„Sąžiningai, aš labai jaudinuosi. Todėl, kad tai susitikimas su žmogumi, kuris man yra autoritetas jau nuo labai labai seniai“, – neslėpė laidos „Miške su Violeta“ vedėja, aktorė, humoristė ir žurnalistė Violeta Trečiokaitė-Mičiulienė, pristatydama savo pašnekovą Valentiną Masalskį. Puikiai žinomas aktorius ir režisierius pokalbyje atskleidžia, kodėl negali pažvelgti į savo atvaizdą kino ekranuose bei nuotraukose, dėl kokios priežasties nebegalėtų įkurti dar vieno teatro bei kokios pedagoginės gudrybės padeda ugdyti jaunuosius aktorius.
„Aš buvau įsimylėjusi vieną aktorių iš „Raudonmedžio rojaus“ – tokį kūdą ir išverstomis akimis. Daugiau pasakydavo, kai nekalbėdavo“, – jaunystėje Valentinui jautusi simpatiją prisipažįsta Violeta. „Ar tik ne Masalskis? Aš jį pažinojau gerai... Pasileidėlis“, – šypteli daugiau kaip šimtą teatro ir kino vaidmenų sukūręs aktorius. Pašnekovas atvirauja, kad yra matęs tik pirmą ir paskutinę filmo „Raudonmedžio rojus“ dalis. „Aš visai negalėdavau žiūrėti jokio savo filmo. Šlykštus baisiai, negražus, neįdomus... Matai savo klaidas. Netgi nuotraukų negalėdavau žiūrėti“, – kalba Valentinas. Tiesa, aktorius teigia, kad pažvelgti į savo nuotraukas jau išmoko, bet interviu neskaito iki šiol. „Šitos laidos aš taip pat nežiūrėsiu“, – Violetai prisipažįsta pašnekovas.
Pokalbiui natūraliai pasisukus apie teatrą ir jo bendruomenę, daugybę kultūros bei meno apdovanojimų pelnęs laidos herojus prabyla apie savo dabartinį santykį su scena. „Pirmiausia, iš teatro išėjau <...>, nes man atrodė, kad tai yra fabrikas, kurį reikia sustabdyti“, – pasakoja Valentinas Masalskis. Aktoriaus ir režisieriaus manymu, teatre reikia užsiimti ne tik kūryba, bet ir bendravimu: „Tai turi būti kažkokia sekta, komuna“. „Miltinį labai primena“, – pastebi laidos vedėja. Valentinas sutinka ir priduria, kad, jo manymu, būtent Juozas Miltinis ir „apkrėtė“ visą Lietuvą savo idėja, jog teatras – tai uždara bendrovė, kurią sudaro apsiskaitę, išprusę ir kūrybinėje auroje gyvenantys bendraminčiai.
Visi, neišskiriant paties pašnekovo, buvo tos idėjos apsėsti – tiek Eimuntas Nekrošius, Jonas Vaitkus, tiek Ježis Grotovskis ar Piteris Brukas. „Visi menininkai bando surasti, <...> kuria tam tikrą savo žmonių grupę“, – pasakoja žymus aktorius ir režisierius. Tačiau du teatrus subūręs Valentinas pripažįsta, dar vieno – nebegalėtų. Jo teigimu, teatrą kuria jaunas ir dar savęs neatradęs režisierius bei aktoriai: „Kai ieško ir režisierius, ir aktoriai, jie sukuria tokį neįtikėtiną stebuklą, kuris gimsta kaip teatras.“
Dabar Valentinas Masalskis – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius, kurio mokiniai tampa Lietuvos teatro dalimi. Violetai pasiteiravus, kaip paruošti jauną žmogų būti scenoje ir keisti pasaulį, pašnekovas atskleidžia savo pedagoginę gudrybę: „Generolas į mūšį neveda, veda seržantas arba kapralas. Mūsų – vadovų, mokytojų – užduotis sudaryti sąlygas, kad nebūtų cinizmo, egoizmo, melo, kad būtų gerbiama tiesa, darbštumas.“ Valentinas pasakoja, kad tuomet, kai studentai patiki šiomis vertybėmis, tarp jų atsiranda „seržantų“, kurie patys ima prižiūrėti tvarką ir ginti diegiamas nuostatas. „Aš visai nemokau jų, jie pradeda mokyti vienas kitą“, – šypsosi pašnekovas.
Na, o norintys sužinoti, ar žymiam aktoriui bei režisieriui teko gyvenime ką nors pavogti, kodėl jo studentai rengiasi juodais, viską dengiančiais rūbais, bei koks draudimas privertė mesti rūkyti, žiūrėkite laidą jau šį sekmadienį „Miške su Violeta“ LRT mediatekoje.
