Verslas

2020.08.08 07:00

Sėkmės istorija: iš vagonėlio ant ratų išaugo spurgomis garsėjanti kavinė, kurioje lankosi ir prezidentai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.08.08 07:00

Kadaise čia nieko nebuvo, vėliau atsirado vagonėlis, bet to daugelis turbūt nebeprisimena, nes jau daugiau kaip du dešimtmečius magistralėje Kaunas–Klaipėda, abiejose kelio pusėse, stovi kavinė „Nikola“. Bene seniausios pakelės kavinės savininke galinti prisistatyti Diana Alarbied-Majevskaja tvirtina, kad kavinė daugeliui tapo ta vieta, kurioje privalu stabtelėti pradedant atostogas pajūryje, o tarp lankytojų – ir parlamentarai, ir prezidentai.

„Tai buvo labai seniai, mes patys, galima sakyti, atkeliavome iš Kauno, nors buvo mintis tik nusipirkti sodybą poilsiui, bet viskas išsivystė, kaip matote, į verslą“, – apie kavinės pradžią pasakoja dabar jai kartu su seserimi vadovaujanti Diana.

Moteris atkreipia dėmesį, kad meilė Kaunui niekur nedingo, – kavinėje iki šiol kaba nuotraukos, kuriose užfiksuotos įvairios Kauno vietos.

Pačią kavinę prieš daugiau nei 20 metų įkūrė jųdviejų tėtis Nikolajus. Svarstant apie kavinės pavadinimą, pasakoja Diana, atrodė, kad „Nikola“ turėtų būti puikiai atpažįstama ir įsimintina ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams.

Nors kavinės veiklą Diana įvardija kaip pagrindinę, ji toli gražu nėra vienintelė. Toje pačioje vietoje veikia ir motelis. Be to, šeima turi mėsinių galvijų ūkį, kuriame – apie 400 galvijų. Būtent nuo pieno ūkio prasidėjo šeimos veikla.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Apsilankė ir Mongolijos prezidentas su svita

Diana juokiasi, kad iš dalies ji su seserimi nulėmė ir tai, kad šeima išsikraustė iš Kauno, ir tai, kad atsirado verslas.

„Buvome asfalto vaikai“, – juokiasi Diana ir prisimena, kaip kadaise su seserimi tėvų prašydavo keliauti kur nors į kaimą.

Sodyba, kurioje būtų galima praleisti savaitgalius ir pailsėti, – toks buvo pirminis šeimos tikslas. Tačiau galiausiai tai išsirutuliojo į verslą. Pirmiausia – į pieno ūkį, po to – į mėsinių galvijų ūkį, o galiausiai atsirado ir kavinė bei motelis.

Diana prisimena, kad pačioje pradžioje su seserimi ant kelio pardavinėjo pieną ir savo keptus pyragus.

„Taip vienas verslas papildo kitą, – dabar sako ponia Diana. – Prasidėjo viskas nuo to, kad laikydami gyvulius turėjome savo produkcijos ir, kaip ir visi, galvojome apie realizaciją. Turėjome vadinamąjį vagonėlį ant ratų, su juo ir pradėjome. Viskas išaugo į tokius pastatus.“

Dabar iš abiejų kelio pusių jau daugiau kaip du dešimtmečius stovi kavinės „Nikola“, kuriose, kaip sako Diana, lankosi visas Seimas, prezidentai ir kiti žinomi žmonės.

„Pamenu, iš nelietuvių Mongolijos prezidentas buvo atvažiavęs su visa svita. Taip pat pas mus lankosi – tikrai nesuklysiu – visas Seimas. Ir amžiną atilsį prezidentas Brazauskas, ir Landsbergis, ir dabartinis prezidentas Nausėda, nors jis buvo mūsų klientu, kai nebuvo prezidentu, ir prezidentė Grybauskaitė mūsų konservų ragavo ir perka. Pas mus tikrai įdomus kontingentas žmonių“, – sako Diana.

Beje, šioje kavinėje 2000-ųjų pradžioje įsikūrė ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Kadaise ant kavinės sienos kabojo ir tai pažyminti lenta.

Ponia Diana juokiasi, kad kai kurie smalsuoliai tai vis dar prisimena ir kartais pasidomi, tačiau dauguma žmonių jau spėjo pamiršti, o ir lentos nebėra – vieną dieną atvykę prie kavinės darbuotojai ją rado nuluptą.

Dabar paklausta apie partijos įsikūrimą Diana atsako paprastai – praeities nepakeisi.

Pasakojimas, kad spurgos nešamos ir per kelią, – mitas

Diana priduria, kad kai kurie lankytojai, čia atvažiuodavę su tėvais, dabar atvyksta su savo vaikais.

„Per 20 metų mes jau išauginę, galiu sakyti, turbūt antrą kartą. Lankytojai mums atsiunčia nuotraukų, kai jie buvo vaikai ir suposi ant mūsų sūpynių šalia tvenkinio. Dabar jie jau suaugę ir čia važiuoja su savo vaikais. Jie jau turi sentimentų, sako – mums pajūris prasideda nuo spurgų ir šios kavinės“, – šypsosi ponia Diana.

Paklausta, ar spurgos yra būtent tai, dėl ko dažniausiai užsuka klientai, pašnekovė sutinka – jos tikrai pritraukia daug lankytojų. Spurgų paragavę žmonės dažnai apie jas papasakoja ir kitiems.

„Sakyčiau, kad spurgos tikrai garsios ir visi žmonės garsina mūsų spurgas. Mes stengiamės jas daryti tikrai iš širdies. Kuo toliau, tuo daugiau jų iškepame. Mūsų spurgos ne mielinės, jose labai daug varškės, daug kiaušinių, nedaug miltų. Žinoma, jos visada skaniausios, kai ką tik išimtos iš riebalų, ką tik iškeptos“, – pasakoja Diana.

Tačiau priduria – kavinė turi ir kitų patiekalų, kurių niekaip nepavyksta išbraukti iš meniu, nes jų vis teiraujasi lankytojai. Vieni čia atvyksta dėl ukrainietiškų barščių, kiti – dėl šiupininės, vadinamosios saliankos.

Paklausta apie neretai pasakojamą istoriją, kad vienoje kelio pusėje esančiai kavinei pritrūkus spurgų jos nešamos per kelią iš kitos, Diana juokiasi – tai tik iš dalies tiesa.

„Per kelią tikrai nėra nešama, nes tai draudžiama, yra ir tvoros aukščiausios. Čia [kavinėje pakeliui į Klaipėdą] dirba daugiau žmonių, daugiau personalo, o anoje pusėje lygiai taip pat spurgos kepamos, bet, jeigu jų pritrūkstame, taip, pasidalijame krūvį“, – sako Diana.

Pasak moters, jeigu vienoje pusėje esančioje kavinėje susidaro eilė ir klientai nenori laukti, bėgti per kelią jiems taip pat nereikia – kavines jungia keliukas, kuriuo iš vienos pusės galima pervažiuoti į kitą.

Pačioje pradžioje dirbdavo paromis

Apsilankius kavinėje antradienio rytą čia jau šnekučiuojasi žmonės, prie baro rikiuojasi norinčiųjų užsisakyti eilė. Ponia Diana tikina – vasarą toks vaizdas gana įprastas.

Atkreipus dėmesį, kad dar tik 9 valanda ryto, o kavinė nuo Vilniaus nutolusi per 200 km, nuo Kauno – per 100 km, o nuo Klaipėdos – daugiau kaip per 100 km, pašnekovė šypsosi – juk visi nori greičiau pagauti saulę pajūryje.

„Vasarą tai yra įprastas vaizdas. Žmonės savo laiką planuoja, visada visko nori greitai ir į pajūrį nori greitai. Juk visi tai žinome – norisi kuo greičiau tą saulę sugauti. Užtat ir išvažiuoja kuo anksčiau“, – sako Diana.

Anot jos, vaizdas būtų visai kitoks, jeigu čia lankytumės šaltuoju metų laiku, ir dar kitoks, jeigu šiuo metu dėl pandemijos nebūtų taikomi apribojimai turistams.

Prasidėjus rugsėjui, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, klientų srautas sumažėja ir dažniau apsilanko tik nuolatiniai klientai.

„Žinoma, kadangi nemažai Lietuvos žmonių turi įsigiję apartamentus vienoje ar kitoje pajūrio vietoje, tai savaitgaliais pagyvėjimas yra, bet mes esame tas meteorologinių sąlygų barometras. Jeigu oras geras, lankytojų yra, jeigu oras prastesnis, automatiškai lankytojų sumažėja“, – sako Diana.

Paklausta, ar užklupus prastiems orams nekyla noras pakeisti darbo laiko, pašnekovė juokdamasi perklausia: „Pakeisti orų?“

Vis dėlto keisti darbo laiko kavinė neketina. Anot ponios Dianos, pačioje pradžioje kavinė dirbo paromis ir tuo metu tai apsimokėjo, tačiau dabar prie to grįžti nenorima – pailsėti turi ir čia dirbantys.

Atidaryti pakelės kavinę dabar pataria tik ekstremalių pojūčių mėgėjams

Paklausta, ką patartų kavinę pakelėje įsteigti norinčiam žmogui, Diana suabejoja ir tvirtina – dabar tokių kavinių labai daug, todėl tam ryžtis turėtų tik drąsiausieji.

„Kas kažkiek kilometrų galite rasti kavinę. Kurią nori aplankyti, kiekvienas pasirenka pagal save – ar tai būtų maistas, ar aplinka, ar aptarnavimas. Manyčiau, kad pradėti nuo nulio yra gana sunku, nes žiemos periodas yra sunkiausias, o jis Lietuvoje gana netrumpas. Jeigu mėgsti ekstremalumą, gali bandyti“, – sako Diana.

Pašnekovė pripažįsta, kad pati galbūt ir ryžtųsi viską pakartoti, nes jos šeimai tai pavyko gana sklandžiai ir tarsi susidėliojo savaime. Tiesa, atidaryti kavinės kitur nenorėtų.

„Žinot, sakykime, apie tai negalvojau, nes buvo daug prašymų ir pačiuose Raseiniuose – atidarykite, mums bus arčiau. Bet čia šeimos verslas. Mes galvojame, kad kur mūsų nėra, ten gali nukentėti ir kokybė. Užteks tiek, kiek turime, nes yra papildomas verslas – ūkis. Turime savo perdirbimą, savo gamybą, tų darbų tikrai pakanka“, – neabejoja Diana.

Moteris tikisi, kad verslas ir toliau išliks šeimoje. Nors pačios Dianos vaikai dar maži, ji viliasi, kad galiausiai jie kavine susidomės: „Mano vaikai dar maži, bet mielai padeda, ir klientai labai įvertina, kai vaikai jiems atneša spurgytę. Nežinomas tas kelias. Žinoma, norėčiau, kad kažkuris perimtų.“

Pasiteiravus, ar kojos nepakišo pandemija ir karantinas, Diana atsidūsta – šis laikotarpis sunkus buvo visiems.

„Kai buvo pradžia, dar bandėme dirbti, bet paskui pamatėme, kad visi griežtinimai, draudimai sustabdė visą eismą, todėl natūraliai ir mes kažkuriam laikotarpiui sustabdėme savo veiklą. Buvo sunku, atsirado ir skolų – dabar jas atiduodame, bet, manau, viskas bus gerai“, – sako Diana.

Ji priduria – kaip ir daugeliui verslų, tai buvo proga atsinaujinti. „Manau, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – šypsosi pašnekovė.