Verslas

2019.06.26 13:49

Planas Astravo atominės nelaimės atveju: pirmiausia reikėtų slėptis ir laukti informacijos

jau rengiamasi milžiniškoms pratyboms
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.06.26 13:49

Sužinojus, kad Astravo atominėje elektrinėje įvyko avarija, gyventojams pirmiausia reikėtų likti pastatų viduje arba kuo greičiau patekti į patalpą ir sekti tolesnę informaciją. Tokias rekomendacijas pateikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

„Jeigu sužinojote, kad įvyko avarija, jus gali perspėti trys galimi kanalai: kaukia sirena, atėjo žinutė į mobilųįį telefoną arba buvo pranešta per radiją ir televiziją. [...] Jeigu dabar įvyktų nelaimė ir reikėtų pranešti šioje teritorijoje esantiems žmonėms, per šias priemones tuoj pat išplatintume žinutę“, – sako E. Geda.

Anot jo, taktika eiti į patalpas ir ten pasilikti, kol bus pateikta daugiau informacijos, yra pasaulinio lygio rekomendacija. Tai rekomenduojama, kad gyventojai išvengtų didesnės radiacijos tokios nelaimės atveju.

Kaip sako E. Geda, gyventojai turėtų laukti ne tik informacijos apie tolimesnius veiksmus, bet ir apie tai, kokių priemonių reikėtų imtis: ar derėtų naudoti jodo preparatus, kvėpavimo takus apsaugančias priemones ar kt.

Vis dėlto ši informacija aktualiausia Rytų Lietuvai. Kaip sako E. Geda, tikėtina, kad nelaimės atveju būtų evakuojama ryčiausia šalies dalis, nes dažniausiai evakuacija vykdoma 30 km atstumu nuo reaktoriaus.

Toliau esančių vietovių, taigi ir Lietuvos sostinės Vilniaus, gyventojai galėtų būti laikinai iškeliami, siekiant juos apsaugoti nuo galimos žalos. Jeigu grėsmė nepasiteisintų, gyventojai galėtų grįžti į savo namus.

„Nėra progonozuojama tokios situacijos, kuriai esant reikėtų Vilniaus miestą evakuoti“, – pabrėžia E. Geda.

Kaip teigia ekspertas, kol kas numatomas gyventojų iškėlimas septynioms dienoms.

Jo aiškinimu, taip pat yra nustatyta, koks gyventojų skaičius iš kokių savivaldybių turės pasitrakti ir kurios savivaldybės juos privalės priimti.

„Dabar siekiame pasižiūrėti, ar yra tinkamai organizuotas gyventojų sutelkimas į evuakacijos punktus, kaip parūpinamas transportas, nes dažniausiai savivaldybė transportą, autobusus, samdo iš kažkokių įmonių. Visa tai mes dabar tikriname", – teigia E. Geda.

Dėl jodo preparatų deramasi jau dabar: gyventojams išdalintų iš anksto

Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas teigia, kad jų institucijos pagrindinė pareiga, jog įvykus nelaimei, būtų teikiama informacija apie situaciją.

Besiremdama būtent šios institucijos informacija, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų perspėti gyventojus, kokių priemonių reikėtų imtis.

„Yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro higienos normos, kurios numato [...] apšvietos dozes, kurias viršijus reikia kažką daryti: slėptis, evakuotis ar dar kažką daryti. [...] Dar viena svarbi mūsų, kaip institucijos, funkcija – koordinuoti radiacinę žvalgybą“, – teigia J. Žiliukas.

Paklaustas apie rekomendacijas gyventojams J. Žiliukas taip pat teigia, kad gyventojai pirmiausia turėtų slėptis ir laukti informacijos.

Siekiant patikrinti, ar Lietuva tokiai nelaimei pasiruošusi, organizuojamos tarptautinio lygio pratybos. „Tikrinsime gyventojų informavimo, perspėjimo funkcijas, evakuacijos, jodo profilaktikos funkcijas“, – nurodo E. Geda.

Jo teigimu, tai turėtų būti vienos didžiausių pratybų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis tvirtina, kad šalis jau dabar ruošiasi galimai nelaimei – su bendrovėmis tariamasi dėl reikiamų jodo preparatų.

„12 rajonų patenka į to paties blogiausio scenarijaus teritorij. Suskaičiavome visus žmones, mokyklas [...] kokie vaikai, kiek nėščių moterų, nes tai lemia skirtingą šio preparato vartojimą. Turime atskiras lenteles su skaičiais, kiekiais. Esame pasiruošę startuoti šią minutę. [...] Dabar sprendžiamas finansavimo klausimas“, – sako A. Šešelgis.

Jo teigimu, gavus finansavimą turėtų būti įsigyti ir gyventojams iš anksto išdalinti jodo preparatai: „Jiems bus išdalinti jodo preparatai prieš įvykį, kai tik gausime patvirtinimą. [...] Galime pradėti ir avansu šią visą veiklą. Numatyta daugybė būdų, kaip šie preparatai bus išdalinti, kas gaus šį preparatą.“

Hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas atkreipia dėmesį, kad Lietuva turės laiko pasiruošti, jeigu įvyktų nelaimė Astravo elektrinėje, tačiau būtų svarbu turėti hidrometeorologijos stotį pasienyje su Baltarusija.

„Debesys atslinktų per mažiau nei valandą, esant ekstremalioms sąlygoms, kai vėjo greitis – daugiau kap 15 m/s. Šiaip turėtume dvi tris valandas. Šiuo atveju, kad sudarytume prognozę, turėtume kuo tikslesnę informaciją, tam reikalinga stotis šalia Baltarusijos sienos“, – teigia D. Valiukas.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius