Verslas

2019.12.31 20:18

„Smart-ID“ tapo nauju sukčių taikiniu – gali pasisavinti tūkstantines sumas

Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.31 20:18

Per šventinį laikotarpį bankai fiksuoja augantį apgavysčių skaičių elektroninėje erdvėje. Sukčių įrankiu tapo ne tik elektroninė prekyba, bet ir jungimosi prie elektroninės bankininkystės „Smart-ID“ sistema. Informacinių technologijų ir bankininkystės ekspertai neatmeta, kad ir elektroninės sistemos gali turėti spragų, tačiau dažniausiai nuo savo sąskaitų sukčiams raktus įteikia patys žmonės.

Labai svarbu, kad niekada neįvestumėte tik jums žinomus „Smart-ID“ PIN 1 ir PIN 2 kodų, jei patys neinicijavote mokėjimo operacijų.

Mokyk nemokęs, vis tiek atsiranda, kurie patiki sukčių vilionėmis. Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjo apgavysčių, kai atsitiktiniu būdu bandoma suvesti bankų klientų atpažinimo kodus, su kuriais jungiamasi prie internetinio banko ir per „Smart-ID" programėlę telefone, ar net paskambinus prašoma įvesti PIN kodus.

Žinios. Naujųjų metų šventėje Vilniuje sutrumpinti fejerverkai – sekama kitų šalių pavyzdžiu

Pasak SEB banko, sukčiai tokiu būdu per pastaruosius du mėnesius apgavo iki 20 jų klientų. Pasisavintos sumos nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų. Didžiausia – 4,5 tūkstančio.

„Smart-ID“ programėlė yra naudojama tam, kad pasijungti ir vykdyti kažkokią operaciją. Tam yra du raktai: vienas raktas yra pirmasis tam, kad pasijungti prie kažko, antrasis raktas jau atidaro bet kokias operacijas su mūsų sąskaita. Ar jis skambintų, ar tai būtų elektroninė parduotuvė, ar tai būtų interneto svetainė, kuri yra ne bankas, jei mūsų paprašo pasijungimo duomenų, mes jokiu būdu jų negalime atiduoti“, – pastebi informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys sako, kad apskritai saugių elektroninio prisijungimo prie bankų būdų nėra. Tačiau elektroninėmis technologijomis nesinaudoti būtų žingsnis atgal.

„Galbūt reiktų labiau pasitikėti tomis prisijungimo priemonėmis, kurios tų skylių turi mažiau: generatorius, mobilus parašas. Kai tu turi tik mobilųjį įrenginį ir čia suvedi kažkokį skaičių, tai yra dar didesnė saugumo iliuzija“, – teigia jis.

K. Kupšys tikina, kad į elektroninį saugumą turi daugiau investuoti valstybė.

„Ką padarė estai, bet ko nepadarėme mes, ten su kiekviena kortele, su kiekviena ID kortele, su kiekvienu asmens pažymėjimu yra ir prisijungimo galimybė. Pas mus ji yra apipinta gausybe problemų, gausybe įvairiausių papildomų prietaisų“, – sako jis.

Pastebėjus apgavystes, reikia kuo skubiau kreiptis į banką ir policiją. Momentiniai mokėjimai įvykdomi akimirksniu. O kai lėšos įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga. Pasak K. Kupšio, nukentėjusiųjų nuo sukčių srautas gali pasipilti baigus švęsti naujuosius.