Portalo LRT.lt skaitytojas stebisi: nepaisant to, kad reklama LRT eteryje uždrausta, jis nuolat ją mato per televiziją. LRT atstovai paaiškina: komercinė reklama draudžiama, tačiau transliuoti galima kultūros ir sporto renginių, jų transliacijų rėmimo pranešimus.
Pasak LRT atstovės ryšiams su visuomene Virginijos Bunevičiūtės, skaitytojui gali susidaryti ne visai teisingas įspūdis. Nors LRT įstatymas komercinę reklamą eteryje draudžia, tačiau yra kelios išimtys.
Transliuoti galima kultūros ir sporto renginių, jų transliacijų rėmimo pranešimus. Be to, jei jų nebūtų, programa taptų gerokai skurdesnė, dalis organizatorių būtų priversti tiesti ranką į valstybės biudžetą, o kai kurie renginiai iš vis nustotų egzistavę.
LRT nuomone, kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija nėra reklama ar rėmimo pranešimas ir jai neturi būti taikomi reklamai ar rėmimo pranešimui numatyti ribojimai.
„Reklama iš esmės skiriasi nuo „kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos“, nes jos tikslas yra priešingas – ne propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką, o skatinti vartotojiškumą“, – sako LRT atstovė V. Bunevičiūtė.
LRT eteryje gali nelikti olimpinių žaidynių
Didžiajai daliai Lietuvoje vykstančių kultūros ir sporto renginių nepakanka valstybės finansavimo ir šie renginiai gali vykti tik pasitelkus privačius rėmėjus/ūkio subjektus, kuriems savo ruožtu labai svarbu, kad būtų paviešintas jų, kaip konkretaus renginio rėmėjo, vardas.
Kas nutiktų, uždraudus eteryje skelbti pranešimus apie kultūros ir sporto renginių rėmėjus? Tokiu atveju LRT prarastų galimybę konkuruoti su komerciniais transliuotojais dėl svarbiausių Lietuvos žmonėms krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, biatlono, plaukimo ir kitų populiarių sporto šakų varžybų, pastebi LRT Sporto skyriaus prodiuseris Ramūnas Grumbinas.
„Tie, kurie parduoda užsienio sporto transliacijų (pvz. Pasaulio futbolo čempionato) teises, įpareigoja rungtynių metu rodyti rėmėjų reklamą. Kol kas tokiais atvejais taikomos išimtys. Kadangi sportas labai priklausomas nuo rėmėjų, suprantama, kad uždraudus skelbti transliacijų rėmėjus, jos persikels į komercinius televizijos kanalus.
Įsigaliojus naujai LRT įstatymo redakcijai, LRT neteko galimybių transliuoti visuomenei reikšmingų vidaus sporto įvykių, nes šių transliacijų metu turi būti transliuojami reklaminiai komandų rėmėjų vaizdo klipai, o anonsuojant bei transliuojant rungtynes būna svarbu skelbti pvz., oficialius lygos pavadinimus, o juose dažnai minimi lygos rėmėjų pavadinimai“, – sako R. Grumbinas.
Pasak jo, būtent dėl reklamos draudimo LRT eteryje nebetransliuojamas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) turnyras, šiuo metu pavadintas pagrindinio lygos rėmėjo vardu. LKL vadovas Remigijus Milašius ne kartą yra sakęs, kad tai vienintelė priežastis, kodėl lygos rungtynės rodomos komerciniuose kanaluose
Suvaržius LRT galimybes transliuoti rėmėjų reklamą per sporto varžybas, visuomeninis transliuotojas negalėtų transliuoti ir kitų reikšmingų sporto pasaulio renginių, pvz., pasaulio čempionatų ar olimpinių žaidynių, tvirtina LRT Sporto skyriaus prodiuseris.
Tad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas akivaizdžiai riboja ne tik nacionalinio transliuotojo veiksmus, siekiant vykdyti LRT įstatyme numatytus LRT tikslus, bet ir konkurencijos principus.
Kai kurie renginiai gali išnykti
„Visuomeninis transliuotojas ir kultūros renginiai kelia sau panašias užduotis ir tikslus, atlieka panašią misiją, todėl kultūros renginiai ir LRT yra vienas kitam reikalingi ir esu įsitikinusi, kad informavimas apie kultūros renginius yra būtent visuomeninio transliuotojo misija.
Komercinių televizijų tiksliai kiek kitokie – jiems svarbūs aukšti reitingai bei pelnas“, – sako kinotyrininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Europos kino akademijos narė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Ji nemano, kad komerciniams kanalams daugelis kultūros renginių yra įdomūs ir visiškai atitinkantys jų programos tinklelio principus, o ir patys kultūros renginių organizatoriai bei sumanytojai bendradarbiavime su visuomeniniu transliuotoju mato didesnę prasmę.
„Žinoma, pavyzdžiui, kino festivaliui, kurio meno vadovė esu, reklamuoti mes naudojame daugumą skaitmeninės reklamos platformas – portalus, socialinius tinklus, tačiau visuomeninis transliuotojas yra ilgametis mūsų informacinis partneris ir mes tikrai nenorėtume ir negalėtume tų ryšių nutraukti“, – patikina G. Arlickaitė, pabrėždama nacionalinio transliuotojo ir kultūros projektų bendradarbiavimo svarbą.
Be to, nesant galimybės viešinti rėmėjų LRT programose, bus prarasta galimybė rasti rėmėjų ir tokiems visuomenei svarbiems kultūros renginiams, kaip „Dainų dainelė“, Lietuvos dainų šventė, Lietuvos moksleivių dainų šventės.
Be to, iškils grėsmė sumenkti arba visai išnykti didelei daliai mažesnių, siauresnei auditorijai skirtų kultūros ir sporto renginių, kurių įgyvendinimo apimtys ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, ar renginį parems ūkio subjektai.
Rėmimo pranešimų transliavimo LRT uždraudimas perkeltų didelės dalies kultūros renginių finansavimą ant valstybės biudžeto pečių.
Siūlymai suteikti teisę nemokamai transliuoti tik ne pelno siekiančių renginių anonsus ar socialinę reklamą nepagrįstai susiaurintų LRT skleidžiamos informacijos pobūdį, t. y. kultūrą suprantant tik kaip ne pelno renginius, o švietimo informaciją – tik kaip socialinę reklamą.
Reklama visuomeniniam transliuotojui reikalinga
Lietuvoje viešinti Europos transliuotojų sąjungos (EBU) atstovė Radka Becheva sako, kad visuomeninis transliuotojas svarbus kiekvienai šaliai, nes tarnauja skirtingiems visuomenės segmentams: ir vaikams, ir pensininkams, ir žmonėms su negalia, ir tautinėms ar religinėms mažumoms ir pan.
Todėl, aiškina R. Becheva, lėšos, gaunamos iš reklamos, yra reikalingos tam, kad nuolat būtų tobulinamas kuriamas turinys ir jo pritaikymas skirtingiems visuomenės atstovams.
„EBU praktika rodo, kad mišrus finansavimo modelis pasiteisina ir daugelis EBU narių pajamas gauna ir iš reklamos. Jos naudojamos tam, kad visuomenė išvystų svarbiausias sporto transliacijas, tai pat kultūros renginių rėmimui.
Be to, laikais, kai kovojame su melagingomis naujienomis ar net propaganda, svarbu, kad visuomeninis transliuotojas turėtų pakankamai lėšų, padedančių atremti šias grėsmes skleisdamas patikimą ir patikrintą informaciją“, – tvirtina R. Becheva ir pabrėžia, kad visuomeninio transliuotojo indėlis prisidedant prie šalies sporto ar kultūrinio gyvenimo yra labai ženklus.
LRT eteryje – tūkstančiai sekundžių nemokamos socialinės informacijos
Vien 2018-aisiais LRT indėlis – daugiau nei 300 projektų LRT viešino kaip informacinis partneris arba rėmėjas, pritaikytos nuolaidos projektų viešinimui viršija milijoną eurų, neatlygintinai buvo transliuojama daugiau nei už pusantro milijono eurų.
Remiantis nemokamos socialinės informacijos viešinimo ataskaita, 2018 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT PLIUS kanalą parodyta 447 653 sek. nemokamos socialinės informacijos, per LRT RADIJĄ, LRT KLASIKĄ ir LRT OPUS transliuota 146 412,20 sek.
„Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad ne LRT reikalingi rėmimo pranešimai, o kultūros, sporto ir švietimo subjektams – neturint galimybės viešinti rėmėjų LRT programose, bus prarasta galimybė rasti renginiams rėmėjus.
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad valstybė šiuo metu negali skirti pakankamo finansavimo kultūros ir sporto renginiams, tad renginių organizatoriams praradus rėmėjų paramą, daugelis kultūros renginių nustos egzistuoti, o išgyvenusieji bus priversti tiesti ranką į valstybės biudžetą“, – sako LRT atstovė V. Bunevičiūtė.
LRT. lt primena: LRT įstatymo 6 str. nurodyta, kad reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus.
Be to, 7 str. pažymima, kad „LRT radijo ir televizijos programos ir (ar) atskiros programos negali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus kultūros ir sporto renginius ir (ar) jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą.“
LRT įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad komercinė reklama yra uždrausta tik LRT radijo ir televizijos programose. Portale, įskaitant mediateką, reklama yra leidžiama, tačiau jos yra transliuojama minimaliai. Atnaujinto portalo kryptis – švarus ir reklamos neapkrautas turinys.
Politinė reklama LRT eteryje
Politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (PPFFK) numato visiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams vienodas teises transliuoti politinę reklamą, kuri, kaip žinia, gerokai skiriasi nuo reklamos sąvokos, apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ).
Politinė reklama pagal PPFFK – tai politiko ar jo naudai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. O reklama pagal VIĮ – tai skleidžiama informacija, turint tikslą paskatinti įsigyti prekės ar paslaugas.
Be to, pagal PPFFK visi be išimties informacijos skleidėjai atsiskaito už politinės reklamos skleidimą VRK, o ne LRTK – iš anksto teikia įkainius, paskui deklaracijas ir t.t. Už politinės reklamos pažeidimus taip pat baudžia VRK, o ne LRTK. Taigi, politinė reklama ir tiesiog reklama reguliuojamos skirtingai. Todėl jokių spragų čia nėra – yra reguliavimas, kuris leidžia apsaugoti LRT eterį nuo piktnaudžiavimo. Kas būtų, jeigu LRT turėtų visus reklamuoti nemokamai?
