Verslas

2020.09.14 21:16

Šapoka perspėja dėl neapibrėžtos ekonomikos situacijos: kai tiek rizikų, būkite atsargūs planuodami savo šeimos finansus

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.09.14 21:16

Net ir remdamasi prielaida, kad virusas tarp žmonių plis dar kelerius metus, Finansų ministerija į šiuos ir kitus metus žvelgia santūriai optimistiškai. Spartaus ir laipsniško ekonomikos atsigavimo leidžia tikėtis tiek vidaus vartojimo, tiek eksporto duomenys, tačiau situacija išlieka neapibrėžta, tad kitų metų valstybės iždas planuojamas deficitinis, tai yra išlaidos viršys įplaukas. „Dienos temoje“ – finansų ministras Vilius Šapoka.

– Ministre, kalbama apie ateinančius milijardus, tačiau biudžetas planuojamas deficitinis. Kur nesueina galai?

– Kalbant apie valstybės biudžeto formavimo principus, kai ekonomika sparčiai auga, reikia turėti perteklinius viešuosius finansus. Tas ir buvo 4 metus iš eilės. Kai reikia ekonomiką skatinti, tuomet reikalingas deficitas. Taip jau ekonomika surėdyta. Kalbant apie ateinančius metus, dėl ko mes esame santūriai optimistiški, tai, kad dažnai Lietuvoje mėgstame pasiplakti ir pasakyti, kad pas mus viskas blogai. Tam šiuo metu nėra jokių duomenų, kadangi Lietuvos ekonominė situacija yra viena iš geriausių visoje Europos Sąjungoje. Tiesiog galima palyginti: pirmas ir antras ketvirčiai buvo prastesni, prasčiausias ketvirtis – antras, ekonomikos nuosmukis sudarė vos kiek daugiau nei 4 proc., tuo tarpu euro zonoje vidutiniškai buvo minus 15. Tai dėl to mes esame santūriai optimistiški. Bet rizikų yra begalės ir neaišku, kaip jos materializuosis. Dėl to biudžetas turi būti saugus. Ir ką reiškia saugus – turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais. Antra, mes tikrai turime pristabdyti nebūtinų išlaidų augimą, trečia, mes turime efektyviai investuoti į ateities ekonomikos DNR, kad iš krizės išeitume stipresni ir kad kuo greičiau galėtume pakeisti valstybės skolos trajektoriją tam, kad ji pradėtų mažėti.

Dienos tema. Šapoka: kai tiek rizikų, būkite atsargūs planuodami savo šeimos finansus (su vertimu į gestų k.)

– Jūs pats minėjote rizikas. Biudžetas jau formuojamas, kokios jos pagrindinės įsivardijamos?

– Pagrindinės rizikos, aišku, susijusios su pandemija, nes tikrai nežinome, kaip ji baigsis, nes vakcinos kuriamos, testuojamos, bet šiuo metu mes neturime vakcinos, neturime efektyvių vaistų. Dėl to turime būti atsargūs, o kitas dalykas – yra daug geopolitinių įtampų, daug įtampų tarptautinėje prekyboje. Yra daug neaiškumų, kaip startuos ir kaip bus įgyvendinamas ES ekonomikos atsigavimo planas. Yra daug dalykų, kurie yra tiesiog labai neapibrėžti. Esant tokiai situacijai, turime būti atsargūs.

– Pavasarį ekonomiką ištraukė daugiausia stambioji pramonė. Šitos prognozės dėliojamos vertinant tai, kad stipriausi mūsų eksporto partneriai ganėtinai greitai atsigaus. Iš kur tas optimizmas?

–Tai nėra optimizmas, jis pagrįstas realiais skaičiais. Situacija mūsų prekybos partnerių, pavyzdžiui, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, santykinai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Atitinkamai negalima ignoruoti to, kad Vokietijoje yra tikrai stulbinamo masto ekonomikos skatinimo paketas ir tas atšokimas tikrai labai tikėtinas, atitinkamai ir mūsų eksporto duomenys. Jau šiemet mes matome, kad eksportas trauksis maždaug 7 proc., kitais metais atitinkamai ir bus toks atšokimas.

– Antras faktorius, leidžiantis daryti pozityvias prielaidas dėl ekonomikos, yra vidaus vartojimas. Jūs, valstybės finansus planuodamas, sakote, kad turime būti atsargūs. Kaip elgsis vartotojai, ar tokie pat raginimai elgtis su savo pinigais iš jūsų lūpų skambėtų ir mūsų žiūrovams?

– Taip, iš tiesų, ką mes matome tiek iš statistinių duomenų, tiek iš vartotojų ir verslo lūkesčių, jie tikrai sparčiai auga ir yra bene geriausi visoje Europos Sąjungoje. Kai kalbama apie gyventojus, finansų ministrui visada yra dilema. Didesnis vartojimas – taip, skatintų ekonomikos augimą, bet turime būti atviri ir sąžiningi su žmonėmis. Kai yra tiek rizikų, būkite atsargūs planuodami savo šeimos finansus. Įmonių situacija kiek kita, kadangi kiekviena krizė – atitinkamai ir naujos galimybės. Reikia ieškoti naujų rinkų, reikia kurti naujus produktus. Reikia naudotis dabartine situacija, nes vyksta rinkų pasidalijimas.

– Kai tokia neapibrėžta situacija, verslas iš tikrųjų investuoja šiek tiek vangiau ir ne visi dar spėjo atsigauti po pirmosios pandemijos bangos. Tie, kurie turėjo tuos lašinius, ištirpdė. Dabar iš tiesų yra žingsnis ir valstybei investuoti atsakingai. Jūs minėjote ekonomikos planą, DNR planą, ateities ekonomikos. Valstybės auditoriai yra pastebėję, kad tame plane yra valstybei nebūtinų ir ekonomikos neskatinančių projektų. Ar pažadate, kad formuodami biudžetą atsižvelgsite į tas rekomendacijas?

– Žinoma, kad atsižvelgsime. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad, kai yra didelis neapibrėžtumas, verslas, žinoma, kad linksta mažiau investuoti, nes ateitį sunku prognozuoti, turi įsikišti valstybė ir investuoti tam, kad ekonomika augtų sparčiau, tiek išnaudoti dabartinę situaciją, kad mūsų ekonomika būtų transformuota pažangesnės link. Visas ateities ekonomikos DNR plano mechanizmas sudėliotas taip, kad būtų įtraukta kuo daugiau organizacijų, suformuotas Investicijų komitetas, pristatomos koncepcijos ir konkretūs projektai. Ir pinigai pasieks tik tuos, kur iš tiesų grąža valstybei ir jos žmonėms bus tokia, kokia yra numatyta. Daugybė projektų, tos koncepcijos jau buvo atmestos, ir į Valstybės kontrolės, ir į kitų institucijų įžvalgas, siūlymus tikrai atsižvelgiame.

– Jūsų formuojamą biudžetą tvirtins jau tikriausiai nauja Seimo valdančioji dauguma. Ko palinkėtumėte savo įpėdiniui? Kitaip tariant, kokių grėsmių Seime gali būti dalijant tuos milijardus?

– Kasmet tos grėsmės, žinoma, tos pačios. Kiekvienas Seimo narys matys savaip, kaip iš tiesų padėti Lietuvos žmonėms. Ir tų pasiūlymų įvairių bus už milijardus eurų, nors galimybės visuomet ribotos. Palinkėjimas, manau, būtų tiesiog labai šaltai ir objektyviai vertinti kiekvieną pasiūlymą. Ir elgtis atsargiai, nes situacija neapibrėžta.

– Kai yra toks pereinamasis ir neapibrėžtas laikotarpis, valdžių kaita, ministrų kaita, tampa labai neaišku, kas yra atsakingas, jeigu tie milijardai bus vis dėlto panaudoti ne pagal paskirtį. Jūs prisiimsite dalį atsakomybės?

– Žinoma, kad aš visada prisiimu atsakomybę už savo darbus. Ko aš labai tikiuosi iš būsimo Seimo, iš būsimos Vyriausybės ir būsimo finansų ministro ar ministrės, kad būtų darbų tęstinumas, nes investicijos ateities ekonomikos DNR – tai tikrai šansas Lietuvai, bet kartu ir testas, nes dalyvauja tiek visos ministerijos, tiek daugelis organizacijų, nevyriausybininkai. Aš manau, kad šią situaciją mes turime išnaudoti taip, kad iš krizės išeitume žymiai stipresni.

– Kai yra šitoks bangavimas, ar įmanomas ekonomikos perkaitimas? Ar toks scenarijus visiškai atmetamas?

– Pagal dabartinius skaičius ir pagal mūsų potencialaus BVP prognozę, perkaitimo mes nematome. Ir augsime tikrai žemiau, negu potencialiai galėtume augti. Tačiau mes žinome, kad reikia žiūrėti ne tik į ateinančius metus, bet ir keletą metų į priekį. Ir tai pagrindinis uždavinys tam, kad mūsų skolos išaugimo trajektorija pradėtų lėtėti.

– Ar yra įmanomas ir kaip tai galėtų paveikti dabartines prognozes dar vienas ekonomikos stabtelėjimas, koks buvo pavasarį? Ar tokio masinio uždarymo ir tokio masto uždarymo jau būti nebegalės?

– Viena iš pagrindinių mūsų prielaidų, kaip minėjau, tai, kad viruso pandemija vis dar tęsis, tačiau pandemijos valdymo priemonės nebus tokios drastiškos, kokios daugelyje šalių buvo pandemijos pradžioje. Taip, tikrai nematome tokios galimybės, kad būtų uždarinėjami verslai taip, kaip tas buvo daroma pavasarį. Tačiau neatmetame tų scenarijų, jei atvejų skaičiai pradėtų vėl sparčiau augti, dėl to mūsų prognozės gana konservatyvios.

– Bet ar tas pesimistiškiausias variantas įtrauktas į prognozes, ar yra dar vienas tas pesimistiškas scenarijus, kuris šiandien nebuvo pristatytas?

– Šį kartą apsiribojime vienu scenarijumi, aišku, identifikavę rizikas, kadangi šios prognozės bus pagrindas biudžetui. Tos prognozės gana konservatyvios dėl to, kad su finansais turime elgtis atsargiai.

Populiariausi

Lauko kavinė

Verslas

2020.09.18 10:36

Veryga: keičiama kaukių dėvėjimo tvarka restoranuose – laukti maisto su kauke nereikės kitų atlaisvinimų ar suvaržymų viešojo maitinimo įstaigoms neplanuoja; atnaujinta 12.36

Lietuvos–Baltarusijos pasienis

Verslas

2020.09.18 07:03

Pasienyje prie Medininkų – padidėjęs vilkikų srautas, Klaipėdos uosto veikloje pokyčių nėra Lenkija sako, kad siena su Baltarusija lieka atvira; atnaujinta 12.26

12