Tavo LRT

2019.05.03 13:29

LRT eksperimento dalyviai patyrė, ką reiškia netekti žodžio laisvės

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.05.03 13:29

Socialiniuose tinkluose išsakyti savo nuomonę gali kiekvienas, tad atrodo, tarsi žodžio laivės niekada nebuvo tiek daug, kiek jos yra dabar. Tačiau kartu su šia laisve plinta ir melagingos naujienos, bandymai formuoti nuomonę ar skaldyti visuomenę.

Gegužės 3-ąją, kai minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, apie šiuos dabartiniams laikams būdingus iššūkius LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Daug kas mėgina aiškinti, kad čia žiniasklaidos vaidmuo sumenksta, bet aš nesutinku. Manau, kad šiame kontekste žiniasklaida, o ypač visuomeninis transliuotojas yra labai svarbus, nes jis lieka tarsi paskutinė atrama, kuri gali profesionaliai patikrinti informaciją ir kvalifikuotai pateikti nuomonių balansą“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ kasmet skelbiamame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva šiemet pakilo šešiomis pozicijomis ir užėmė 30 vietą tarp kitų 180 šalių. Tačiau, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, atidžiau paanalizavus reitingą matyti, kad kitos šalys užėmė žemesnes pozicijas, todėl Lietuvos situacija ir atrodo geresnė nei iš tiesų.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lietuva pakilo tame spaudos laisvės reitinge, bet gerai įsižiūrėjus, tai iš tiesų – nukrito. Kiti nukrito dar labiau, dėl to atrodome pakilę. Nevertinčiau situacijos kaip pagerėjusios. Lietuvos spaudos laisvės situaciją vertinu vidutiniškai. Manau, kad mes turime nemažai įvairiausių problemų“,  – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Problemų apstu – nuo ganėtinai prispaustos, korumpuotos, kenčiančios ir besitraukiančios žiniasklaidos rinkos regionuose iki apskritai konkuruojančios, valdžiai pataikaujančios žiniasklaidos ir savicenzūros.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad žodžio laisvė nėra duotybė, nors mes taip gyvenime, mums tai atrodo savaime suprantamas dalykas. Bet tai yra toks dalykas, už kurį reikia pakovoti ir verta pakovoti. Tai yra didžiulė vertybė. Tai yra vienas iš demokratijos pagrindų, tai, kas garantuoja visiems galimybę išsakyti savo poziciją“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Siekiant dar sykį auditorijai priminti, kad žodžio laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, LRT surengė eksperimentą. Jame dalyvavo devyniolika įvairaus amžiaus savanorių, kurių jauniausiam keturiolika, o vyriausiam septyniasdešimt septyneri.

Dalyviai nežinojo, koks yra eksperimento sumanymas. Jų buvo paprašyta papasakoti, kuo domisi, kokia yra jų nuomonė įvairiais klausimais. Atsakius į klausimus, jų buvo paprašyta nuomonę pakeisti ir pasakyti, kad galvoja priešingai. Natūralios dalyvių reakcijos įamžintos vaizdo klipuose:

#eksperimentas: Kaip jaustumėtės, jei kas apribotų jūsų žodžio laisvę?

„Apie žodžio laisvę buvau galvojusi, bet niekada nebuvau susidūrusi, kad manęs prašytų pasakyti kitaip, negu aš manau, neleistų laisvai kalbėti. Buvo labai keista, nes atrodo, kad jei toks autoritetas – nacionalinis transliuotojas tavęs prašo, tai gal reikėtų pasakyti. Kartu galvoji, kodėl tu turi sakyti, jeigu visiškai netiki? Nėra net truputėlio to, ką tu manai. Buvo labai sumaišyti jausmai“, – apie eksperimentą pasakojo jauniausia jo dalyvė balerina Emilė Ieva Šapkauskaitė.

#eksperimentas: Kaip jaustumėtės, jei jums lieptų pakeisti nuomonę?

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pridūrė, kad  šiuo eksperimentu siekiama atkreipti žmonių dėmesį ir dar kartą akcentuoti, kad be auditorijos, be reiklių žiūrovų, kokybiškos žiniasklaidos egzistavimas neįmanomas.

Plačiau – laidos įraše.

„Labas rytas, Lietuva“. II dalis. Žodžio laisvės eksperimentas: kas atsitinka, kai paprašoma numonę pakeisti?

 

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt