Verslas

2020.01.16 14:28

Rimantas Mažulis. 5 inovacijos, per metus pakeitusios prekybos rinką

Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims2020.01.16 14:28

Mažmeninės prekybos tinklai bei kiti prekybininkai praėjusiais metais didino savo investicijas į inovacijas ir savo pirkėjams pristatė ne vieną naujovę. Didžiosios prekybos įmonės Lietuvoje ne tik sparčiai plėtė savitarnos kasų apimtis, bet ir pirmą kartą pirkėjams pasiūlė savitarnos skenavimo galimybes.

Be to, vidinius procesus įmonės efektyvino ir klientų patirtis gerino pasitelkusios elektroninių etikečių bei parduotuvių darbuotojų komunikacijos technologijas. Išskiriame 5 svarbiausias mažmeninės prekybos sektoriaus inovacijų diegimo tendencijas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Parduotuvėse – 25 proc. daugiau savitarnos kasų

2019-uosius inovacijų taikymo mažmeninės prekybos srityje požiūriu galima laikyti proveržio metais. Prekybos įmonės Lietuvoje priklausomai nuo segmento savo investicijas į inovacijas didino net iki 30 proc. Aktyviausi buvo didieji rinkos žaidėjai, tačiau technologijų galimybes išnaudoti ir savo procesus efektyvinti siekė ir mažesni prekybininkai, vaistinės, remonto ir statybų prekių parduotuvės bei maitinimo įstaigos.

Nors savitarnos kasos Lietuvoje jau seniai nebėra naujovė, tačiau prekybininkai joms skyrė ypač didelį dėmesį. Savitarnos kasų skaičius šalies parduotuvėse per praėjusius metus išaugo maždaug ketvirtadaliu. Parduotuvėse savitarnos zonoms skiriamas ir vis didesnis plotas, o savarankiškai atsiskaityti už prekes vis dažniau gali ne tik didžiųjų tinklų parduotuvių didmiesčiuose, bet ir pirkėjai regionuose. Be to, išbandomos skirtingos savitarnos kasų koncepcijos – atskiros savitarnos zonos atsiskaitantiems grynaisiais, banko kortele, express savitarnos kasos ir pan.

Prekybininkai aktyviai investavo ne tik į savitarnos kasų kiekio didinimą, bet ir technologinių sprendimų kokybę bei pažangumą. Pavyzdžiui, aktyviai domėtasi naujove – automatinio pirkėjo amžiaus nustatymo sistema, kuri leidžia išvengti būtinybės dalyvauti darbuotojui, kuomet perkami tabako ar alkoholio gaminiai. Šią naujovę pernai savo pirkėjams jau pristatė Estijos prekybininkai, o ateityje ji, tikėtina, atkeliaus ir į Lietuvą.

Savitarnos skenavimo sprendimai pasiteisino

Du didieji mažmeninės prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Rimi“ – pirmą kartą Lietuvoje pirkėjams pristatė nemažai atgarsio sulaukusią naujovę – savitarnos skenavimo sprendimus. Jie leidžia į pirkinių krepšį dedamas prekes pirkėjui vaikštant po parduotuvę nusiskenuoti pačiam, o išeinant iš parduotuvės paprasčiausiai susimokėti už pirkinius atsiskaitymo zonoje.

Šis sprendimas jau spėjo pasiteisinti, ir dar turi daug potencialo. Lietuvoje naudojimasis savitarnos skenavimu šiuo metu siekia iki 20 proc., kai tuo metu Estijoje jau pasiektas 30 proc., o tokiose šalyse kaip Švedija – net 60 proc. rodiklis.

Be abejo, vartotojams reikia laiko priprasti prie naujovių. Kartu prekybininkams svarbu ir patiems edukuoti vartotojus, aiškiai pirkėjams iškomunikuoti siūlomų inovacijų privalumus. Tačiau tendencija aiški – visų savitarnos sprendimų naudojimas sparčiai auga, o verslui tai leidžia didinti procesų efektyvumą ir optimizuoti kaštus.

Elektroninių etikečių revoliucija

Kita svarbi pagreitį įgaunanti inovacija yra elektroninės kainų etiketės, kurias šiuo metu bent dalyje savo parduotuvių naudoja jau beveik visi šalyje veikiantys didieji prekybos tinklai. Šio sprendimo suteikiamais privalumais taip pat naudojasi ir vaistinės, degalinių parduotuvės ir kiti prekybininkai.

Elektroninių etikečių, kaip ir kitų inovacijų taikyme, pernai priešakyje išliko maisto prekybos tinklai. Intensyvi konkurencija šiame segmente bei didelės jame veikiančių įmonių veiklos apimtys lemia poreikį ieškoti sprendimų, kurie padėtų automatizuoti ir tokiu būdu efektyvinti įvairius procesus. Elektroninės kainų etiketės yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip technologijos leidžia taupyti darbuotojų darbo laiką ir įmonės resursus.

Vien viena elektroninė etiketė per dieną leidžia sutaupyti nuo 30 sekundžių iki 2 minučių darbuotojų darbo laiko, o tuo pačiu suteikia galimybes operatyviai taikyti lanksčią kainodarą.

Daugiau galimybių pirkti internetu

Apžvelgiant mažmeninę prekybą, būtina paminėti ir elektroninės prekybos segmento augimą. Pernai galimybę užsisakyti maisto prekes internetu ir gauti produktus į namus Baltijos šalyse pasiūlė dar du rinkos dalyviai – „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinklai. Jie prisijungė prie „Maximos“, kuri šioje rinkoje jau įsitvirtinusi su prekės ženklu „Barbora“.

Kaip elektroninėje prekyboje seksis naujiems žaidėjams, parodys laikas, tačiau prekyba internetu įmonėms neabejotinai yra itin patraukli ir daug žadanti sritis. Kartu elektroninės prekybos plėtrą lydi ir įvairių prekybos inovacijų diegimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje prekybininkai šiandien jau naudoja visą spektrą internetu užsakytų prekių pristatymo ir atsiėmimo sprendimų – pristatymą į namus per kurjerius, maistomatus ir paštomatus, pirkinių atsiėmimą neišlipant iš automobilio (drive through). Ypač sparčiai plečiamas paštomatų tinklas, o lygiagrečiai turėtų daugėti ir maistomatų.

Sprendimais, kurie pirkėjams leidžia internetu užsakytas prekes jiems patogiu metu atsiimti specialiose pirkinių stotelėse, šiandien domisi ne tik maisto prekybos tinklai, bet ir kiti prekybininkai – pavyzdžiui, vaistinės.

Dėmesys vidaus procesams ir pirkėjui patirčiai

Ne visus technologinius sprendimus, kuriuos diegia prekybininkai, tiesiogiai pastebi pirkėjai. Pavyzdžiui, stipriai išaugo susidomėjimas vidinius prekybos įmonių procesus optimizuoti leidžiančiais sprendimais – parduotuvių užduočių valdymo ir darbuotojų komunikavimo sistemomis.

Šioje srityje Lietuvoje iš esmės dar žengiami tik pirmieji žingsniai, tačiau technologinių sprendimų, kurie leistų efektyviau organizuoti parduotuvių darbą, poreikis yra labai ryškus. Apskritai prekybininkai šiandien domisi praktiškai kiekviena galimybe efektyvinti ir automatizuoti veiklos procesus, todėl palankiai vertinamos kone visos inovacijos, kurios galėtų suteikti tokias galimybes.

Taip pat labai aktualūs yra pirkėjų patirties gerinimo klausimai. Tai lemia, kad, be visų kitų sprendimų, vis dažniau prekybininkai pasitelkia ir pažangias darbuotojų komunikacijos parduotuvėje sistemas. Jos yra ypač naudingos didelio ploto parduotuvėse – pavyzdžiui, remonto ir statybos prekių. Būtent šiame segmente į Lietuvos rinką žengus naujam žaidėjui ir išaugus konkurencijai įmonės pernai ėmė aktyviau ieškoti galimybių gerinti pirkėjų aptarnavimą.

Prognozuojama, kad šiemet prekybininkų dėmesys inovacijoms nemažės, o automatizacijos ir optimizacijos sprendimai ir toliau bus aktyviai diegiami. Greitu metu Lietuvos rinkoje gali būti pradėtos taikyti vaizdo atpažinimo technologijos, automatiškai matuojančios prekių likučius ar analizuojančios vartotojų elgesį, taip pat automatinio pirkėjo amžiaus patvirtinimo sprendimai, automatinio prekių papildymo sistemos ir kitos inovacijos.

Komentare pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė