Per metus vien LRT televizijos kanalų eteryje yra ištransliuojami keli tūkstančiai valandų originalaus turinio, dar daugiau turinio yra LRT radijo kanaluose ir portale LRT.lt bei jame esančiose Radiotekoje ir Mediatekoje. Apie du trečdalius turinio sukuria LRT darbuotojai, likusią dalį – nepriklausomi prodiuseriai. Taikyti progresyvią, kitose šalyse taip pat naudojamą praktiką naudinga ir LRT, ir kūrėjams, ir žiūrovams bei klausytojams.
Informacija trumpai
- LRT kanaluose siūlo tūkstančius valandų originalaus turinio.
- Apie trečdalį laidų LRT kuria nepriklausomi prodiuseriai.
- Vieši programų konkursai organizuojami pagal geriausias EBU praktikas.
- Per metus – 3 dideli LRT programų konkursai.
- Bendradarbiavimas su nepriklausomais prodiuseriais sukuria pridėtinės vertės turiniui: padeda užtikrinti turinio įvairovę, atliepti skirtingų auditorijų poreikius, gauti kūrybiškų idėjų, naujų televizinių forma.
- Taip pat yra efektyvesnis resursų panaudojimas: sutaupomi šimtai etatų, sumažinama biurokratinė našta, sutaupomi kaštai techniniam išpildymui.
- Viena populiariausių laidų „Auksinis protas“ taip pat perkama iš nepriklausomų prodiuserių.
- LRT televizijos departamentas nuolat vertina laidų finansinį pagrįstumą. Skaičiuojant kaštus vienam žiūrovui, „Auksinis protas“ – viena pigiausių laidų.
- LRT viešai skelbia ataskaitas apie įsigytas laidas ir jų kainas.
Užtikrina turinio įvairovę
Bendradarbiavimas su nepriklausomais prodiuseriais leidžia visuomeniniam transliuotojui užtikrinti įvairovę, pristatyti įvairių žanrų ir pobūdžio laidas – nuo kelionių laidų, užfiksuotų tolimiausiuose pasaulio kraštuose, iki žiūrovų itin pamėgtų viktorinų ir intelektinių žaidimų, kasmet atsirandančių tarp žiūrimiausių programų Lietuvoje. Turėdama laidų, pristatančių skirtingus požiūrius bei atspindinčius įvairias nuomones, LRT įgyvendina savo strateginę kryptį – pažinti ir pasiekti įvairias visuomenės grupes.
„Visuomeniniam transliuotojui svarbu ne tik sudaryti sąlygas skleistis savo darbuotojų kūrybiškumui, bet ir gauti naujų idėjų iš kitur. Bendradarbiaudami su nepriklausomais prodiuseriais mes nuolat gauname naujų kūrybinių minčių, o Lietuvos visuomenė – kokybišką, prasmingą ir ugdantį turinį.
Be to, laidų pirkimas iš išorės kūrėjų yra svari investicija į Lietuvos audiovizualinį sektorių – LRT yra didžiausia dalimi prie to prisidedanti žiniasklaidos priemonė. Taip stipriname visą sektorių ir padedame jam augti, tobulėti, pritraukti naujus talentus“, – sako LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
LRT turinys turi atitikti skirtingų auditorijų poreikius – nuo pačių mažiausių iki vyriausių, nuo gyvenančių Lietuvos regionuose iki išsibarsčiusių tautiečių visame pasaulyje. Nepriklausomų kūrėjų programos padeda LRT pasiūlyti daugiau skirtingų žanrų laidų, jose nagrinėjamų temų, naujų požiūrių.
2024-aisiais LRT per programų konkursus įsigijo 64 televizijos, 11 radijo ir 12 portalo LRT.lt mediatekos projektų – visų jų ataskaitos yra viešos ir prieinamos puslapyje apie.lrt.lt. Tai tokios LRT TELEVIZIJOS laidos kaip „Myliu Lietuvą“, „Didysis dailės iššūkis“, „Laukinis Eglės pasaulis“, „Beatos virtuvė“, „Lietuva kalba“, „Daiktų istorijos“, „Gyventi kaime gera“, LRT PLIUS laidos „Gyvenk kaip galima švariau“, „Dėmesio! Ieškome meno“, LRT mediatekos laidos „Mano dievaitis“, „Lengvai su Ignu“, „Interjero terjeras“, LRT RADIJO laidos „Lėto maisto kultūra“, „Diagnozė: gyvenimas“, „Sugyvenimai“, tinklalaidė „Kas ten dedasi?“, LRT OPUS laidos „Karameliniu tonu“, „Šokių aikštelė“ ir kitos.
Toks modelis leidžia LRT pritraukti laisvai samdomus talentus, kurių kitu atveju prisitraukti negalėtų, greičiau gauti naujus televizinius formatus ir įnešti naujoves į LRT eterį be nuolatinės vidinių darbuotojų kaitos.
Taupomi kaštai, didinamas efektyvumas, mažinama biurokratinė našta
Per vienerius metus visuomeninio transliuotojo eteryje pasirodė daugiau nei 80 originalių nepriklausomų prodiuserių parengtų programų. Kiekviena iš jų reikalauja kūrybinės komandos: nuo kūrybinės idėjos ir prodiuserio iki techninio laidos išpildymo, kuris turi atitikti aukštus LRT keliamus standartus. LRT TV departamento vadovas A. Korenka skaičiuoja, jog šiuo metu toks kiekis LRT vidiniais resursais būtų neįmanomas:
„Vien per 2024-uosius LRT TELEVIZIJOS eteryje pasirodė 64 išorinių prodiuserių kurtos laidos – sugalvoti ir įgyvendinti tiek projektų per vienerius metus yra didelis kūrybinis ir techninis iššūkis, kuris nebūtų įmanomas mūsų vidiniais resursais. Tam įgyvendinti vien TV departamente reikėtų priimti mažiausiai 150 etatinių darbuotojų. Tai nebūtų tvarus sprendimas – pavyzdžiui, vasarą programų tinklelis praretėja, todėl turėtume išlaikyti didesnį kiekį darbuotojų, nors negalėtume jiems pasiūlyti tokio paties užimtumo visus metus. Pažangi ir progresyvi programų pirkimo praktika leidžia sutaupyti ir dirbti produktyviau.“
Laidų įsigijimas iš nepriklausomų prodiuserių prisideda prie LRT laiko ir resursų optimizavimo. Gaminant laidas tik LRT resursais, reikėtų ne tik papildomų darbuotojų, bet augtų ir techninės įrangos poreikis, atsirastų daugiau papildomų administracinių rūpesčių – sutarčių, mokėjimų, viešųjų pirkimų ir pan. Taigi, programų pirkimas leidžia sumažinti biurokratinę naštą ir didinti organizacijos efektyvumą.
Skaidrios procedūros – pagal geriausias EBU praktikas
Visos minimos programos kasmet yra įsigyjamos programų konkursuose – per metus vyksta trys dideli konkursai, skirti televizijai, radijui ir portalo LRT.lt mediatekai. Kiekviename konkurse yra kruopščiai atrenkamos pirkimo dalys – LRT pagal savo misiją, strategiją ir visuomenės aktualijas sprendžia, kokių programų pasiūlymų ieško kiekvienam sezonui. Kad visi dalyviai galėtų kokybiškai sudalyvauti konkurse, LRT TV departamentas papildomai savo iniciatyva kiekvienais metais rengia „Prodiuserių pusryčius“, kurių metu pristato kūrėjams savo poreikius, atsako į kylančius klausimus.
Visus dokumentus, susijusius su LRT programų pirkimo konkursais galima rasti portale apie.lrt.lt.
„Dar 2018 metais atnaujinome LRT programų pirkimo procesą, kad jis būtų atviras ir skaidrus – visi nepriklausomi kūrėjai lygiomis teisėmis gali siūlyti savo laidas LRT eteriui, pasiūlymai yra svarstomi darbo grupėse ir, remiantis konkurso sąlygose nustatytais kriterijais, patenka arba nepatenka į LRT eterį.
Tai nėra nei naujas, nei išskirtinis visuomeninio transliuotojo programų pasirodymo ekrane modelis – juo vadovaujasi ir kitos Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narės, tokios kaip BBC. Programų įsigijimą numato ir Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame teigiama, jog bent 10 proc. televizijos laiko turi būti skirta nepriklausomų kūrėjų turiniui“, – teigia LRT generalinės direktorės pavaduotojas G. Oganauskas.
LRT skelbiamuose konkursuose dalyvauti gali visi norintys nepriklausomi prodiuseriai. Šiuo metu LRT kviečia dalyvauti programų sukūrimo ir jų gamybos pirkimo konkursuose ir teikti pasiūlymus visoms LRT platformoms – radijui, televizijai ir portalui LRT.lt. Visą informaciją apie šiuos konkursus galima rasti apie.lrt.lt.
„Auksinis protas“ – populiariausia išorės prodiuserių kuriama laida
Televizijos dokumentika, gyvenimo būdo žurnalas, kulinarinė programa, TV žaidimas – tai tik keli pavyzdžiai, kokioms programų dalims nepriklausomi prodiuseriai gali teikti savo pasiūlymus. Pasibaigus konkursui, LRT eterį papildo naujos laidos – kai kurios jų transliuojamos vieną sezoną ir yra pakeičiamos kitomis, tačiau yra ir tokių, kurios rodomos ne vienerius metus.
Vienas ryškiausių to pavyzdžių – 2014 m. LRT TELEVIZIJOS eteryje pasirodęs intelektinis žaidimas „Auksinis protas“. Jau daugiau nei dešimtmetį prie televizijos ekranų žiūrovus suburianti ir kokybišką pramogą siūlanti laida išlieka populiariausiu intelektiniu televizijos žaidimu Lietuvoje, taip pat dažnai patenka ir į žiūrimiausių visų televizijos laidų dešimtuko aukščiausias vietas. Šį sezoną „Auksinio proto“ laidas vidutiniškai žiūri 234 tūkst. žiūrovų.
Prie laidos kūrimo dirba 50 žmonių komanda, o kiekvienai laida yra sugalvojama ir paruošiama 90 klausimų. Juos gvildena ne tik „Auksinio proto“ žaidėjai, kurie varžosi dėl didžiojo prizo – 20 tūkst. eurų, bet ir žiūrovai prie televizijos ekranų. Dalis jų „Auksinį protą“ žaidžia per „Prototo“ programėlę – vidutiniškai kiekvieno žaidimo metu dėl galimybės patekti į laidą rungiasi 2,5 tūkst. žiūrovų.
LRT viešai prieinamose ataskaitose skelbia, kad sutarties vertė su prodiuserine kampanija UAB „Valius“ dėl laidos „Auksinis protas“ kūrimo yra 542 685 eurų, įskaitant PVM. Ir nors metinė laidos kaina atrodo aukšta, pagal LRT televizijos departamento atliekamą finansinio pagrįstumo vertinimą yra geriausių laidų sąrašo viršuje. Tai reiškia, kad jos kaina vienam žiūrovui yra viena mažiausių. Finansinis pagrįstumas skaičiuojamas pagal laidos kūrimo kainą ir laidą žiūrėjusią auditoriją, t.y. laidos peržiūras televizijoje bei kitose platformose.
LRT nuolat viešai skelbia ataskaitas, kokias laidas ir už kiek įsigijo. Išimtis taikoma tik projektams, kurių informacijos negalime atskleisti dėl konfidencialumo įsipareigojimų arba asmens duomenų apsaugos.
Intelektinės pramogos gerbėjus prie ekranų suburiančios laidos prodiuseriai tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti dalyvauja programų pirkimo konkurse, tačiau neturi daug konkurentų. LRT TV departamento vadovas nurodo, kad laida perkama iš išorės prodiuserių dėl specifinių žinių ir sukauptos patirties kuriant intelektinį televizijos žaidimą bei per dešimtmetį susiformavusio žiūrovų įpročio penktadienio vakarus leisti su „Auksiniu protu“.
