LRT taryba antradienį uždarame posėdyje nusprendė, kas užims LRT generalinio direktoriaus kėdę. Naująja vadove išrinkta buvusi DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vadovo rinkimuose prireikė dviejų turų. Antrajame ture rungėsi trys kandidatai. M. Garbačiauskaitė-Budrienė gavo 8 balsus, kiti du kandidatai – po du balsus. LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis po tarybos posėdžio teigė negalintis atskleisti, kas buvo kiti du pretendentai. Anot jo, tai yra slapto balsavimo duomenys, todėl jie negali būti paviešinti.
Kaip teigia Ž. Pečiulis, visi kandidatai pateikė įdomias programas ir pirmajame balsavimo ture net penki gavo tarybos narių palaikymą. „Tarybos nariai iš tikrų iš kiekvienos galėjo išgirsti ką nors įdomaus. Visi, galima sakyti, buvo užsidegę. Manyčiau, kad konkursas tikrai buvo vykęs, nepaisant viso to ažiotažo, viso to, kas vyksta aplink LRT. Matyti, kad buvo daug rimtų žmonių, kurie norėtų dirbti ir vadovauti šiai įstaigai“, – tvirtino tarybos pirmininkas.
Jo teigimu, posėdžio metu tarybos nariai neišreiškė konkrečių argumentų, kodėl reikėtų palaikyti vieną ar kitą narį: „Tarybos nariai kalbėjo dažniausiai neįvardydami pavardžių ir neagituodami už vieną ar kitą asmenį, bet įvardydami tokiais bendresniais bruožais, ko jie norėtų, kas jiems patiko vienoje ar kitoje programoje, paprastai įvardydami keletą kandidatų, kurie jiems padarė įspūdį.“
Nuo šių metų pradžios pradėta įgyvendinti nauja penkerių metų LRT strategija, kurią patvirtino LRT taryba. Paklaustas, kokius tikslus taryba iškėlė naujajai LRT generalinei direktorei, Ž. Pačiulis tvirtino, kad visi kandidatai savo programas rengė pagal šią strategiją: „Iš esmės mes samdome žmogų, samdome vadybininką, kuris įgyvendintų LRT strategiją. Visi tie dalykai atsispindėjo pretendentų programose.“
Ž. Pečiulis padėkojo ir ilgamečiui LRT vadovui A. Siaurusevičiui. Jis visuomeniniam transliuotojui vadovavo dvi kadencijas.
Reaguodamas į antradienį prezidentės išreikštą paraginimą balsuoti viešai, Ž. Pečiulis akcentavo, kad šiame konkurse to padaryti jau nebuvo įmanoma: „Sausio 23 d., prieš paskelbdama konkursą, LRT taryba viešai paskelbė tvarką, kurioje buvo numatyta, kad balsavimas yra slaptas. Dar viena frazė parašyta mūsų tvarkoje – prasidėjus konkursui jo tvarka negali būti keičiama.“
Anot Ž. Pečiulio, yra galimybė kelti diskusiją dėl LRT tarybos balsavimo tvarkos ateityje.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą turėtų pradėti jau balandžio pradžioje.
LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis. BNS nuotr.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė įvardijo pagrindinius prioritetus
Po tarybos posėdžio žurnalistų kalbinta M. Garbačiauskaitė-Budrienė pripažino, kad naujosios pareigos jai yra ne tik didelis profesinis iššūkis, bet ir jos pilietinė pareiga.
Paskelbusi apie savo dalyvavimą LRT generalinio direktoriaus rinkimuose, M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad didelis dėmesys jos programoje bus skiriamas LRT interneto portalui ir turinio integracijai: „Tai ne dėl to, kad tiek metų dirbau internetinėje žiniasklaidoje ir tik tai išmanau. Tai dėl to, kad gyvename XXI a. ir nebelieka ribų tarp pačių medijų. Turinys turi vartotoją pasiekti jam patogiausiais kanalais. Vis daugiau ir daugiau vartotojų laiką leidžia internete, mobiliuosiuose telefonuose, taip pat ir vyresni vartotojai. Tai vis aktualesnis klausimas. Deja, tai silpnesnė LRT vieta.“
Paklausta, kokių pokyčių galima tikėtis LRT administracijoje ir ar joje išliks iki šiol LRT vadovavęs A. Siaurusevičius ir jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis, M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino apie tai dar nesvarsčiusi: „Aš dar apie tai negalvojau ir apie tai su niekuo nešnekėjau, tai greičiausiai, kad ne, bet nežinau.“
Ji tvirtino, kad anksti kalbėti ir apie tai, ar gali pasikeisti departamentų arba žinių tarnybų vadovai: „Pirmiausia reikėtų išsianalizuoti ir įsigilinti į situaciją, ją įvertinti. Nematau reikalo atsisakyti puikių specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų.“
Naujoji LRT generalinė direktorė įsitikinusi, kad nacionalinis transliuotojas turi būti moderni organizacija, kurianti ir diktuojanti žiniasklaidos standartus Lietuvoje, todėl skirtingų LRT žiniasklaidos priemonių integracija yra būtina.
„Mano planas ir mano noras yra tas, kad žurnalistų darbas, redakcijų darbas būtų daug labiau integruotas. Šiais laikais redakcijos nebegali dirbti atsiribojusios – čia televizija, čia radijas, čia internetas, visa kita nesvarbu. [...] Tikrai tuos procesus reikia integruoti. Žinoma, kad tai palies ir žurnalistų darbą. Dabar žurnalistai tampa vis universalesni, jie ne tik rašo, bet ir daro „Facebook“ tiesiogines transliacijas ir kt. Žinoma, kad ta integracija yra didesnė. Man labai svarbu, kad žmonės būtų motyvuoti ir suprastų, jog dirba dėl vieno bendro tikslo“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Naujoji LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. BNS nuotr.
Visos trys LRT kolonos – radijas, televizija ir internetas – turėtų tapti lygiavertėmis, tvirtino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Jos turi būti lygiavertės. Dabar, kai kalbame apie radiją ir televiziją, tos dvi kolonos yra stiprios. Sunku net kitą kartą pateikti geresnių pasiūlymų, ką ten reikėtų tobulinti. Kalbant apie internetą, tikrai yra ką nuveikti. Tiek kalbant apie patį portalą, tiek apie visą turinio integraciją. LRT grupė juk sukuria didžiulius turinio kiekius, kurie, bendradarbiaujant tarp skyrių, turėtų būti palydėti į internetą ir socialinius tinklus“, – LRT RADIJUI sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Naujosios LRT vadovės tvirtinimu, nacionalinis transliuotojas privalo skaidriai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas.
„Būtina peržiūrėti, ar biudžetai yra planuojami efektyviai, ar ieškoma geriausio kainos ir kokybės santykio. Būtina atsiverti ir nustatyti naujus nacionalinio transliuotojo skaidrumo ir atskaitomybės procesus ir standartus ar suteikti jau egzistuojantiems aiškumo ir konkretumo.
LRT finansinės ataskaitos turi būti kasmet audituojamos nepriklausomos trečiosios šalies. Finansinės ataskaitos ir nepriklausomų auditorių išvados, kaip ir metinės ataskaitos, turėtų būti viešos.
Maža to, LRT turi tapti patraukliu darbdaviu žiniasklaidoje. LRT turi išsaugoti turimus produktyvius LRT darbuotojus, pritraukti patyrusius ir talentingus žurnalistus, jaunus iniciatyvius įvairių technologijų sričių specialistus“, – LRT.lt teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
BNS nuotr.
Paklausta apie LRT veiklos tyrimą, susitikime su žurnalistais naujoji LRT vadovė pripažino, kad įtampos būta daug ir tai trukdo efektyviam organizacijos darbui: „Tai ne į sveikatą organizacijos veiklai ir darbui, nes komanda negali susitelkti ties kasdieniais uždaviniais, o sprendžia kažkokius kitus klausimus ir jaučiasi tarsi apgulti. Manyčiau, kad reikia galvoti apie daug didesnį skaidrumą, veiklos pristatymą visuomenei.“
Jos nuomone, buvo galima rasti kitų būdų nei Seimo komisijos tirti LRT veiklai. „Kadangi tai jau įvyko, tai yra parlamento teisė, o mano, kaip būsimos vadovės, pareiga, prižiūrėti, kad tai netaptų spaudimu turiniui“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Paklausta apie tai, ar LRT turinys gali pakisti dėl to, kad pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė iki šiol dirbo komercinėje žiniasklaidoje, ji užtikrino, kad įstaigos direktorius neturi tiesioginės įtakos turinio valdymui. „Antras dalykas, buvimas komercinėje medijoje turi savų privalumų, kuriuos, tikiuosi, pavyks sėkmingai pritaikyti ir čia. Komercinės įstaigos visada dirba naudodamos daug mažesnius resursus ir yra priverstos galvoti apie savo auditoriją, ieškoti, kas tai auditorijai įdomu“, – akcentavo naujoji LRT vadovė.
A. Valinskas kandidatūrą atsiėmė
M. Garbačiauskaitė-Budrienė buvo ilgametė redaktorė portale DELFI. Šias pareigas ji užėmė nuo 2000 m. iki 2017 m. Vėliau ji savo laiką skyrė žurnalistinei ir kūrybinei veiklai.
Sausio pabaigoje paskelbus konkursą eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, dokumentus LRT tarybai pateikė 12 kandidatų.
Vadovauti LRT siekė viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas, konservatorius Bernardas Gailius, buvusi naujienų portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis, visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas LRT vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, signataras Zigmas Vaišvila.
Kandidatūrą tapti LRT vadovu buvo pateikęs ir televizijos laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, tačiau antradienį baigiantis LRT tarybos ir kandidatų pokalbiams paaiškėjo, kad A. Valinskas kandidatūrą atsiėmė. Apie tai LRT tarybą jis informavo raštu.
Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pretendentai į visuomeninio transliuotojo vadovus turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – magistro laipsnį arba jį atitinkantį vienpakopį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, išmanyti Lietuvos kultūros politiką ir strategiją, žinoti Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijos, LR visuomenės informavimo įstatymo, LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo turinį, išmanyti Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų visuomeninių transliuotojų reglamentavimo srityje, Europos transliuotojų sąjungos statuto reikalavimus.
LRT taryba, BNS nuotr.
Taip pat LRT generalinis direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu turi neišnykusį teistumą, taip pat jeigu buvo atleistas iš darbo už tai, kad neatitiko įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar už etikos normų pažeidimus. Šios nuobaudos neturi įtakos, jei nuo jų gavimo yra praėję daugiau negu 3 metai.
LRT tarybos nariai: LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Lolita Jablonskienė, Giedrė Lastauskienė, Andrius Puksas, Darijus Beinoravičius, Vilija Targamadzė, Raimondas Savickas, Vytautas Petras Plečkaitis, Liudvikas Gadeikis, Darius Chmieliauskas, Kornelijus Platelis, Dalia Kutraitė Giedraitienė.
