Verslas

2019.06.19 05:30

Kaupiami pinigai pensijai bus investuojami pagal jūsų amžių: kaip jų neprarasti ir padidinti kiekį

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.19 05:30

2019 metais įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, iki šiol egzistavusius pensijų kaupimo fondus keičia gyvenimo ciklo fondai. LRT.lt aiškinasi, kuriame fonde atsidurs jūsų santaupos, kaip jos bus reinvestuojamos ir kodėl geriau pasilikti automatiškai priskirtame gyvenimo ciklo fonde.

LRT.lt pradeda straipsnių ciklą, kuriame rasite visą reikalingiausią informaciją apie pensijų reformą ir pokyčius, kurie palies visus. Kas keičiasi nuo liepos, kaip pensijai kaups gyventojai ir ką būtina žinoti, kad paskui netektų susidurti su nemaloniomis staigmenomis, – apie tai LRT.lt portale skaitykite kiekvieną trečiadienį ir penktadienį. 

Išgirdus frazes „pensijų kaupimas“ ir „antroji pensijų pakopa“, daugeliui piestu stojasi plaukai. Klausimų daugiau nei atsakymų, o apsispręsti, ar kaupti santaupas senatvei, lieka mažiau kaip dvi savaitės. Vis dėlto tiems, kurie priėmė sprendimą kaupti, svarbu žinoti, kas nutiks su jų pinigais ir kokios grąžos tikėtis senatvėje.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Šarūnas Ruzgys teigia, jog pensijų fonde atsidūrusius pinigus siekiama reinvestuoti, kad žmogaus sukauptų pinigų sumą ateityje didėtų.

„Ilguoju laikotarpiu kylant rinkoms palūkanos augins jūsų turtą, taip jį apsaugodamos nuo infliacijos rizikos“, – sako Š. Ruzgys. Jis priduria, kad fonde esantys pinigai bus reinvestuojami į įvairias turto klases.

Pavyzdžiui, jie bus investuojami į akcijas, vertybinius popierius, nekilnojamojo turto rinką. Nuo to, į kokią turto klasę bus reinvestuojami pinigai, priklausys ir jų grąža.

Septyni gyvenimo ciklo fondai

Remiantis nauja tvarka, nuo 2019 metų liepos 1 dienos kiekviena pensijų valdymo bendrovė privalės turėti septynis atskirus fondus (gyvenimo ciklo fondus), kur bus kaupiami bei investuojami gyventojų pinigai.

Lietuvos bankas pastebi, kad fondai bus sudaryti pagal žmonių amžių. Kol kas jie suskirstyti į tokias gimimo metų grupes: 1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002. Šalia jų veiks dar vienas – turto išsaugojimo pensijų fondas, skirtas jau pensinio amžiaus žmonėms.

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Algirdas Prapiestis portalui LRT.lt teigė, kad sprendimas gyventojų kaupiamus pinigus suskirstyti į gyvenimo ciklo fondus kilo po to, kai išaiškėjo, kad  anksčiau apie 70 proc. asmenų II pakopos pensijų fonduose kaupė jiems pagal amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę investicijų riziką.

„Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta įdiegti gyvenimo ciklo fondų principą – nuo šiol visi kaupiantieji yra priskiriami gyvenimo ciklo fondams pagal savo gimimo metus, taip siekiama subalansuoto investicijų grąžos ir rizikos santykį“, – portalui LRT.lt komentavo A. Prapiestis.

Jam antrina ir Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, jis teigia, kad žmogui nebereikės sukti galvos dėl fondų keitimo ir naujų rizikų, nes visa tai už jį padarys sistema. Keičiantis žmogaus amžiui, fondai keis ir investavimo strategiją.

Jaunesniems – didesnė rizika, vyresniems – mažesnė

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys teigia, kad kiekvienas gyvenimo ciklo fondas investuos gyventojų sukauptus pinigus priklausomai nuo to, kokio amžiaus žmonėms jis bus skirtas. Jaunesni žmonės, kuriems dar daug laiko iki pensijos, gali rizikuoti ir tikėtis didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu. Todėl jiems skirtų fondų investicijos bus nukreiptos į akcijas. Obligacijos ir kiti grąžos instrumentai ten sudarys tik nežymią dalį.

„Pavyzdžiui, jaunesnių, 1996–2002 metų gyvenimo ciklo fonde esančių, dalyvių lėšos bus investuojamos į akcijas iki 90–95 proc. Konkrečios investicijos priklausys nuo atskiros įmonės pasirinktos investavimo strategijos. Įprastai visos įmonės didžiąją investicijų dalį nukreipia į plačiai diversifikuotus globalius fondus, kurie lėšas investuoja į pasirinktas įmones pasaulio vertybinių popierių biržose.

Dalis turto bus investuojama ir Lietuvoje – daugiausia tai bus Vyriausybės vertybiniai popieriai, įvairios trukmės indėliai. Tokios investicijos bus daromos vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo ciklo fonduose. Šių fondų tikslas – išsaugoti žmonių pinigus, rizikuojant tik minimaliai, tačiau norint pasiekti bent šiek tiek daugiau grąžos negu, pavyzdžiui, indėliai bankuose“, – sako Š. Ruzgys.

Anot jo, pagrindinė tokių fondų idėja, kad bet kurio amžiaus fondų dalyvis būtų savo amžiaus rizikos grupės fonde. Jam pačiam jokių veiksmų daryti nereikės, o artėjant link pensijos jo fondas pats pradės mažinti riziką mažindamas akcijų turto klasės dalį fonde, pereidamas į subalansuotos, o vėliau ir konservatyvios investavimo strategijos režimą. Tokiu atveju akcijos fonde sudarys tik apie 10–15 proc. turto dalies. 

Vis dėlto ekspertas akcentuoja, kad, mažėjant tokio fondo rizikingumui, kartu mažės ir galimas pelningumas. „Kaip ir visur gyvenime, norint uždirbti daugiau negu su indėliais, tenka prisiimti ir šiek tiek rizikos. Gal todėl didžiajai daliai fonduose kaupiančių žmonių akcijų dalis bus vidutiniškai didesnė, negu būdavo senojo tipo fonduose, kuriuose žmonės patys rinkosi, kokia strategija jiems yra priimtinesnė“, – svarsto Š. Ruzgys. 

Gyvenimo ciklo fondus bus galima keisti savarankiškai

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas sako, kad nors sukurta sistema turi subalansuoti visas rizikas, o žmogui nieko daryti nereikės, paliekama galimybė kaupimo dalyviui savo nuožiūra keisti gyvenimo ciklo fondą.

„Jeigu žmogus turi žinių, norą, žino savo situaciją, kiek jis gali rizikuoti kaupiamais pinigais, turi pakankamai papildomų santaupų, jis gali rizikuoti, nepaisyti rekomendacijų ir pasirinkti rizikingesnį fondą. Net ir būdamas arti pensinio amžiaus, kaupiantysis galės pasirinkti jauniems žmonėms pritaikytą rizikingesnį fondą. Arba  atvirkščiai: jeigu žmogus yra konservatyvus, jis galės pereiti į vyresnio amžiaus žmonėms skirtą fondą. Tačiau investuoti per koncervatyviai ilgą laiką nebūtų racionalu, nes jis uždirbtų mažesnę grąžą“, – teigia M. Kalesinskas.

Jis pažymi, kad gyvenimo ciklo fondus bus galima keisti neribotą kiekį kartų. Norint tai padaryti, reikės kreiptis į fondo valdytoją, jis privalės informuoti apie galimas gyvenimo ciklo fondų keitimo rizikas. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad gyvenimo ciklo fondą nemokamai bus galima keisti tik vieną kartą per metus. Kitus kartus bus imamas 0,05 proc. nuo turto vertės siekiantis mokestis (išskyrus INVL).

Vis dėlto ekspertas pataria nekeisti gyvenimo ciklo fondo. „Pensijų kaupimo fondai nėra skirti aktyviam investavimui ir spekuliavimui“, – sako M. Kalesinskas ir priduria, kad gyvenimo ciklo fondų keitimas gali užtrukti iki kelių dienų. O rinkos pokyčiai vyksta žymiai greičiau, todėl daug išlošti trumpuoju laikotarpiu keičiant fondą – nepavyks.

Pelningas pirmasis metų ketvirtis

Po sunkaus 2018 metų paskutinio ketvirčio, kada beveik visi fondai patyrė nuostolių, pirmasis 2019 metų  ketvirtis visoms pensijų kaupimo bendrovėms buvo teigiamas.

Pavyzdžiui, rizikingiausiame 1996–2002 metais gimusių ir gyvenimo ciklo fonde, kuriame akcijų dalis sudaro iki 100 proc., kaupiančių žmonių vidutinė grąža per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 10,2 procento. Geriausiai šioje grupėje sekėsi bankui SEB, jis generavo 12,21 proc. grąžą. Prasčiausiai – „Avivai“, gautas 8,36 proc. prieaugis.

Mažiausiai rizikingame 1954–1960 metais gimusių ir gyvenimo ciklo fonde, kuriame akcijų dalis sudaro 25–35 proc., kaupiančių žmonių santaupos augo lėčiau, vidutiniškai 3,5 procento. Sparčiausiai santaupos augo banko SEB valdomame pensijų fonde – 5,41 proc., lėčiausiai – „Avivoje“, gautas 2,48 proc. prieaugis.

Tai pat galima pastebėti, kad per pastaruosius 10 metų didžiausią grąžą atnešė akcijų pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis sudarė iki 100 proc.

Tokie fondai per pastarąjį dešimtmetį kasmet vidutiniškai generuodavo po 7,42 proc. grąžos, penkerių metų laikotarpiu po 5,58 proc., o trejų metų laikotarpiu – 3,71 proc.