo „Facebook“ paskyroje LRT.lt patvirtino, kad šaltinio laikyti visiškai patikimu negalima, tačiau atkreipė dėmesį, kad apie incidentą, „Ekodom“ teigimu, ne kartą informavo nesusiję šaltiniai.

Jo vertinimu, nepaisant to, kad gedimas įvyko ne pagrindinėje sistemoje, Baltarusija apie tokius incidentus turėtų informuoti Lietuvą.

„Susirūpinti be jokios abejonės reikėtų. Jeigu toks įvykis iš tiesų buvo, svarbesnis dalykas yra, kodėl apie jį nebuvo pranešta institucijoms, buvo nuslėpta informacija. Jeigu paaiškėtų, kad ji iš tiesų buvo nuslėpta, tai yra pats blogiausias ženklas“, – tvirtino T. Janeliūnas.

Jo teigimu, tai rodytų, kad negalima pasikliauti oficialia Baltarusijos institucijų informacija apie tai, kas elektrinėje vyksta.

„Negalime būti tikri, kad net ir rimtiems incidentams įvykus, laiku gausime visą informaciją apie tai, kas ten įvyko. (...) Manau, kad tarpusavio pasitikėjimui praverstų ir platesnės informacijos dalinimasis apie tai, kas vyksta, nes tai mums irgi yra svarbu. Pavyzdžiui, žinoti, kad kažkoks incidentas įvyko, bet jis nekelia grėsmės dėl branduolinių medžiagų išmetimo, nes kitu atveju lieka labai daug erdvės gandams“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.

LRT.lt primena, kad lapkričio pradžioje buvo pranešta apie incidentą, kai Astravo AE sprogo vienas ar keli transformatoriai. Tąkart Baltarusija apie incidentą taip pat neinformavo Lietuvos institucijų ir platesnės informacijos nepateikė. Dėl incidento buvo nutraukta elektros gamyba, ką ir užfiksavo Lietuvos tinklų operatorius „Litgrid“.

Remiantis Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu, valstybės turėtų keistis informacija apie branduolinę grėsmę. Kaip po transformatorių sprogimo LRT.lt informavo Valstybinė atominės saugos inspekcija (VATESI), susitarimas neįpareigoja informuoti apie kitus Baltarusijos AE fiksuotus incidentus.