Verslas

2019.12.18 05:30

Aktualu kiekvienam: svarbiausi pokyčiai, kurie palies mūsų pinigines nuo 2020 metų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.18 05:30

Antradienį Seimas pritarė kitų metų biudžetui. Kartu su biudžetu nuo kitų metų įsigalioja ir mokesčių pakeitimai, nauji išmokų dydžiai, kurie palies kiekvieną šalies gyventoją. 

LRT.lt pateikia svarbiausius mokesčių pakeitimus, kurie įsigalios jau nuo kitų metų.

Didesnis mokesčių progresyvumas

Seimas pritarė, kad jau nuo 2020 metų būtų įvestas didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gaunantiesiems didesnes pajamas. Nuo 27 proc. jis bus padidintas iki 32 proc.

2020 metais 32 proc. GPM tarifu bus apmokestintos pajamos, kurios viršys 84 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) per metus.

VDU dydis 2020 m. sieks 1,241 tūkst. eurų. Vadinasi, jau nuo kitų metų žmonių pajamos, kurios viršys apie 8,6 tūkst. eurų per mėnesį (5,2 tūkst. eurų į rankas), bus apmokestintos 32 proc. tarifu, taigi, mokesčiams teks atseikėti daugiau, o nuo 2021 m. 32 proc. tarifas bus taikomas pajamoms, viršijančioms apie 6,2 tūkst. eurų (apie 3,7 tūkst. eurų į rankas).

Gyventojų pajamos, 2020 m. siekiančios iki 8,6 tūkst. eurų (popieriuje) per mėnesį, o 2021 m.iki 6,2 tūkst. eurų (popieriuje) per mėnesį, bus apmokestinamos kaip ir anksčiau – 20 proc. tarifu.

GPM didinimas į šalies biudžetą 2020 m. papildomai atneš apie 8 mln. eurų, o 2021 m. – 15 mln. eurų.

Remiantis 2018 m. informacija, šalyje yra 2,217 tūkst. asmenų, gaunančių daugiau nei 84 VDU per metus, o gaunančių virš 60 VDU – 5,915 tūkst.

Įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

NPD didės 50 eurų

2018 metais Seimas palaimino naują mokesčių reformą. Vienas iš jos tikslų – nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tai dydis, nuo kurio nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

Pagal planą NPD 2019 metais siekė 300 eurų, 2020 metais turėjo didėti iki 400 eurų, o 2021 metais – iki 500 eurų. Tokiu būdu milijonui šalyje dirbančių gyventojų pajamos per 3 metus turėjo padidėti 1 mlrd. eurų.

Tačiau nepadidės. Dėl per didelės finansinės naštos šalies biudžetui NPD 2020 metais didės lėčiau – iki 350 eurų, o 2021 metais – iki 400 eurų. NPD bus taikomas visiems, uždirbantiems iki 2 VDU (apie 2,48 tūkst. eurų popieriuje).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad dėl NPD padidinimo 50 eurų asmenys, uždirbantys iki 2 VDU per mėnesį, gaus apie 10 eurų didesnes pajamas jau kitais metais.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad NPD didinimas iki 350 eurų valstybei papildomai kainuos 100 mln. eurų. Tiek nebus surinkta į šalies biudžetą GPM mokesčio. NPD didinimas iki 400 eurų papildomai kainuos dar 90 mln. eurų.

Įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

Platesnis NT mokesčio tarifas

Seimas taip pat pritarė ir siūlymui nuo kitų metų sumažinti neapmokestinamąją nekilnojamojo turto (NT) dalį iki 150 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų asmenų, kurių turima visų NT objektų vertė viršys 150 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti NT dalis bus apmokestinama 0,5 proc. tarifu. Vadinasi, jeigu asmuo turi NT už 200 tūkst. eurų, 50 tūkst. eurų sumai bus taikomas 0,5 proc. metinis NT tarifas, tai yra 250 eurų per metus.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT apmokestinamoji vertė sumažinta nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.

Iš NT mokesčio kitais metais į šalies biudžetą tikimasi surinkti vos apie 2,5 mln. eurų. 2018 metais iš NT mokesčio į biudžetą buvo surinkta apie 1,8 mln. eurų.

Projektas kritikuotas, neva didžiąją mokesčio dalį sumokės Vilniaus gyventojai, o surinkti pinigai keliaus į valstybės, o ne į savivaldybių biudžetą. Nuogąstaujama, kad dėl mokesčio gali nukentėti ir vieniši asmenys.

Iki šiol NT mokestis buvo taikomas turto vertei, viršijančiai 220 tūkst. eurų, ši turto dalis buvo apmokestinama 0,3 proc. tarifu.

Įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

Automobilių registracijos mokestis

Seimas pritarė ir kitam siūlymui – siekiant sumažinti aplinkai taršių automobilių skaičių Lietuvoje buvo priimtas automobilių registracijos mokestis.

Nuo 2020 metų liepos 1 dienos, keičiant transporto priemonės registraciją, vadinasi, įsigyjant automobilį ar keičiantis automobilio savininkui, teks mokėti papildomai.

Mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų bei bus pradedamas taikyti automobiliui viršijant 130 g/km CO2. Kuo taršesnis automobilis, tuo mokėti reikės daugiau. Didesnis mokesčio tarifas bus taikomas dyzeliniams automobiliams. Pavyzdžiui, dyzeliniai automobiliai, kurie į aplinką išmeta 131–140 g/km CO2, bus apmokestinti 30 eurų, benzininiai – 15, o dujiniai – 13,5 euro.

Pavyzdžiui, įsigyjant vieną populiariausių automobilių šalyje – 2005–2010 metų Volkswagen Passat su 1,9 litro darbinio tūrio dyzeliniu varikliu, papildomai gali tekti sumokėti 90 eurų.

Automobilio registracijos mokestį teks susimokėti „Regitroje“.

Planuojama, kad tai į biudžetą padės papildomai surinkti apie 19–20 mln. eurų kasmet. Dalį surinktų pinigų ketinama skirti miškų sodinimui. Jų kasmet Lietuvoje planuojama pasodinti po 1000 hektarų.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad automobilių registracijos mokestis kiekvienais metais palies apie 200 tūkst. asmenų.

Įsigalios nuo 2020 metų liepos 1 dienos.

Augs pensijos

Seimas taip pat pritarė ir naujam pensijų indeksavimui. Dėl to nuo kitų metų pensijos turėtų augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.

Jau nuo 2020 metų sausio 1 dienos vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą padidės 30 eurų – nuo 365 iki 395 eurų. Vidutinė senatvės pensija augs 29 eurais – nuo 345 iki 374 eurų.

Seimas taip pat pritarė ir prezidento siūlymui dėl dar didesnio pensijų indeksavimo. Dėl to kiekvienas pensininkas prie minėtos sumos nuo Naujųjų metų gaus papildomai apie 3,5 euro.

Prezidento siūlymas papildomai 3,5 euro didinti pensijas iš šalies biudžeto pareikalaus apie 32 mln. eurų.

Manoma, kad pensijų padidinimas ir spartesnis indeksavimas leis sumažinti pensininkų skurdą. Šiuo metu apie 40 proc. šalies pensininkų gyvena santykiniame skurde.

Įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

Didės pelno mokestis bankams

Ilgą laiką valdantieji kalbėjo apie bankų aktyvų apmokestinimą. Tačiau iš ekspertų sulaukus kritikos, kad mokestis bus perkeltas gyventojams, pasiūlyta alternatyva – nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokestį kredito įstaigoms, kurių pelnas per metus viršija 2 mln. eurų.

Tokiam siūlymui Seimas pritarė, todėl jau nuo kitų metų kredito įstaigos mokės 5 proc. didesnį pelno mokestį. Kitiems juridiniams asmenims Lietuvoje taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno, todėl skaičiuojama, kad, 5 proc. padidinus pelno mokestį, į šalies biudžetą būtų surinkta papildomai apie 20 mln. eurų.

Priimtas įstatymas įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos ir galios iki 2022 metų. Vėliau įstatymo galiojimas gali būti pratęstas. Vienas iš šio įstatymo iniciatorių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V. Ąžuolas teigia, kad toks sprendimas priimtas konsultuojantis su Finansų ministerija, baiminantis, kad Europos Centrinis Bankas gali turėti pastabų dėl įstatymo.

Lietuvos bankų asociacija šalies prezidento Gitano Nausėdos žada prašyti, kad šis vetuotų įstatymą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

„Vaiko pinigai“ kils iki 60 eurų

2020 metais nuo 50 iki 60 eurų didės ir „vaiko pinigai“. Nepasiturinčioms, neįgalių vaikų šeimoms „vaiko pinigai“ didės nuo 70 iki 100 eurų.

Taip pat buvo pritarta, kad nuo 2021 metų universalios vaiko išmokos dydis numatomas 70 eurų, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – 110 eurų.

Skaičiuojama, kad „vaiko pinigų“ padidinimas 10 eurų valstybei kitais metais kainuos apie 149 mln. eurų. Planuojama, kad universalią išmoką kitais metais gaus apie 521,9 tūkst. vaikų. Papildomai skiriamą išmoką – 151,6 tūkst. vaikų.

Taip pat visi šalies pirmokai ir priešmokyklinukai nuo kitų metų mokyklose gaus nemokamą maitinimą.

Skaičiuojama, kad 2020 metais priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamiems pietums iš valstybės biudžeto papildomai reikės skirti apie 8,6 mln. eurų. Vėliau kasmet papildomai reikės apie 17,4 mln. eurų.

Akcizinės prekės bus apmokestinamos papildomai

Siekiant surinkti daugiau pinigų į šalies biudžetą, nuo kitų metų bus taikomi didesni akcizai alkoholiui, kaitinamajam tabakui ir degalams.

Akcizo tarifas etilo alkoholiui nuo kitų metų kovo 1 didės nuo 1,832 tūkst. iki 2,025 tūkst. eurų (t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Padidinus akcizo tarifą etilo alkoholiui dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.

Standartinis akcizo tarifas bešviniam benzinui jau nuo kitų metų pradžios didės nuo 434,43 iki 466 eurų (t. y. 7,3 proc.) už 1000 litrų produkto. Akcizo tarifas gazoliui – nuo 347 iki 372 eurų (t. y. 7,2 proc.) už 1000 litrų produkto. Benzino kaina dėl mokestinių veiksnių turėtų didėti apie 0,04 euro už litrą.

Akcizas didės ir „žaliajam“ dyzelinui. Jo kaina didės nuo 56 iki 60 eurų (t. y. 7,2 proc.) už 1000 litrų produkto. Prezidentas yra siūlęs ūkininkų naudojamą dyzeliną apmokestinti iki 146 eurų, tačiau tam Seimas nepritarė.

Akcizas kaitinamajam tabakui nuo 2020 metų kovo 1 dienos didės net 65 proc. – nuo 68,6 iki 113,2 euro. Dėl to 20 vienetų kaitinamojo tabako cigarečių pakelis pabrangtų apie 0,33 euro. Į šalies biudžetą tai turėtų surinkti papildomai apie 6 mln. eurų pajamų.

Skaičiuojama, kad visi minėti akcizų padidinimai šalies biudžetą papildys 42 mln. eurų.

Akcizo tarifas etilo alkoholiui bei kaitinamajam tabakui įsigalios nuo 2020 metų kovo 1 dienos. Akcizo tarifai degalams įsigalios jau nuo kitų metų sausio 1 dienos.