Jeigu žmogus įsirengia saulės elektrinę, perteklinę energiją jis privalo atiduoti, o vėliau, energijos pritrūkęs, ją gali susigrąžinti, sumokėjęs 4 ct/kW. Saulės elektrinę įsirengęs Sigitas skaičiuoja – bet kuriuo atveju, ar turėdamas saulės elektrinę, ar ne, vartotojas galiausiai vis tiek yra priverstas už elektrą mokėti.
Pašnekovo teigimu, norint įsirengti elektrinę, keblumų nėra daug – Lietuvoje veikia daug bendrovių, kurios ne tik gamina, bet ir įrengia saulės elektrines. Jos taip pat apskaičiuoja, kokio dydžio elektrinė reikalinga.
„Pati pirminė stadija – kai tau suskaičiuoja, kiek kilovatvalandžių tu sunaudoji per mėnesį, per metus. Aš pasistačiau elektrinę, ji preliminariai man per metus pagamina tiek elektros, kiek per metus turėčiau suvartoti, ir galėčiau nieko nemokėti. Aš pagaminu tiek, kad noriu nemokėti, bet tokio kelio nėra. Aš vis tiek moku tuos 4 centus“, – LRT.lt sako Sigitas.
Anot jo, jeigu vartotojui reikia mokėti už elektros saugojimą ar infrastruktūros naudojimą, perduodant elektrą, galėtų būti suteikta galimybė už tai atsiskaityti pačia elektra.
„Aš galėčiau pačia elektra už pasaugojimą susimokėti. Ją valstybė parduoda. Toks variantas irgi priimtinas žmonėms. Keturi centai yra neadekvatu. Ką reiškia naudotis jau esama infrastruktūra, kuri, ar vienaip, ar kitaip, egzistuoja?“ – teigia pašnekovas.
Jo teigimu, nors paprastai nurodoma, kad saulės elektrinės įsirengimas, gavus paramą iš valstybės, atsiperka per maždaug aštuonerius metus, situacija iš tiesų yra kitokia, nes vartotojas galiausiai vis tiek yra priverstas susimokėti.
Elektrinių savininkai turi galimybę pasirinkti iš dviejų variantų, tačiau vieno nesirenka niekas
Reaguodamas į situaciją, energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis atkreipia dėmesį, kad saulės elektrines įsirengę gyventojai neprivalo pagamintos energijos atiduoti į tinklą. Kaip paaiškina viceministras, vartotojas turi pasirinkimą: pagamintą energiją sunaudoti iš karto, ją saugoti arba parduoti kitiems elektros vartotojams.
Vis dėlto, pastebi R. Kėvelaitis, tai išlieka teorine galimybe, nes visi saulės elektrines įsirengę gyventojai pasirenka tapti gaminančiais vartotojais.
„Gaminantis vartotojas yra būtent tas vartotojas, kuris gali pasinaudoti dvipusės apskaitos sistema: momentiškai nesuvartota elektros energija gali būti atiduota į tinklą ir, kai reikia tos energijos, ją galima susigrąžinti iš tinklo, sumokant tą pasaugojimo mokestį“, – LRT.lt sako R. Kėvelaitis.
Pasaugojimo mokesčiu viceministras vadina 4 euro centų mokestį, kurį elektrą gaminantys vartotojai turi susimokėti už 1 kW. R. Kėvelaičio aiškinimu, šią sumą gyventojai privalo susimokėti už tai, kad naudojasi elektros tinklų infrastruktūra.
„Šis mokestis, kaip sakant, taikomas tiems patiriamiems tinklo kaštams padengti. Jis nustatomas atsižvelgiant į tinklo operatoriaus patiriamus kaštus. Yra galimybė nesinaudoti atidavimo į tinklus paslauga, bet matome, kad žmonės tikrai noriai tuo naudojasi“, – sako R. Kėvelaitis.
Energetikos ministerija LRT.lt patikslino, kad gaminantys vartotojai gali rinktis iš keturių skirtingų „planų“, kaip mokėti už pasinaudojimą tinklais: galima mokėti už kiekvieną susigrąžintą kilovatvalandę, galima mokėti mėnesinį mokestį, galima rinktis hibridinį variantą, kai mokamas tiek mėnesinis mokestis, tiek už kiekvieną susigrąžintą kilovatvalandę.
Galiausiai galima mokėti pačia elektra – žemos įtampos tinklais besinaudojantys vartotojai (dauguma buitinių) palieka operatoriui 36 proc. pagamintos elektros energijos, vidutinės įtampos tinklais besinaudojantys vartotojai (pvz., komerciniai vartotojai) operatoriui palieka 20 proc. elektros energijos.
R. Kėvelaičio teigimu, pasinaudojus parama, saulės elektrinės įrengimas gyventojui turėtų atsipirkti per maždaug aštuonerius metus. Tikslų laikotarpį lemia tai, kiek žmogus sunaudoja elektros energijos, kokio dydžio ir tipo saulės elektrinė įrengiama.
Galimybė gauti paramą sudomino beveik 1600 gyventojų
R. Kėvelaičio tvirtinimu, galimybė gauti paramą saulės elektrinėms įsirengti gyventojus itin domina. Prašymai dėl paramos pradėti teikti gegužės 10 d. Vien dėl saulės elektrinių gauta beveik 1600 paraiškų. Dar 700 gyventojų kreipėsi dėl paramos jau įrengtoms saulės elektrinėms.
„Anksčiau skyrėme šiek tiek finansavimo tiems, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines. Tai jau paskutiniai metai, kai taip skiriame, bet turime tam tikrą dalį biudžeto nusimatę dalinai kompensuoti ir tiems, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines, o ne tik tiems, kurie naujai įsirengia“, – teigia R. Kėvelaitis.
Viceministras priduria – šiuo metu paraiškas gyventojai teikia vangiau nei prasidėjus jų priėmimui, tačiau tikimasi, kad jie vėl taps aktyvesni, kai artės paraiškų teikimo termino pabaiga.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad gyventojai paraiškas dėl paramos saulės elektrinėms įrengti gali teikti iki birželio 10 d. Parama skirta saulės elektrinei ant nuosavo gyvenamojo namo ar sodo namelio stogo įsirengti.
Elektrinė neturėti viršyti 10 kW. Už vieną įvestą saulės elektrinės kilovatą valstybė skirs 323 eurus.
Norintieji pretenduoti į šią paramą paraiškas turėtų pateikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Būtent ji ir spręs, ar paraiškos atitinka kvietimo sąlygas.
Numatoma, kad šiemet biudžetas tokiai paramai turėtų siekti 4,5 mln. eurų, tačiau yra numatyta galimybė šį biudžetą ir padidinti.
Viceministras akcentuoja – kadangi numatoma galimybė padidinti fondą, tikėtina, kad paramos negaus tik tie asmenys, kurių paraiškos neatitiks keliamų reikalavimų: paraišką pateiks juridinis asmuo, paraiška bus teikiama dėl didesnės kaip 10 kW saulės elektrinės ar pareiškėjas iš esmės neatitiks kitų kriterijų.
