Vienas pirmųjų, pradėjusių kalbėti apie įvairovės ir įtraukties valdymą Europoje, yra vokietis Michaelas Stuberis, pastaraisiais metais konsultuojantis įmones, įstaigas ir institucijas visame pasaulyje. Ekspertas šiandien pasakoja, kad įvairovės ir įtraukties temos yra bene labiausiai skatinančios verslo spurtą, tačiau tai pastebi tik retas darbdavys. Kokios naudos atneštų įvairovė darbo vietoje ir nuo ko pradėti ją skatinti?
Apie įvairovę ekspertas įžvalgomis dalinsis ir tarptautinėje konferencijoje „Neatskleistas įvairovės potencialas“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Įvairovė nėra nuskriaustųjų globojimas
M. Stuberis teigia, kad įvairovė dažnai klaidingai suprantama kaip vien tik parama pažeidžiamoms ar atskirtyje esančioms grupėms, ieškant būdų, kaip juos paskatinti labiau įsitraukti į kasdienius įmonių procesus.
„Kalbėjimas apie įvairovę tikrai nėra žmonių skirtybių analizavimas ar pastangos įtraukti tuos, kurie pagal tam tikras socialines normas yra užribyje. Dažnai įmonėse koncentruojamasi, pavyzdžiui, į vienišų motinų gerovę, tačiau į heteroseksualų-baltaodį-negalios neturintį-vidutinio amžiaus vyrą visiškai nekreipiama dėmesio. Įvairovė yra visai ne apie tai. Ji kalba apie individualų žmogų, jo poreikių darną su kitais individais nepriklausomai nuo lyties, rasės, seksualinės orientacijos ar socialinės padėties“, – sako M. Stuberis.
Paklaustas, kaip atskirti, ar įmonėje suvokiama įvairovės svarba, jis pataria patyrinėti aplinką.
„Vos įžengus į tam tikrą įstaigą, aš, kaip turintis patirties, galėčiau pasakyti, kiek įvairovės yra joje: apie tai liudija žmonių apranga, elgsena, bendravimo manieros. Jei darbuotojų apranga skirtinga, jie bendrauja laisvai, reiškia savo emocijas, tikėtina, kad tokioje darbo vietoje įvairovė žydi. O tai, aišku, atsispindi ir verslo pasiekimuose“, – sako ekspertas.
Pasak jo, įvairovė darbo vietoje yra neišnaudotas potencialas, kuris gali paskatinti verslo augimą, kurį sukuria ne kas kitas, o įmonės darbuotojai. O jie bus efektyvūs tik tuomet, jei jausis reikalingi, nevaržomi ir jiems bus žadama kur kas daugiau nei galima nupirkti už pinigus.
Padeda pritraukti ir talentų, ir klientų
Kalbant apie vis spartėjančią pasaulio ekonomiką, kai ypač skaitmeniniuose versluose reikia daugiau specialistų, nei rinka gali pasiūlyti, M. Stuberis sako, kad dažnas darbdavys jau supranta, jog geram profesionalui reiks ne tik gero atlyginimo. Tiksliau, tai yra mažiausia, ką galima pasiūlyti kompetentingam, geidžiamam specialistui.
„Darbuotojams reikia komforto. Tačiau ne to, kuris užliūliuoja ant laurų, o to, kuris leidžia dirbti tada, kai jautiesi efektyviausias ir kai einant į darbą nereikia slėpti, kas iš tikrųjų esi. Ir net nebūtina kalbėti apie tokius subtilius dalykus kaip seksualinė orientacija, pakanka užsiminti vien tik apie lytį. Yra žmonių, kurie savo darbo vietoje negali atskleisti, kad yra trečiosios lyties atstovai. Tačiau kur kas daugiau tokių, kurie bijo prisipažinti, jog yra mamos, kelių vaikų tėčiai ar planuoja šeimą, nes darbdaviui tai neva asocijuojasi su rūpesčiais“, – sako M. Stuberis.
Tiesa, jis pataria domėtis įvairovės įgyvendinimu ne tik kalbant su darbuotojais, bet ir su klientais. Nesvarbu, kokios srities verslas yra vystomas, žmogaus vertinimas nešališkai, nepriskiriant jo tam tikroms kategorijoms, gali tapti kertiniu kriterijumi, ar pirkti jūsų paslaugą, ar ne.
„Įvairovė kiekvienoje įmonėje gali prasidėti skirtinguose skyriuose ar padaliniuose. Ji gali prasidėti ir suklestėti verslo santykyje su klientu, skatinant idėjų, prekių ar produktų pardavimą praktiškai bet kokios srities versle. Ypač kai tikslinė klientų grupė yra „visi“ – unikalaus, universalaus vieno daikto visiems nesukursite, bet galite kurti jį su atviru požiūriu, kad tokį daiktą visi galėtų naudoti“, – sako ekspertas.
Vieno recepto negali būti
Paklaustas, kokios didžiausios klaidos, kurias daro darbdaviai ar verslai, prisijungę prie Įvairovės chartijos ir siekdami įgyvendinti joje išdėstytus principus, M. Stuberis sako, kad tai – vieno recepto paieškos.
„Mano nuomone, didžiausia kompanijų daroma klaida yra, kaip aš vadinu, „copy-and-paste-blueprints“: tarsi egzistuoja vienas eskizas, kurį užsidėjus galima nukopijuoti tam tikras gaires, kurios turėtų veikti kiekvienoje įmonėje.
Šiuo metu, pavyzdžiui, daugelyje įmonių galima penktadieniais vilkėti laisvo stiliaus drabužius, kartą per savaitę atsivesti augintinį, kelis kartus per metus drauge švęsti šventes. Tačiau tai nėra įvairovės įgyvendinimas: galbūt jūsų įmonėje darbuotojams visai nereikia vadinamųjų casual Fridays ar workation išvykų“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak jo, vienintelis receptas, tinkantis visoms įmonėms, gali skambėti taip: turite ieškoti asmeninio unikalaus kelio ir jį nuolat koreguoti, jei keičiasi darbuotojai. Kokia įvairovė turi būti, kaip ją supranta darbuotojai ar klientai, gali atsiskleisti tik po pokalbių, jų analizių, bendrų tendencijų ieškojimo.
„Galiu pripažinti, kad įvairovės temomis kalbame vis dažniau, dabar valstybės ar verslo įmones vienija šalyse įsteigtos Įvairovės chartijos ir tai yra pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje. Tačiau vien kalbėjimo nepakanka. Turite suprasti, kad pas jus niekada nedirbs neįgalus vežimėliu judantis žmogus, jei įmonėje nebus jam patogaus įvažiavimo, arba kolegė, kuri augina dar vežimėlyje vežiojamą vaiką, greičiau nesugrįš po motinystės atostogų, nes kartais jai reiks į darbą atsivežti mažylį“, – kalba įvairovės ekspertas.
M. Stuberis – vienas pagrindinių pranešėjų 2019 m. rugsėjo 19 d. vyksiančioje I-ojoje metinėje Lietuvos Įvairovės chartijos konferencijoje „Neatskleistas įvairovės potencialas (angl. Taking Best out of Diversity).
Renginys skirtas atrasti už įvairovės slypintį potencialą ir suteikti idėjų bei praktinių instrumentų, kaip kurti įtraukią darbo vietą ir puoselėti atvirą darbo kultūrą. Registracija į renginį vyksta iki š. m. rugsėjo 13 d.
