Liepos mėnesį VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) paskelbė architektūros konkursą LRT naujai būstinei, esančiai S. Konarskio g. 49. Lapkričio 20 d. buvo paskutinė darbų pateikimo diena, po kurios paaiškėjo, kad konkurse dalyvauja 9 dalyviai, laiku pateikę darbus. LRT.lt siūlo susipažinti su siūlomais projektais.
Komisija gruodžio mėnesį posėdyje svarstys pateiktus darbus ir balsuos dėl geriausios architektūrinės idėjos. Tikimasi, kad naujasis LRT pastatas bus funkcionaliai pritaikytas skirtingoms medijoms, orientuotas į esamus darbuotojų poreikius, tačiau apimantis ir medijos pokyčius ateityje.
„Naujo LRT pastato projektas turi sutelkti administraciją, žurnalistus, turinio kūrėjus bei kitus, su turinio gamyba susijusius, specialistus vieningam darbui ir bendradarbiavimui, sudaryti galimybę glaudžiai bendradarbiauti naujienų tarnyboms.
Todėl konkurso vertinimo komisijos laukia nelengva užduotis – iš pateiktų darbų išrinkti tą, kuris sujungs svarbiausius naujo LRT pastato aspektus, atspindės organizacijos misiją ir formuos tinkamą įvaizdį“, – sako LRT turto valdymo vadovas Linas Kaminskas.
Naujas LRT pastato projektas turi siekti tvarumo bei ekonomiškumo, taip atspindint ir LRT 2023–2027 m. strategijos tikslus. Dabartinės LRT patalpos neatitinka šiuolaikinio transliuotojo poreikių, yra netvarios ir energetiškai neefektyvios – 2022 metais elektrai ir šildymui buvo išleista apie 1,5 mln. eurų.
Susipažinkite su konkurse dalyvaujančiais darbais:
Projektas „6 kiemai“
Projektuojamos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) teritorijos ir objekto idėjine-menine architektūrine koncepcija siekiama subalansuoti ryšį tarp naujojo pastato, turinčio plačią funkcionalią programą, ir istorinio LRT pastato. Pastatas yra išdėstytas kaip juosta giliai sklype, taktiškai atsitraukiant nuo senojo pastato, o korpusas, iškeltas ties sankryža, pratęsia užstatymą. Pietvakarių kampas paliekamas laisvas, pabrėžiant gamtos ir esamų želdinių svarbą.
Architektūrinė idėja pabrėžia esamą kontekstą, naudotoją ir aplinką. Pastato tūriai yra kaip kaladėlės, dėliojamos ant skaidraus pagrindo, kuris suteikia galimybę integruoti pastatą su esamais medžiais.
Vidiniai kiemai su želdiniais ir skirtingas savybes turinčiais rekreaciniais kiemais atspindi departamentų skirtingus poreikius. LTN kiemelis tampa mažu parkeliu darbuotojų rekreacijai, Televizijos departamento kiemelyje numatoma lauko kino stebėjimo galimybė, o Radijo departamento kiemelis tampa akimi, žvelgiančia į viešąją erdvę.
Lakoniška pastato išvaizda slepia vidinę įvairovę, kuri atspindi vartotojų darbo ir rekreacijos poreikius. Pastato struktūra leidžia kurti skirtingas istorijas ir veiklas, palaikant nuolat kintančią darbo aplinką. Administracijos terasa ant stogo suteikia galimybę stebėti istorinį ir naująjį LRT pastatą, taip pat viešąją erdvę, kurioje susilieja praeitis, dabartis ir ateitis. Naujoji LRT būstinė tampa ne tik funkcionaliu, bet ir paslaptingu pastatu, kuris savyje slepia begalę istorijų ir ateities perspektyvų
Projektas „89.00MHz“
Bendra projekto idėja yra atliepti išdėstytą visuomeniškumo koncepciją. Tai teritorija ir pastatas, skirti visuomenei. Ši tezė turėtų būti suprantama ir realizuojama tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme. Tiesiogiai, kad visuomenė yra laisva čia lankytis, o netiesiogiai, kad čia kuriamas turinys yra skirtas visuomenei.
Visų pirma – tūrio santykis su esamais pastatais. S. Konarskio gatvėje yra susiformavęs taškinis užstatymas – J. Basanavičiaus progimnazija, J. Vienožinskio dailės mokykla, Lietuvos radijo pastatas. Ir būtent šioje atkarpoje tarp dailės mokyklos ir Lietuvos radijo pastato yra nesusiformavusi gatvės išklotinė. Čia projektuojamas atskiras naujojo pastato tūris kaip vietoženklis, reprezentuojantis LRT identitetą.
Antra – tūrių formuojamos erdvės. Tūris šalia Sausio 13-osios memorialo uždaro erdvę ir suvaldo jos mastelį, apriboja iki humaniško dydžio, formuoja patekimo į pastatą prieigas. Kita svarbi erdvė formuojama vakarinėje projekto dalyje – čia numatomas nedidelis parkas. Projektu siekiame sukurti kuo daugiau žaliųjų zonų – šalia gana intensyvios pastato programos plėtojame gamtinę aplinką, kuri gana chaotiškai vystant šią teritoriją nunyko.
Trečia – tūrių aukštingumas. Projektuojamo pastato aukštis grindžiamas Lietuvos radijo pastato silueto linijomis – tūris prie S. Konarskio gatvės yra lygus radijo pastato kraigo aukščiui, o tolimesnis tūris – sulig karnizu.
Projektas „EVX50M“
Televizija, atsižvelgiant į jos funkciją nedelsiant pranešti apie dabartinius įvykius, turi neatsilikti nuo laiko, taikant platų požiūrį, siekiant sklandžiai ir visapusiškai informuoti visuomenę ir kurti modernų turinį. Todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad dizainas ne tik atitiktų techninę užduotį sukurti vizualiai patrauklų ir funkcionalų pastatą, bet ir sudarytų pagrindą televizijai tobulėti, atsižvelgiant į būsimus iššūkius.
Architektūrinė koncepcija suteikia lankstumo. Ją nesunkiai galima pritaikyti bet kokiam poreikiui, išplėsti erdvę arba pridėti naują erdvę per trumpiausią įmanomą laiką.
Ateityje jį bus galima nesunkiai modifikuoti, uždarant ar papildant (įskaitant papildomus aukštus), neiškraipant pirminės konceptualios išvaizdos. Taikydami savo koncepciją mes neatsisakome senojo paveldo, kaip ir nesumenkiname naujojo reikšmės. O kaip tik siekiame sintezės, kuri sujungtų šiuolaikišką architektūrą su kultūros vertybėmis.
Projektas „Fabula“
Būtent visuomenės suvokiama vietos reikšmė yra viena iš priežasčių, kodėl 21 a. visuomeninė žiniasklaida ypatingą dėmesį skiria aplinkai ir pastatams, kuriuose ji veikia, nes vietos atpažįstamumas – vienas iš elementų, kuriančių būtiną visuomeninės žiniasklaidos atpažįstamą patikimumą.
Senasis Vilniaus–Trakų kelias tradiciškai reiškia pagrindinę miesto ašį, šiais laikais skiriančią tokius didelius miesto elementus kaip Vingio parką ir Senamiestį, arba istoriškai – jėzuitų vienuolyno teritoriją nuo pagrindinės Didžiosios Kunigaikštijos buveinės: dvasinį pasaulį nuo pasaulietinio.
Simboliškai naujasis visuomeninės žiniasklaidos pastatas, stovintis ant šių erdvių ribos, sąmoningai ištempta statinio forma įkūnija istorinės miestą jungusios linijos reikšmę.
Naujasis pastatas pagarbiai atspindi senąjį radijo pastatą, pasitarnaudamas jam kaip šiuolaikiškas funkcionalus fonas, atsisakant pretenzijų į paminklo statusą ir leidžiant perskaityti tikrąjį raidos kelią, kurį nuėjo Lietuvos visuomeninės žiniasklaidos priemonės.
Visuomeninių žiniasklaidos priemonių kompleksas, pašalinus iš teritorijos nereikalingą apstatymą, tęsia pradinę pastato idėją – pastatas parke.
Projektas „L1R2T3“
Pastato architektūra – tai vizualus Vilnių supančių kalvų ir Vingio parko žalių masyvų tęsinys. Nuožulnūs stogai ir forma įsilieja į Vingio parko želdinių siluetą, planinė kompozicija reaguoja į greta esančią Geležinio Vilko ir V. Pietario gatvių sankirtos arteriją. Projektuojamo LRT pastato aplinkos sprendiniai (parkas) vizualiai sujungia Vingio parko želdynų masyvą su S. Konarskio gatvėje esamais susiformavusiais žaliųjų zonų intarpais – želdynų masyvai vizualiai pereina į miesto urbanizuotą teritoriją.
Naujo LRT pastato forma įprasmina esamą LR pastatą ir sukuria visuomeninę erdvę, praplečiant Sausio 13-osios memorialo prieigas. Projektuojamo pastato fasadas, kaip foninė užsklanda, suformuoja erdvę, išryškinančią esamą LR pastatą ir memorialą.
Parkas ir vidaus interjeras sudaro bendrą kompozicinę visumą. Pastato forma ir ženkliškumu kuriamas kultūros objektas, kuriame koncentruota informacinė visuma, kultūra, mokslas, dienos realijos. Kuriama visų pastato funkcijų koncepcija po viena konstrukcine „skraiste“.
Projektuojamas integralus ir ženkliškas pastatas, įprasminantis esamo LR pastato ir Sausio 13-osios memorialo svarbą.
LRT medijų parkas
Nacionalinis radijas ir televizija yra neatsiejama demokratinės valstybės dalis, kurios esminiai tikslai – objektyviai informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę, stiprinti nepriklausomos ir demokratiškos valstybės pamatus. Radijo ir televizijos būstinė ilgą laiką savo veiklą vykdė tam nepritaikytose, nuolat besivystančių šiuolaikinių medijų industrijos poreikių neatliepiančiose patalpose, neišpildyto potencialo miesto sklype.
Siekiant įprasminti sklypo istorines, gamtines vertybes, išsaugoti brandžius želdinius bei kurti natūralų barjerą tarp viešų ir privačių erdvių, naujosios LRT būstinės funkcijos konsoliduojamos išilgai sklypo už išsaugomo istorinio radijo pastato, stiprinant gatvės viešąjį, žaliąjį profilį. Uždaros turinio kūrimo erdvės – stačiakampiai aklini blokai, formuojantys smulkiagrūdį komplekso mastelį – išdėliojamos laisvai sklypo teritorijos centre ir apjuosiamos vienijančiu, skaidriu dviejų aukštų lengvų medinių konstrukcijų kūrybos personalo, serviso ir administracijos žiedu.
Siekiant užtikrinti vertingų sklypo medžių išsaugojimą, iš užstatymo tarsi iškerpamas stačiakampis tūris ir perkeliamas į dabartinės automobilių statymo aikštelės vietą Konarskio gatvės perimetre, kuris užbaigia formuoti Sausio 13-osios skverą, o pastato centre palieka privatų žaliuojantį vidinį kiemą darbuotojų rekreacijai.
Centrinė pastato erdvė, įsiterpianti tarp uždarų tūrių, apglėbta skaidraus žiedo, užpildoma atviromis vidaus ir lauko bendravimo erdvėmis. Uždarų tūrių bei atvirų pastato erdvių sinergija su įsiterpiančiomis ir papildančiomis žaliosiomis erdvėmis formuoja vientisą, efektyvų, aktyvų, jaukų ir įtraukų ansamblį – LRT medijų parką. Vietą, kur skaidri institucija reprezentuojama tai atliepiančia architektūra, kur privatu nereiškia uždara, kur 24/7 dūzgiantis demokratijos avilys įžiebia ir nuspalvina iki šiol apsnūdusį Vilniaus rajoną.
Projektas „Pixel“
Pikselis – modernios vaizdinės medžiagos perteikimo elementas. Žiniasklaida per savo egzistavimą kito atsirandant pažangesnėms technologijoms ir žinių perdavimo įrankiams.
Šiandien pagrindinis informacijos perdavimo įrankis – ekranas, kuris nuolat transliuoja kintantį vaizdą. Kaip ekrano vaizdas suvokiamas pikseliais, taip ir pastato fasadas – fasadinio elemento (pikselio), kuris duoda pastatui jo unikalų charakterį.
Pikselio motyvas sujungia visą komplekso urbanistinę, architektūrinę, interjero koncepciją. Urbanistiškai-tūriškai naudojama kvadrato – pikselio – forma. Pagrindinio pastato fasaduose – kvadrato formos fasadinės sistemos elementas su kryptingu stiklu, kuris suteikia fasadui dinamiškumo ir kintančio, lyg ekranas, charakterio. Interjere naudojamos pikselio motyvo sienos.
Projektas „Šviesa“
Pasirinktas projekto devizas šviesa savyje koduoja kelias prasmes: pirmoji – žiniasklaidos, kaip šviesos skleidėjos vaidmuo, nešant kultūrinę šviesą, taip pat nušviečiant tiesą iš tamsos; antroji – šviesos reiškinio svarba filmo juostoje ar filmavimo aikštelėje.
Projektu „Šviesa“ siekiama sukurti „šviesos fabriką“ – šviesą ir darbui patogią šiuolaikinės televizijos būstinę, kuri darniai derėtų urbanistiniame kontekste, užbaigtų formuoti pabirusį gatvės perimetrą bei išlaikytų pagarbų santykį su paveldo ir istorinės atminties objektais – istoriniu Lietuvos radijo pastatu bei Sausio 13-osios memorialu.
Projektu siekta vizualiai skaidyti projektuojamą tūrį, skirtingas funkcijas įkurdinant atskiruose tūriuose, taip pabrėžiant, kad LRT nėra vientisas organizmas, o net trys žiniasklaidos priemonės (radijas, televizija, portalas). Derinamos dvi kontrastuojančios architektūrinės raiškos – masyvūs studijų tūriai apjuosiami lengvomis švytinčiomis pastato dalimis, o S. Konarskio / V. Pietario gatvių sankirtoje planuojamas pastatas tampa tarsi švyturiu, pažyminčiu ne tik sklypo ir viso kvartalo pabaigą, bet ir modernios televizijos būstinę.
Projektas „Švyturys“
Projektas paremtas prielaida sukurti kompaktišką ir efektyvų pastatą ne tik programiniu, bet ir energetiniu lygiu. Kompaktiškas naujojo pastato architektūrinis pasiūlymas leidžia padidinti energetinį ir programinį efektyvumą, sumažinti atstumą tarp skirtingų programų ir pagerinti jų tarpusavio ryšį.
Programinis, architektūrinis konceptas suskirstytas į naudojimo juostas, kurios suteikia formą naujojo pastato išorinei išraiškai. Dviejų didžiausių studijų programos išreiškiamos dviem solidžiomis patalpomis, einančiomis link naujojo parko, įskaitant įėjimą į pastatą, o toliau didelė įstiklinta biurų patalpa.
Studijos erdvės bus padengtos alebastro plokštėmis kaip užuolaidų siena. Dėl savo mažo storio, alebastras leis šviesai prasiskverbti pro savo plyšius.
Dienos metu studijų erdvės bus sunkios ir solidžios, o naktį atskleis savo nuostabų peršviečiamumą. Patalpos sužibs lyg žibintai, skelbdami apie studijos veiklą, kartu apšviečiant parką bei istorinį LRT pastatą.
***
Konkurso laimėtoją paskelbti žadama dar šiais metais. Su konkurse dalyvaujančiais darbais nuo lapkričio 24 dienos bus galima susipažinti Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1).
LRT konkursą organizuoja kartu su partneriu – Lietuvos architektų sąjunga. Konkurso metu pateiktus projektus vertins vertinimo komisija, kurią sudaro: vyr. miesto architektė Laura Kairienė, architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Tomas Grunskis ir Marija Nemunienė, LRT tarybos narė Laura Matjošaitytė ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.
