Verslas

2019.09.23 19:48

Svarstymai jau kitąmet uždrausti glifosatą neramina prie jo įpratusius ūkininkus

Salomėja Pranaitienė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.23 19:48

Nuo kitų metų liepos siūloma Lietuvoje uždrausti naudoti prieštaringai vertinamą herbicidą – glifosatą. Tokios Augalų apsaugos įstatymo pataisos įregistruotos Seime.

Europos Komisija yra pratęsusi glifosato naudojimo terminą tik iki 2022-ųjų pabaigos, tačiau pasak pataisų iniciatorių, atsižvelgiant į kitų Europos šalių patirtį bei visuomenės nerimą dėl galbūt onkologines ligas sukeliančio glifosato ir neigiamo poveikio aplinkai, jo atsisakyti Lietuvoje reikėtų jau nuo kitos vasaros. Žemdirbiai sako, kad kol kas nėra pakaitalo dabar plačiai žemės ūkyje naudojamo glifosato preparatams, tad dėl ankstyvo draudimo jie patirs nuostolių.

Pasak agronomo Alvydo Ivanavičiaus, nuėmus rapsus greta esantys laukai atrodė vienodai, o dabar to, kuris purkštas glifosatu, ražienos švarios, jas tereikia užarti ir pavasarį sėti. Kitame gausu nuo pabirusių grūdų pridygusių rapsų, varpučio, kitų piktžolių – čia glifosatas nenaudotas. Tad intensyvių ūkių savininkai mano, kad siūlymas nuo kitų metų liepos Lietuvoje uždrausti šį preparatą yra per ankstyvas.

„Teks arba daugiau žemę dirbti, arba naudoti brangesnes priemones. O naudojant kitas priemones, kaštai dvigubai didesni“, – sako Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vyr. agronomas Alvydas Ivanavičius.

Lietuvoje įregistruoti 27 herbicidai, turintys glifosato. Augalininkystės tarnybos duomenimis, Lietuvoje pernai glifosato parduota dvigubai mažiau negu 2016 m. Augalų apsaugos specialistai sako, kad laikantis reikalavimų šį chemikalą naudoti saugu, per tam tikrą laiką jis suyra.

Blogiausia, kai šiuo chemikalu, likus kelioms savaitėms iki javapjūtės, purškiami javai, kad grūdai išdžiūtų. Tokių atvejų mažėja, o pastaraisiais metais to daryti neleidžiama. Maisto ir veterinarijos tarnyba jau kelerius metus tiria maistinius grūdus, grikius ir jų produktus, ar juose nėra glifosato. Tarnyba daugiau glifosato, nei yra leidžiama, yra aptikusi grikiuose.

„Kasmet tiriame 40–50 grūdų mėginių. Planas sudaromas atsižvelgiant į į finansavimą, nes vienas glifosato tyrimas kainuoja apie 140 eurų“, – sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Algintė Serapinaitė.

Pasak įstatymo pataisų iniciatorių, atsižvelgiant į kitų Europos šalių patirtį bei visuomenės nerimą dėl galimai onkologines ligas sukeliančio preparato, jį uždrausti Lietuvoje reikėtų jau nuo kitų metų liepos. Europos Komisija yra pratęsusi šio chemikalo naudojimo terminą iki 2022-ųjų pabaigos, tačiau šalys pačios gali atsisakyti jo anksčiau.

„2015 m. Tarptautinis Vėžio institutas yra pripažinęs, kad glifosatas gali būti vėžio sukėlėjas. Mokslas jau įrodo praktiškai, kad dėl glifosato poveikio žmogaus organizme gali išnykti gerieji mikroorganizmai, tokiu būdu žmogus patenka į rizikos grupę dėl įvairių kitų susirgimų – grybelinių, taip pat ir onkologinių.

Mokslininkai teigia, kad žalos žemės ūkiui (uždraudus naudoti glifosatą) nebūtų, nes Europa skatina naudoti sėjomainą, įterptines kultūras. Tokiu būdu piktžolės išnyktų, dirvožemis pagerėtų“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys.

Pasak žemdirbių, Lietuvoje glifosatą uždraudus anksčiau, jie patirs nuostolių.

„Neturime pakaitalo, o jei jis ir atsiras – tai bus brangu. Žemdirbiai eilinį kartą liks blogesnėse konkurencinėse sąlygose negu artimų šalių žermdirbiai“, – sako Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.

Pirmoji ES glifosatą uždraudė Austrija, prie jos jungiasi Vokietija ir Prancūzija, nuo kitų metų pradėsiančios riboti šį chemikalą žemės ūkyje.

Plačiau – Panoramos reportaže nuo 8.30 min.

Panorama. Nors naudojamas glifosatas kelia nerimą dėl onkologinių ligų grėsmės, ūkininkai neskuba jo atsisakyti